Lygiai prieš trejus metus – 2022 m. vasario 24 d. rytą pasaulis pakraupo išgirdęs, kad putininė Rusija užpuolė savo kaimynę Ukrainą. Prasidėjo tokio masto karas, kokio Europa nematė nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau Rusija pradėjo karo veiksmus gerokai anksčiau. Iš tiesų Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą prasidėjo dar 2014 m. vasario mėn., kai prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pabėgo iš šalies. Pastarasis spaudžiamas Rusijos 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį. Reaguodami į tai proeuropietiškai nusiteikę ukrainiečiai susitelkė aikštėje Kyjive (aikštė – maidan ukr.), kur reikalavo, kad Ukraina suktų į Europos, o ne Rusijos pusę. Tai gavo Euromaidano pavadinimą. Rusiją palaikiusi oficialioji Ukrainos valdžia keletą mėnesių žiauriomis priemonėmis bandė numalšinti piliečių pasipriešinimą. 2014 m. vasario mėnesį valdžios pajėgos nužudė daugiau kaip šimtą protestuotojų, tačiau kitų tai neišgąsdino, bet priešingai – įkvėpė revoliuciniu būdu nuversti rusams parsidavusią šalies vadovybę.
Rusai 2014 m. vasario pabaigoje užgrobė Ukrainos teritorijas – Krymą ir Sevastopolį ir jas okupavo. Nuo kovo mėnesio prisidengdami vietinių gyventojų sukilimu Rusija pradėjo kitų Ukrainos sričių – Donecko ir Lugansko užgrobimą ir jų teritorijoje sukūrė fiktyvias valstybes – LLR ir DLR. Ukrainos kariuomenė ir iš savanorių suformuoti batalionai pradėjo taip vadinamą antiteroristinę operaciją, per kurią iki 2014 m. rugpjūčio mėn. išvadavo ženklią dalį Lugansko ir Donecko sričių. Rusai 2014 m. liepos mėn. numušė keleivinį Malaizijos avialinijų lėktuvą su 298 žmonėmis, kurie visi žuvo. 2014 m. rugpjūčio mėn. į Ukrainą įsiveržusios Rusijos reguliariosios pajėgos prie Ilovaisko sumušė ukrainiečius. Vakarų šalys (JAV, Vokietija ir Prancūzija) su Rusija pasirašė paliaubų – vadinamą Minskas 1 susitarimą, kurio Rusija nesilaikė. Vykstant Ukrainos ir Rusijos kautynėms prie Debalcevės 2015 m. sausio mėn. Vakarų šalys ir Rusija pasirašė naują paliaubų susitarimą vadinamą Minskas 2. Vienas iš didvyriškiausių šio karo veiksmų etapo epizodų – Donecko oro uosto gynyba, kuri ukrainiečiai gynė nuo 2014 m. balandžio iki 2015 m. sausio mėn.
Nuo 2015 m. vasario iki 2022 m. vasario mėnesių vyko pozicinės kautynės Dombase (taip vadinamos Ukrainos Lugansko ir Donecko sritys). 2021 m. pavasarį Rusija pradėjo telkti ženklias karines pajėgas prie Ukrainos sienų prisidengdama kariniais mokymais. Jiems pasibaigus dalis pajėgų buvo atitraukta, tačiau sunkioji technika palikta. 2021 m. rudenį Rusija vėl pradėjo telkti pajėgas prie Ukrainos sienos. Vakarų šalys bandė derėtis su Rusija, bet pastaroji pateikė ultimatumą – NATO turi sugrįžti prie 1997 m. sienų – tai reikštų pasitraukti iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos. Su tuo Vakarai negalėjo sutikti ir derybos nutrūko.
2022 m. vasario 24 d. Rusija paskelbė vykdanti taip vadinamą ,,specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje. Tą dieną Rusija pradėjo atvirą, plataus mąsto agresiją prieš Ukrainą, smogė Ukrainos miestams, oro uostams, strateginiams ir kariniams objektams raketų ir bombų smūgius. Į Ukrainos teritoriją keliomis kryptimis (pietuose iš okupuoto Krymo Chersono ir Mariupolio miestų link, rytuose iš okupuotų Donecko ir Lugansko sričių teritorijų, taip pat rytuose iš Rusijos teritorijos link Ukrainos miestų Charkivo ir Sumų, šiaurės rytuose iš Rusijos link Černigovo ir šiaurėje iš Baltarusijos link Ukrainos sostinės Kyjivo. Rusai tikėjosi per keletą dienų užimti Kyjivą ir visą Ukrainą.)
Ukrainiečiai maksimalias pastangas sutelkė sostinės Kyjivo gynybai. Sunaikino prie Kyjivo esančio Gostomelio oro uoste išsilaipinusį rusų desantą. Sėkmingai naikino keliasdešimt kilometrų Kyjivo link išsitęsusią rusų karinę koloną. Sėkmingi ukrainiečių veiksmai privertė rusus po pusantro mėnesio įnirtingų kautynių pasitraukti nuo Kyjivo, Černigovo ir Sumų. Iš rusų išvaduotose vietovėse rasti rusų vykdyto masinio civilių gyventojų genocido vykdymo faktai (Bučia, Irpinė).
Kituose frontuose, ukrainiečiams taip sėkmingai nesisekė. Pietų kryptyje, rusai persikėlė per Dnieprą ir užėmė Ukrainos srities miestą Chersoną ir beveik visą sritį bei priartėjo prie svarbaus uosto ir srities centro Mykolajivo. Kita rusų grupuotė apsiautė Mariupolio miestą. Dėl jo vyko kautynės nuo 2022 m. kovo iki gegužės. Rusai barbariškai apšaudė ir bombardavo civilių gyventojų namus, manoma, kad Mariupolio apsiausties metu žuvo keliasdešimt tūkstančių taikių gyventojų. Ypač rezonansinis atvejis – Mariupolio dramos teatro subombardavimas, kurio rūsiuose žuvo šimtai civilių gyventojų.
Ukrainiečiai apgynė antrą pagal didumą šalies miestą Charkivą, neleido rusų desantui išsilaipinti Odesoje. 2022 m. balandžio mėn. pasiekė didelę psichologinę pergalę – paskandino rusų Juodosios jūros laivyno flagmaną – kreiserį ,,Maskva“.
Ukrainiečiams labai pradėjo trūkti amunicijos ir ginklų. Vakarų šalys reaguodamos į Rusijos agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę, šiai pradėjo teikti karinę paramą palengva didindamos apimtis. Nors per 2022 m. vasarą rusai užėmė visą Lugansko (ukrainiečiai sukaustė didelę rusų karių grupuotę kautynėse prie Severodonecko ir Lisičiansko miestų) bei didelę dalį Donecko ir Charkivo sričių, tačiau fronto liniją ukrainiečiams 2022 m. rugpjūtį pavyko stabilizuoti, o tų pačių metų rugsėjo mėn. pereiti į kontrpuolimą Charkivo srityje, o spalio mėn. Chersono srityje. Ukrainiečiai išvadavo visą Charkivo sritį ir dalį Chersono srities iki Dniepro upės (su Chersono miestu). Išvaduotame Charkivo srities Iziumo mieste atrastos masinės Ukrainos piliečių kapavietės. Rusai 2022 m. rugsėjo mėn. pradėjo dalinę mobilizaciją, o nuo spalio mėn. pradėjo masiškai apšaudyti Ukrainos energetikos objektus.
Nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. pavasario kautasi dėl Bachmuto miesto Donecke. Kautynių metu miestas buvo visiškai sugriautas. Miesto šturme plačiai dalyvavo privačios karinės bendrovės ,,Vagner“ kovotojai. 2023 metų vasaros pradžioje Ukraina su naujai suformuotais kariniais daliniais ir naujai gauta ginkluote iš Vakarų, pabandė surengti naujus kontrpuolimus. Rusija iš anksto gavusi jų planus, susprogdino Dniepro upės Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, buvo katastrofiškai užtvindyti dideli sausumos plotus su gyvenvietėmis, žuvo žmonės, buvo padaryta didžiulė ekologinė žala. Ukrainos pajėgos pasiekė nedidelius teritorinius laimėjimus Zaporižės srityje ir aplink sugriautą Bachmuto miestą Donecko srityje. Rusai pradėjo masiškai apšaudyti Ukrainos teritoriją iš Irano gautais dronais „šahedais“. Taip pat ir Ukraina pradėjo dronais masiškai apšaudyti Rusijos karinius objektus. Ukraina pasiekė pergalę Juodojoje jūroje: naudodama jūrinius dronus išstūmė iš vakarinės jūros dalies rusų laivus (dalį jų nuskandino) ir taip nutraukė savo uostų blokadą.
2023 m. rudenį, JAV vidurio kadencijos rinkimuose Atstovų rūmuose laimėjus daugumą respublikonams, keletą mėnesių nutrūko Amerikos paramos teikimas. Tai labai apsunkino situaciją fronte, nes Ukrainai labai trūko amunicijos, o Europos sąjungininkų parama buvo nepakankama. 2023-2024 metų žiemą buvo labai sunki Ukrainos situacija fronte. Nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. vasario vyko kautynės dėl Donecko srityje esančio Avdijivkos miesto. Po jo užėmimo rusai pajudėjo keliasdešimt kilometrų į Ukrainos teritoriją. Tik 2024 m. pavasarį atnaujinus pagalbos teikimą iš JAV ir padidinus europinę, vėl pavyko stabilizuoti fronto liniją Donbase. Gegužės mėn. rusai pradėjo naują puolimą iš Rusijos Charkivo miesto kryptimi. Vasaros pradžioje ukrainiečiai situaciją stabilizavo, o 2024 m. rugpjūčio mėn. sėkmingai įsiveržė į Rusijos federacijos Kursko sritį ir užėmė nemažą teritoriją. Rusija, siekdama išstumti ukrainiečius iš savo šalies, permetė kariuomenę iš fronto Ukrainoje, tačiau visiškai išstumti ukrainiečių nepavyko. 2024 m. rudenį prasidėjęs rusų puolimas 2025 m. žiemą ukrainiečių pastangomis buvo sulėtintas, nors šiuo metu fronte iniciatyvą vis dar turi Rusiją.
Rusai viso šio karo metu vykdė ir vykdo karo nusikaltimus: raketomis ir bombomis apšaudo civilinius objektus Ukrainoje – ligonines, mokyklas, vaikų darželius, socialinės globos įstaigas, daugiabučius gyvenamuosius namus, prekybos centrus, taikių gyventojų susitelkimo vietas. Rusijos kariai neretai nužudo į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius. Rusai labai žiauriai elgiasi okupuotose Ukrainos teritorijose jiems nepaklūstantiems Ukrainos piliečiais – jiems neteikiama medicininė pagalba, nemokamos socialinės išmokos ir pensijos, iš jų atimama nuosavybė. Ukrainiečiai suimami, kankinami, nužudomi. Vaikai grobiami ir prievarta išvežami į Rusiją, kur stengiamasi juos išdresiruoti tapti rusais.
Pasaulio tvarka, kuri sukurta po Antrojo pasaulinio karo siekiant, kad daugiau tokio mąsto karai nekiltų, buvo paremta taisyklėmis ir vertybėmis. Kur buvo įdiegti sienų neliečiamumo principai bei tautų apsisprendimo teisės gerbimas: ta tvarka Rusijos buvo sugriauta. Rusija neturi iš šio neišprovokuoto karine agresija įvykdyto nusikaltimo išeiti nenubausta ir neatlyginusi Ukrainai ir demokratiniam pasauliui padarytos žalos. Jeigu to nebus – Europos ir pasaulio lauktų liūdna ateitis.
Tekstą parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vyr. muziejininkas Raimondas Matemaitis