Prisimenant „Roko maršą“ Tauragėje
2021 rugpjūčio 20

Šiandien jaunos kartos jau nenustebinsim muzikiniais koncertais, festivaliais. Jų vyksta išties labai daug ir labai įvairių. Kai kurie jų trunka vieną vakarą, kai kurie – savaitgalį, o kai kurie net savaitę. O ką reiškė „Roko maršas“ tuometiniam Tauragės jaunimui? Juk tai buvo taipogi muzikos festivalis, tik vyko jis skirtinguose Lietuvos miestuose.

Visų pirma, tai koncertas vasaros estradoje, tai viena iš ne daugelio to meto pramogų, na, o kitas dalykas, suteikęs šiam koncertui prasmingumo – tai Dainuojančios revoliucijos, skleidusios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėjas, dalis. Festivalis per muziką, per tautinius simbolius – trispalvę, Gediminaičių stulpus- žadino visuomenę, jaunąją kartą, nuo sovietinio „sustabarėjusio“ gyvenimo. Tada viešai pamatyti plazdenančią trispalvę buvo didžiulis įvykis, nes sovietų okupacijos metu ji buvo uždrausta ir vėl naudojama tik nuo 1989 m. kovo 20 d. Kaip rašo savo  straipsnyje, žinomas tauragiškis žurnalistas, Eg. Knispelis („Leniniečių balsas“, 1988m.)  koncerto metu tautinių vėliavų tarp publikos mirgėjo gal kelios dešimtys.

Roko maršas“ Tauragę „sudrebino“ 1988 metų liepą. Festivalio idėjininkas buvo grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Tąkart be „Anties“ dar koncertavo grupės „Bix“, „Už Tėvynę“, „Savaitgalis“, „Ramybės skveras“, folkloro grupė „Namo“, grupė iš Latvijos „Krasts“, grupė iš Estijos „Krimbel“. Šis koncertas iš kitų išsiskyrė tuo, kad jame skambėjo ne tik muzika, bet jame kalbėjo ir Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: filosofijos mokslų kandidatas A. Juozaitis bei pats A. Kaušpėdas. Publika buvo supažindinama su sąjūdžio veikla, tikslais. Jei kam ir buvo nesuprantama A. Juozaičio kalba, tai, pasak koncerte buvusio E. Knispelio, viskas tapo aišku po „Anties“ atlikto kūrinio „Funkcionieriai“.

Tremties ir rezistencijos muziejuje įrenginėjant Sąjūdžio kambarį, teko vartyti  įvairią to meto spaudą, žvelgti į daugybę nespalvotų fotografijų, kuriuose tauragiškių fotografų B. Pociaus, V. Butkaus, R. Baliūno užfiksuoti kadrai iš mitingų  Tauragėje, Vilniuje, Baltijos kelyje. Pamačius pažįstamus veidus, „pagautus“  B. Pociaus iš „Roko maršo“ Tauragėje, pati mintimis grįžau į tą jaudinantį ir įdomų laikotarpį. Dalelę to laikotarpio galėsite ir jūs, gerbiami skaitytojai, pamatyti ir pajusti apsilankę naujai įkurtame Sąjūdžio kambaryje, kuris duris atvers rugpjūčio 23 d.

Aušra Norvilienė Tremties ir rezistencijos muziejininkė

Nuotraukos Benjamino Pociaus

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Kalbų diena
2020 kovo 2

Jeigu mintimis galėtume teleportuotis į tarpukario Tauragę, tikriausiai miesto gatvėse, krautuvėse ir kai kur namuose rytais girdėtume „labas rytas“, „доброе утро“, „בוקר טוב“, „guten morgen“. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prie Lietuvių kalbos dienų iniciatyvos prisijungia antrus metus iš eilės. Šįmet bendradarbiaudami su Tauragėje veikiančiu „Kalbų centru“ kvietėme į paskaitą – dirbtuves „Išversta istorija“. Vokiečių kalbos […]

KVIETIMAS DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ, LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJAMS
2022 balandžio 11

Maloniai kviečiame dailės ir technologijų, lietuvių kalbos mokytojus vesti moksleiviams integruotas pamokas Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, kurių metu galėsite ugdyti mokinių kūrybiškumą, aplankydami šiuo metu muziejuje vykstančias dvi parodas „Riba“ ir „Interpretacijos“. Fotografijos galerijoje atidaryta jaunosios kartos fotomenininkės Liucijos Karalienės paroda „Riba“. Autorė kūrybos objektu fotografijų cikle pasirinko savo pačios kūną, kuris tampa vizualine metafora. […]

Stilizuotų inkilų paroda
2020 kovo 2

Menas reikalauja aukų, sako Morfai (tikrasis vardas Timotiejus Norvila), paklaustas, ar nėra pavojinga užsiimti grafičių piešimu ekstramaliomis sąlygomis. Įvairiapusis menininkas iš Kauno į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ sausio 7 d. atvežė dešimt medinių paukščiams skirtų inkilų. Tai ne bet kokie inkilai, o tarsi maži improvizuoti modernistinės architektūros nameliai, jaukūs ir mieli pasižiūrėti. Lietuvos laikinoji sostinė […]