Su tokiu šūkiu penktus metus skaičiuosiantis Tauragės slemas pasitiko „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ metus. Šią idėją pernai per slemo varžybas Tauragės pilies menėse mestelėjo poetas Povilas Venta Kuprys. Kauniečiui paliko įspūdį auditoriją įtraukiančios varžybos ir bendruomenė: drąsūs ir jau gyvenimiškos patirties turintys miesto slemeriai.
Kuo skiriasi Tauragės slemas nuo Lietuvos slemo?
Tauragėje organizuojamos slemo varžybos skiriasi vertinimo sistema. Jeigu Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose vertinimas vyksta kortelėmis, kurias atsitiktine tvarka gauna keli žmonės auditorijoje, tai Tauragėje slemo varžybų metu komisija virsta visa renginio auditorija – čia veikia vadinama „klyksmų“ sistema. Visi atėję į renginį yra betarpiškai įtraukiami. Dėl to Tauragės sleme yra daugiau bendrystės jausmo nei didžiuosiuose miestuose organizuojamuose slemuose, kur anonimiškumas gilesnis, kur žmonės vienas kito taip ir lieka nepažinę. O Tauragės sleme taip nėra – visi čia yra laukiami, visi palaikomi, atsikratoma amžiaus stereotipų, kas neva gali, o kas jau nebegali būti šiuolaikinės performatyviosios poezijos kūrėjais.
Slemas ant mokyklos palangės
2023-čiais slemo bus daugiau, slemerių bus daugiau.
Dėl to Tauragės Žalgirių ir Tauragės Versmės gimnazijose poetė ir slemo varžybų organizatorė, muziejininkė Renata Karvelis skaitė pranešimus apie slemo kultūrą Tauragėje. Nuo 2019 iki 2023 metų dėl slemo čia nemažai padaryta. Kasmet organizuojamos varžybos, jos patenka į jaunimo organizuojamą Menų festo renginių tinklelį. Kiekvienais metais slemeriai mokomi rašyti slemą, drąsinami su šiais tekstais pasirodyti per varžybas. 2020 metais netgi buvo išleistas kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“, kuriame be tekstų dar buvo publikuotas Kamilės Saukaitės sukurtas komiksas apie tauro ragus.
Teoriją lydi praktika. Po pranešimų mokyklose vyko slemo dirbtuvės su R. Karvelis. „Išsitraukite telefoną, parašykite pirmąjį į galvą šaunantį keiksmažodį,“ – tokia užduotis išmuša iš vėžių prie tvarkos ir disciplinos pratusius gimnazistus. Ateini į užsiėmimą, o ten leidžia naudoti telefoną? O ten gatvės kalba, žinutė draugui, miglotas sapnas, garsiai įvardytos baimės tampa medžiaga slemo tekstui? Taip, būtent! Performatyvioji poezija skirta scenai, interakcijai su žiūrovais, todėl tekstai turi „smūgiuoti“ čia ir dabar.
Kaip sako R. Karvelis: „Mene galimos visos temos. Mene galimi uždrausti dalykai.“ Gal todėl edukatorė pakvietė „sulaužyti“ nusistovėjusią tvarką ir per improvizuotas slemo varžybas užlipus ant mokyklos palangės perskaityti per dirbtuves parašytus tekstus. Kodėl būtent taip? „Simboliškai pakylame ir priartėjame prie literatūros istorijos asmenybių, kurių portretai, žiūrėkit, kabo čia ant mokyklos sienų, – sakė slemerė mokiniams. – Čia Maironis, Krėvė, Binkis, Sruoga. Kaip jie, mes irgi esam kūrėjai.“
Kultinis slemeris – M. P. E. Martynenko
Šiuolaikinei poezijai mokyklos programose skiriama per mažai dėmesio. Literatūros lauko profesionalai slemą vertina kaip „poezijos reklamą“, kuri ilgainiui skatina domėtis klasikiniais kūriniais. Slemerių kūryboje dažnai reflektuojama dabartis, vyrauja miesto temos. „Slemo atstovai neneigia „tradicinės poezijos“, jie tarsi atsispiria nuo jos, nekritikuoja jos vertės, tačiau kritikuoja pačius poetus dėl jų sustabarėjimo <…> Galbūt slemas yra tik dabartinės kartos maištas, kuris praeis, o galbūt jis išaugs į kažką didesnio.“ – savo magistro darbe rašo Brigita Armonaitytė.
„Nėra neįdomių tekstų, yra tik neįdomios perspektyvos,“ – sakė Marius P. E. Martynenko per slemo dirbtuves Tauragės pilies menėse. Keturių knygų autorius ir jau kultinis Lietuvos slemeris Tauragės pilies menėse per dirbtuves kalbėjo apie autentišką kelią į slemo sceną, kuri jam, beje, tapo savotišku tramplinu aktorystei. Iš kur rasti istorijų slemo pasirodymams? Kokia kūrybiškumo kilmė? Ar būtina kentėti, kad galėtum kurti?
XXI a. autoriai laviruoja tarp socialinių tinklų ir tradicinių medijų tokių kaip popierinė knyga. Brigita Armonaitytė apie M. P. E. Martynenko kūrybą rašo: „Kritikai kalbėdami apie „Be penkių pasaulio pradžia“ tekstus, pabrėžia, jog jie yra itin autobiografiški. Slemeriams būdinga remtis autobiografiškumu. Tačiau Martynenko kūryboje savosios istorijos tampa tik atspirties tašku svarstyti kur kas svarbesnius klausimus.“
Kas toliau?
Rugpjūčio 10 d. Tauragės pilyje vyks varžybos „Slemas su ragais“. Ragų simbolika būdinga tik Tauragės miesto slemui. Rudeniop bus išleistas antras edukacinis slemo leidinys. Spalį atviro konkurso būdu atrinkti slemeriai bus pakviesti su iš Tauragės kilusio aktoriaus A. Sakalausko pagalba sukurti autentišką ir ypatingą Tauragės Stand Up pasirodymą. „Toli savo menus varinėjam“ – su tokiu šūkiu, turinčiu aiškias aliuzijas į verslišką Tauragės miesto tapatybę, šie Stand Up pasirodymai bus rodomi visame Tauragės regione: Tauragėje, Šilalėje, Jurbarke, Smalininkuose, Pagėgiuose.
Projektą „Slemas su ragais 2023“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Slemo renginiai yra Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023 programos dalis.
Organizatorius Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Tekstą parengė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė