Šiandien jaunos kartos jau nenustebinsim muzikiniais koncertais, festivaliais. Jų vyksta išties labai daug ir labai įvairių. Kai kurie jų trunka vieną vakarą, kai kurie – savaitgalį, o kai kurie net savaitę. O ką reiškė „Roko maršas“ tuometiniam Tauragės jaunimui? Juk tai buvo taipogi muzikos festivalis, tik vyko jis skirtinguose Lietuvos miestuose.
Visų pirma, tai koncertas vasaros estradoje, tai viena iš ne daugelio to meto pramogų, na, o kitas dalykas, suteikęs šiam koncertui prasmingumo – tai Dainuojančios revoliucijos, skleidusios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėjas, dalis. Festivalis per muziką, per tautinius simbolius – trispalvę, Gediminaičių stulpus- žadino visuomenę, jaunąją kartą, nuo sovietinio „sustabarėjusio“ gyvenimo. Tada viešai pamatyti plazdenančią trispalvę buvo didžiulis įvykis, nes sovietų okupacijos metu ji buvo uždrausta ir vėl naudojama tik nuo 1989 m. kovo 20 d. Kaip rašo savo straipsnyje, žinomas tauragiškis žurnalistas, Eg. Knispelis („Leniniečių balsas“, 1988m.) koncerto metu tautinių vėliavų tarp publikos mirgėjo gal kelios dešimtys.
„Roko maršas“ Tauragę „sudrebino“ 1988 metų liepą. Festivalio idėjininkas buvo grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Tąkart be „Anties“ dar koncertavo grupės „Bix“, „Už Tėvynę“, „Savaitgalis“, „Ramybės skveras“, folkloro grupė „Namo“, grupė iš Latvijos „Krasts“, grupė iš Estijos „Krimbel“. Šis koncertas iš kitų išsiskyrė tuo, kad jame skambėjo ne tik muzika, bet jame kalbėjo ir Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: filosofijos mokslų kandidatas A. Juozaitis bei pats A. Kaušpėdas. Publika buvo supažindinama su sąjūdžio veikla, tikslais. Jei kam ir buvo nesuprantama A. Juozaičio kalba, tai, pasak koncerte buvusio E. Knispelio, viskas tapo aišku po „Anties“ atlikto kūrinio „Funkcionieriai“.
Tremties ir rezistencijos muziejuje įrenginėjant Sąjūdžio kambarį, teko vartyti įvairią to meto spaudą, žvelgti į daugybę nespalvotų fotografijų, kuriuose tauragiškių fotografų B. Pociaus, V. Butkaus, R. Baliūno užfiksuoti kadrai iš mitingų Tauragėje, Vilniuje, Baltijos kelyje. Pamačius pažįstamus veidus, „pagautus“ B. Pociaus iš „Roko maršo“ Tauragėje, pati mintimis grįžau į tą jaudinantį ir įdomų laikotarpį. Dalelę to laikotarpio galėsite ir jūs, gerbiami skaitytojai, pamatyti ir pajusti apsilankę naujai įkurtame Sąjūdžio kambaryje, kuris duris atvers rugpjūčio 23 d.
Aušra Norvilienė Tremties ir rezistencijos muziejininkė
Nuotraukos Benjamino Pociaus
Skaudvilėje nuo 1862 m. kiekvieną antradienį vykdavo garsūs visoje Žemaitijoje turgūs. XIX a. viduryje nutiesus Rygos – Tauragės plentą, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, didėjo gyventojų skaičius ir miestelis virto gana svarbiu prekybos bei amatų centru. Tarpukariu tradiciniai savaitiniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo […]
PASAULIO PABAIGOJE STOVĖJOM IR GINČIJOMĖSČIA PABAIGA PASAULIO AR KRAŠTASTU PASAKEI: KAS TAI BEBŪTŲČIA REIKIA BUČIUOTIS(AUT. S. BRILO) VIENAS (M)EILĖRAŠTIS jau tradicinis renginys! Tauragiškiai kartu su kitais poetais vasario 12 d. skaitė poeziją Valentino dienos proga. Girdite Gedimino Bytauto ir Justinos Trilikauskienės kūrybą, įrašytą specialiai šiam renginiui.
Vienas seniausių žmonių valgių – duona, mūsų protėviams turėjo didelę reikšmę ir buvo ypatingai gerbiama, plačiai minima lietuvių tautosakoje, neretai suasmeninama ar sudievinama. Vienas iš pagarbos akcentų – nepadėti duonos apverstos, tad net sakydavo – jei tavo namai dega, o tu matai kepalą apverstą, tai pirma duoną gražiai padėk, o jau tada bėk ugnies gesinti. […]