„Vasaros pieva“
2021 birželio 11

Štai ir vasara.  Aiškiai matosi sezoniniai pasikeitimai gamtoje. Po pavasarinės paukščių gausos dabar atrodo, kad jų skaičius sumažėjo. Iš dalies taip ir yra, nes gausūs migruojančių paukščių, neperinčių Lietuvoje, būriai praskrido pro Lietuvą ir nukeliavo toliau, į savo tolimas perimvietes. Pasilikusių, perinčių mūsų krašte paukščių būreliai subiro ir todėl irgi ne taip krenta į akis.

Perėjimo sezono įkarštis. Paukščiai susiskirstė į poras, susirado sau tinkamas vietas lizdams krauti, padėjo kiaušinius ir tapo daug atsargesni, kaip įmanydami stengdamiesi neišduoti savo lizdelio buvimo vietos. Daugelis jų jau išperėjo jauniklius ir darbuojasi iš peties, gaudo vabzdžius ir neša juos išalkusioms plačiai pražiotoms burnytėms.

Pieva su aukšta žole ir atskirais krūmais netoli vandens – tinkama vieta geltonosioms kielėms perėti. Paukštis lizdą krauna ant žemės, todėl ypač kenkia geltonosioms kielėms ankstyvos šienapjūtės.

Tipiška pievos gyventoja – kiauliukė. Jos giesmelę galima išgirsti auštant ir dieną. Kaip ir geltonoji kielė, kiauliukė lizdą krauna ant žemės, suka jį iš samanų, žolių stiebų, gūžtą iškloja vilnomis, plaukais.

Jeigu pasiseks, pievose galima išgirsti garsų griežlės kreksėjimą, o jeigu labai pasiseks, tai ir pamatyti šitą nemėgstantį skraidyti, bet vikriai bėgiojantį ir besislapstantį tarp aukštos žolės paukštį. Lietuvoje griežlių sumažėjo, todėl norėdami išgirsti griežlę, tenka jos gerai paieškoti.

Pievos pakrašty, arčiau vandens, kur auga nendrės ir karklynai, ten yra mėgstamiausia ežerinių nendrinukių aplinka. Vos saulei patekėjus, patinėliai pradeda savo koncertą, be perstojo gieda iki vidurdienio. Vakare iki sutemos koncertas kartojasi. Giedodamas paukštis lipa į krūmo arba nendrės viršūnę, tankiai plasnodamas sparnais pakyla į orą, leidžiasi į teritorijos pakraštį ir nutyla. Po to būdingas šiam paukščiui skrydis kartojasi.

Vasaros pradžioje pievose neretai galima pamatyti stirnų. Šiuo metų daugelis patelių jau turi jauniklių. Pirmą savo gyvenimo savaitę stirniukai slapstosi pievų pakrašty, tarp aukštos žolės. Po to jie pradeda sekioti motiną. Pamačiusi žmogų, stirna atidžiai stebi jo veiksmus, bet neskuba sprukti. Greičiausiai kažkur netoliese, žolėse, tyliai tyliai, nejudėdamas, guli pasislėpęs stirniukas.

Padarau iš tolo vieną kadrą ir pasitraukiu. Pavasario antroje ir vasaros pirmoje pusėje paukščiai ir žvėrys ypač jautrūs trukdymui. Neapgalvotas žmonių įsikišimas į jų gyvenimą, neatsargus elgesys gamtoje – viena iš paukščių ir žvėrelių jauniklių mirčių priežasčių. Bukime atsargūs ir supratingi!

Aleksandras Naryškin

Tauragės krašto muziejus „Santaka“

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
GATVĖS MENAS PRAKALBINO TAURAGĖS ŽYDUS
2023 rugsėjo 7

Nuo birželio pradžios Bažnyčių gatvę geltonai nudažė bendrakūros „Aš tave myliu“ tentas. Aš tave myliu, אני אוהב אותך, Ich liebe dich, Я тебя люблю – parašyta keturiomis kalbomis. Lietuvių, hebrajų, vokiečių ir rusų. Žodžiai kaip nuorodos į daugiatautį kraštą, kuriuo Tauragė ilgus šimtmečius buvo. Vizualiai ant gatvės meno objekto visas keturias etnokonfesines grupes lygiavertiškai pateikiant, […]

Kovo 6 – balandžio 6 veikia paroda „Lietuvininkai“
2020 kovo 4

Parodoje „Lietuvininkai“ kovo 6 d. penktadienį 16 val. Tauragės pilies menėse kviečiame susipažinti su keturiomis Mažosios Lietuvos asmenybėmis, veikla ir kūryba formavusiomis regiono tapatumą: 1. Mažosios Lietuvos patriarchu Martynu Jankumi (1858 – 1946), kuris dar tarpukario metais, kaip spaustuvininkas ir publicistas, tapo krašto legenda. Jo indėlis, leidžiant laikraštį „Aušra“, nepraranda aktualumo iki šiol. 2. Klaipėdos […]

KVADRATU: atviras kvietimas fotografams
2023 kovo 15

Kovo 14 d. 12:00–balandžio 26 d. 23:00 Tauragės krašto muziejus SANTAKA kartu su menų festivaliu KVADRATU pradeda fotografijos parodų atranką lauko meno parodoms kurti.  Menų festivalis KVADRATU yra penkerius metus iš eilės Tauragėje vykstantis festivalis apjungiantis fotografiją, vaizdo instaliacijas, skulptūrą, performansą.  Dėl istorinio konteksto ir pasienio krašto ypatybių Tauragės identitetas nėra aiškiai apibrėžtas ir nuolat […]