Istorija yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis visais laikais buvo glaudžiai susijusi su tapatumo išsaugojimu. Tapatumas moksliniuose šaltiniuose apibūdinamas kaip „buvimas savimi“, „išlikimas tuo pačiu“, nepaliaujamai vykstant pokyčiams, kaip tam tikra uždarumo ir atvirumo vienovė. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos – ne visi turi galimybę būti savimi. Kiekvienas karinis konfliktas , karas itin skriaudžia civilius, naikina turtą, priverčia žmones kraustytis, naikina fiziškai. Labiausia nukenčia silpniausi – seneliai, ligoniai, moterys , vaikai. Labiausiai tai atliepia taip vadinamų „Vilko vaikų“ istorija.
“Vilko vaikai” itin specifinė vaikų grupė patyrusi be galo sudėtingas aplinkybes ir sąlygas, badą, prievartą ir kitus sunkumus. Tai vaikai iš Vokietijos dalies vadinamos Rytų Prūsija, Karaliaučiaus krašto 1944–48 buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Vieni badaudami atėjo į Lietuvą, kitus į Lietuvą parsiveždavo Karaliaučiaus kr. (nuo 1946 Kaliningrado sr.) turguose prekiaujantys lietuvių ūkininkai (vaikus jiems palikdavo motinos ar giminaičiai), kartais moterys juos imdavo eidamos elgetauti. Daugiausia tokie vaikai dirbo valstiečių ūkiuose. Šie vaikai Lietuvoje gyveno nelegaliai: Kaliningrado srities vokiečiai SSRS valdžios buvo laikomi užsieniečiais, iki 5 dešimtmečio pabaigos neturėjo teisės gyventi Lietuvoje. Daugelis 1940 bei vėliau gimusių ir Lietuvoje atsidūrusių vilko vaikų buvo įvaikinti; neįvaikintiems vyresniems vaikams, kad galėtų įsidarbinti, dažnai būdavo gaunami suklastoti dokumentai su kitu vardu, gimimo vieta, lietuvių tautybe. Nemokėdami kalbos, išbadėję, ne vienas pasiligoję ir silpni patyrė itin sunkią dalį. Savaime suprantama, oficialios statistikos, dokumentų kiek tokių vaikų buvo nėra. Priglausti tokį vaiką buvo pavojinga – “ fašistų vaikas”, buvo galima susilaukti represijų. Per visą sovietmetį tai buvo neliečiama tema, niekas jos neviešino. Kiekvieno “Vilko vaiko” likimas unikalus, kaip ir žmonių kurie priglaudė, pamaitino o neretai ir užaugino kaip savo šeimos narius.
Tik po 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės vaikai susibūrė į bendriją „Edelweiss“, vėliau pavadintą „Edelweiss- Wolfskinder“. 1991 m. bendrijoje buvo įregistruoti 58 vilko vaiko dalią patyrę Rytų Prūsijos vaikai. 1997 m. bendrija vienijo 219 narių, 2000 m. – 260, 2009 m. – 114, 2015 m. – 63, 2019 m. – 39. Tauragės skyrius šiuo metu yra pats didžiausias. Jam priklauso 17 senyvo amžiaus Vilko vaikų, kurie būdami dar visai maži matė, kaip Rytų Prūsijoje žūva jų tėvai, vyresni broliai ir seserys.
Įgyvendinant projektą „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“ buvo įamžinti 14-kos žmonių prisiminimai. Dėkojame visiems, kurie išdrįso prisiminti ir papasakoti šią sukrečiančią istoriją. Dėkojame vokiečių bendrijai „Edel Weiss – Wolfskinder“ ir pirmininkei Stefanijai Mačiulskienei, už bendradarbiavimą įgyvendinant projektą.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Šiais metais daug dėmesio skyrėme savanorystei, motyvuotiems jaunuoliams, kurie nusprendė jaunimo savanorišką tarnybą (JST) atlikti būtent Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Muziejinė veikloje, kur vis daugiau dėmesio skiriama lankytojų aptarnavimui ir kultūrinių paslaugų plėtrai, nuolatos trūksta žmogiškųjų išteklių. Siekiama bendruomenės įsitraukimo ir paveldo komunikacijos plačiąją prasme, todėl savanorių dalyvavimas muziejaus veiklose atneša abipusę naudą. Muziejus kokybiškai […]
Kultūros muitinės projektu Tauragės krašto muziejus „Santaka“ siekė aktualizuoti XIX a. kultūros paveldo objektą – Tauragės pilį ir menes, burti muziejaus draugų bendruomenę. Jei caro laikais per Tauragę pirmyn ir atgal migravo žmonės, daiktai ir idėjos, tai šiandien Kultūros muitinė užsipildo skirtingomis kultūrinėmis patirtimis.VASARIS – MUZIKOS MĖNUO. Kultūros muitinės projektas atidarytas atmosferinės muzikos koncertu. Grupė […]
Kovo 14 d. 12:00–balandžio 26 d. 23:00 Tauragės krašto muziejus SANTAKA kartu su menų festivaliu KVADRATU pradeda fotografijos parodų atranką lauko meno parodoms kurti. Menų festivalis KVADRATU yra penkerius metus iš eilės Tauragėje vykstantis festivalis apjungiantis fotografiją, vaizdo instaliacijas, skulptūrą, performansą. Dėl istorinio konteksto ir pasienio krašto ypatybių Tauragės identitetas nėra aiškiai apibrėžtas ir nuolat […]