Savanorės kalbasi: „Ne veltui Tauragės muziejaus pavadinimas – „Santaka“
2024 vasario 28

Ateinantis spalvų ir šviesos kupinas metų laikas – pavasaris, su savimi ne tik pasiima šaltus, ilgus bei melancholiškus vakarus, paskutinį žiemos mėnesį – vasarį, bet kartu atneša ir Jaunimo savanoriškos tarnybos pabaigą mums, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ savanorėms, Austėjai ir Vaivai. Kartu su Vaiva į muziejaus kolektyvą, kaip savanorės, įsiliejome rugsėjo mėnesį ir nuo tada galėjote mus išvysti įvairiuose renginiuose, Tado Kazakevičiaus parodos budėjime ar kasdieniškoje muziejaus aplinkoje. Kiekviena veikla suteikė naujų įgūdžių, kompetencijų, suteikė galimybę prisidėti prie prasmingo muziejaus darbo ir išeiti iš savo komforto zonos.

Šešių mėnesių savanorystė leido prisiliesti prie aktyvaus ir ryškaus „Santakos“ muziejaus gyvenimo. Susipažinome su nuostabiu ir draugišku kolektyvu, kuris mus šiltai priėmė į savo gretas. Ypač norime padėkoti kuratorei Renatai, kuri visada atsakydavo į iškilusius klausimus, sudarydavo aiškų ir nuoseklų savanorystės grafiką, padėdavo bei rūpindavosi. Ačiū Renatai už pagalbą savanorystės metu ir puikų savanorių koordinavimą bei integravimą į muziejaus kolektyvą.

Jaunimo savanoriška tarnybos (JST) programa buvo ne tik puiki galimybė atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Per šešis mėnesius įgavome daug patirties bei žinių, kurios tikrai pravers ateityje. Kartu su savanore Vaiva apžvelgsime, kaip sekėsi savanoriauti muziejuje, kokius įgūdžius patobulinome ir ką nuveikėme per šiuos savanorystės mėnesius.

AUSTĖJA: Savanorystė muziejuje tikrai buvo nemonotoniška. Turėjome begalę įvairių veiklų, kurios man labai patiko, kartais net laukdavau, kada vėl reikės ateiti į muziejų. Kokia veikla tau labiausiai įsiminė ir patiko? Kodėl?

VAIVA: Negalėčiau išskirti būtent vienos veiklos. Labiausiai patiko jų įvairovė – kad galėjau susipažinti su absoliučiai visų muziejaus darbuotojų pareigybėmis, išbandyti save jų pozicijose. Labiau socialinėse veiklose patikdavo bendrauti su lankytojais, išklausyti jų istorijas, atsakyti į rūpimus klausimus. O vidinis muziejaus darbas – archyvavimas, dokumentų, eksponatų sisteminimas, juostų skenavimas, nors tai gali pasirodyti kiek monotoniška veikla, bet ji man buvo įdomi. Bevartant senas muziejaus knygas, renginių leidinius, žiūrint nuotraukas, dažnai juose atrasdavau savo buvusius ir dabartinius mokytojus, žinomus asmenis kultūros ir švietimo srityje, tai leido susipažinti su Tauragės kultūros istorija, jos plėtra, pradininkais mano gimtajame mieste, kas man aktualu ir įdomu, kadangi pati aktyviai dalyvauju Tauragės kultūriniame gyvenime. Austėja, o koks veiklos pobūdis tau patiko muziejuje?

AUSTĖJA: Kiekviena savanoriška veikla skatino ir ugdė mūsų kompetencijas bei įgūdžius. Tiek archyvavimas, darbas su dokumentais, tiek pagalba renginių organizavime, budėjimas Tado Kazakevičiaus parodoje ir lankytojų aptarnavimo centre leido prisiliesti prie muziejaus darbų pobūdžio. Tačiau labiausiai patiko bendravimas su žmonėmis, dalyviais, muziejaus lankytojais. Buvo labai malonu, kai ištikimiausi muziejaus renginių dalyviai prieidavo ir paklausdavo, kaip sekasi savanoriauti, ar nėra sunku ir panašiai. Būdavo smagu atsakyti į iškilusius klausimus, pagelbėti kitiems. Tai buvo vienas iš mano pagrindinių tikslų pradedant savanorystę, jog sugebėčiau sklandžiai ir aiškiai iškomunikuoti informaciją kitiems. O kokie buvo tavo užsibrėžti tikslai prieš pradedant savanoriauti? Ar pavyko juos įgyvendinti?

VAIVA: Kaip ir neturėjau konkrečių tikslų, bet savanorystės metu norėjau įveikti tam tikras vidines nuostatas, kad bendravimas su nepažįstamais žmonėmis yra baugu ir nemalonu, kadangi iš prigimties esu drovesnė, ar galima sakyti, intravertė. Užsirašydama į šią programą supratau, jog tai bus puiki galimybė šiai baimei, kuri kitiems atrodo kaip kasdieniškas dalykas, įveikti. Muziejininkų kolektyvas nemažas, savanoriškos veiklos spektras platus, tad teko su visais specialistais susipažinti. Tad užmezgant naujas pažintis supratau, kad kas iš pradžių man buvo visiškai nepriimtina, pasidarė įdomu ir smagu. Sutinkant vis naujus žmones, plėtėsi mano akiratis, bendravimas su muziejininkais savotiškai praturtino mane, nes kiekvienas žmogus unikalus, įkvepiantis vis kitokį požiūrį. O tai jaunam žmogui naudinga formuojant save kaip asmenybę. O tu, Austėja, dėl kokių priežasčių užsirašei į šią programą ?

AUSTĖJA: Jaunimo savanoriška tarnyba mane sužavėjo savo unikalia programa. Norėjau išeiti iš savo komforto zonos, užsiimti veikla, kuri bus naudinga tiek man, tiek visuomenei. Savanorystė – tai puikus būdas pažinti, ugdyti save, atrasti veiklos sritį, kuri žavi ir joje toliau tobulėti. Tai nemokamas įrankis, kuris gali suteikti labai daug naudingos patirties ateityje, kurią galėsiu pritaikyti praktiškai. Savanorystė muziejuje sužavėjo ir tuo, jog galėjau praplėsti savo istorines žinias apie Tauragės kraštą, sužinoti daugiau negu iš istorijos vadovėlių. Taip pat norėjau prisidėti prie prasmingos muziejaus kultūrinės veiklos, įsilieti į renginių organizavimo užkulisius. Na ir žinoma, labai viliojo 0,25 stojamojo balo, kurį galima gauti sėkmingai užbaigus šią šešių mėnesių intensyvią savanorystę. O kodėl būtent muziejuje norėjai atlikti Jaunimo savanorišką tarnybą?

VAIVA: Ne veltui Tauragės muziejaus pavadinimas – „Santaka“. Savanorystės metu supratau, kad šis pavadinimas tikrai kalba pats už save – muziejuje susilieja begalė įvairių aspektų – patys seniausi apylinkių radiniai, liudijantys skalvių protėvių laikus, miesto istorija, papročiai ir tradicijos, gamtos pasaulio augalai ir gyviai. Šie dalykai kaip ir kiekvieno muziejaus pagrindiniai komponentai, tačiau Tauragės muziejus išskirtinis tuo, kad jame gali ne tik susipažinti su senovę bylojančia istorija, bet ir neatsilikti nuo moderniojo pasaulio srovių. „Santakoje“ vyksta įvairūs parodų pristatymai, poezijos renginiai, fotografijos parodos, festivaliai būtini miesto gyventojų kultūrinimui. Tad tas ir mane, kaip smalsią asmenybę, patraukė link muziejaus – jo platus įvairių sričių reprezentavimas patraukliomis formomis. O ar tavo pirmas pasirinkimas buvo muziejus, ar turėjai kitokių planų?

AUSTĖJA: Savanorystė Tauragės krašto muziejuje buvo mano prioritetinis pasirinkimas. Jau prieš pateikiant paraišką buvau tvirtai apsisprendusi, jog noriu savanoriauti čia. Mane labiausiai traukė aktyvi muziejaus veikla, renginiai bei žinoma pati Tauragės istorija. Jau žemesnėse klasėse istorija buvo vienas iš mėgstamiausių dalykų, ja domėjausi. Tad ir savanorystė muziejuje pasirodė kaip labiausiai tinkanti ir patraukli vieta atlikti šią savanoriškos veiklos programą. Manau, jog kiekvienas besidomintis tiek kultūra, tiek istorija turėtų išbandyti šią savanorystę būtent Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Šios savanoriškos veiklos programos metu yra sudarytos puikios galimybės realizuoti save, sustiprinti savo turimus įgūdžius bei įgauti naujų patirčių. Tai, mano nuomone, yra ypač svarbu jaunam, bręstančiam žmogui. O ar tu, Vaiva, rekomenduotum savanorystę muziejuje kitiems? Kodėl?

VAIVA: Žinoma, rekomenduočiau, bet ne visiems. Jei esi universalus, smalsus žmogus, siekiantis praplėsti savo akademinį bei socialinį bagažą, nebijai susidurti su iššūkiais, tai pirmyn! Bet jei JST programą sieki įvykdyti vien dėl suteikiamo stojamojo balo, manau, lengviau būtų pasirinkti kitą organizaciją, nes savanoriauti muziejuje ne visada yra paprasta, tam reikia skirti daug laiko ir pastangų. O kaip tau atrodo? Kodėl verta pasirinkti muziejų?

AUSTĖJA: Kaip ir minėjai, muziejų verta pasirinkti norit praplėsti savo socialinį, kultūrinį ir akademinį akiratį. Tai, mano nuomone, yra labai svarbu jauno žmogaus tobulėjimo kelyje. Savanorystės muziejuje leidžia praplėsti patį suvokimą, kas yra istorija, kultūra, kaip šie dalykai yra svarbūs dabartiniam jaunam žmogui ir kaip tai gali suformuoti jauno individo asmenybę. Muziejų pasirinkti verta dėl jo suteikiamų galimybių tobulėti ir augti kaip asmenybei, tačiau reikia nepamiršti, jog kiek pats įdedi į savanorystę, tiek (ir dar daugiau) galima pasiimti iš jos. Manau, tai yra svarbu suprasti prieš pradedant JST savanorišką veiklą ir dedikuojant nemažą savo gyvenimo dalį jai. Kaip manai, ko galėtum palinkėti „Santakos“ muziejaus ateities savanoriams?

VAIVA: Aišku, patekti savanoriauti į muziejų, o ten patekus, nemesti visko iškilus keblumams ir pasisemti kiek tik įmanoma daugiau žinių iš šios patirties. O koks tavo palinkėjimas?

AUSTĖJA: Palinkėčiau, jog savanorystė muziejuje išpildytų visus lūkesčius, pabandyti pabūti visose muziejininkų darbo veiklos srityse, suklupus ar pasimetus visada klausti, nebijoti prašyti pagalbos. O svarbiausia, nebijoti realizuoti savo idėjų bei kitų sumanymų savanoriaujant muziejuje, nes tai atneš tik puikią patirtį ir naujus įgūdžius.

Jaunimo savanoriškos tarnybos programa leido pažinti Tauragės krašto muziejų „Santaka“, jo išteklius, kultūrinį gyvenimą bei draugišką ir puikų kolektyvą. Ši savanorystė atnešė mums naujų patirčių, žinių ir gebėjimų. Kviečiame visus norinčius išbandyti save, praplėsti kultūrinį ir istorinį spektrą bei pasisemti naujų potyrių, savanoriauti Tauragės krašto muziejuje. Savanorystė muziejuje leido įsilieti į jo gyvybingą ir reikšmingą kultūrinę bei istorinę veiklą, praplėsti savo akiratį, aktyviai ir naudingai praleisti savo laisvalaikį. Tad jei ir Tu sieki savo laiką po pamokų praturtinti visuomenine veikla, nedvejok ir prisijunk prie JST programos muziejuje!

Tekstą parengė savanorė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos vienuoliktokė Austėja Ušinskaitė

Pokalbyje dalyvavo savanorė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos vienuoliktokė Vaiva Povilaitytė

JST kuratorė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė

Daugiau apie JST programą skaitykite čia: https://jra.lt/jaunimui/suzinok-daugiau/savanoryste/jaunimo-savanoriska-tarnyba

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos