Klaipėdos krašto diena minima sausio 15 d. Šiemet suėjo 100 metų nuo dienos, kai Lietuvos Respublikos vadovybė įvykdė sumaniausią karinę operaciją moderniosios Lietuvos istorijoje. Jei ne ji, Klaipėdos kraštas greičiausiai būtų paskelbtas „laisvąja valstybe“ ir valdomas Prancūzijos. Tauragės rajonui šiandien priklauso Lauksargių seniūnija – Klaipėdos krašto dalis, ilgus šimtmečius buvusi vokiečių valdžioje.
Nuotraukoje medalis, skirtas Klaipėdos sukilimo 5-osioms metinėms, 1928 m., autorius Petras Rimša. Lietuvos šaulių sąjunga. Bronza, kalyba. Averse – KAS MŪSŲ – KOVA ĮGYSIM / I 9 / KLAIPĖDA / 1923, LŠS. Reverse – KAS IŠKOVOTA – MYLĖT MOKĖSIM. Dovanojo Egidijus Jurgilas, vaikystėje naudojęs medalį kaip muštuką. Antrame plane Mažosios Lietuvos vėliava, pasiūta 1988-1990 m., Sąjūdžio laikais.
Juos abu galite pamatyti muziejaus Istorijos ekspozicijoje.
Karpinių paroda, įkvėpta Vydūno, iš muziejaus Etnografijos ekspozicijos keliauja į kaimyninius Pagėgius. Nuo 2022 m. kovo 1 d. iki balandžio 29 d. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ eksponatus – respublikinio karpinių plenero „Tautodailė vydūniška dvasia“ darbus galėsite pamatyti Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje (Jaunimo g. 3, Pagėgiai). Maloniai kviečiame apsilankyti.
Apie 1940 m., nedaug likus iki Lietuvos okupacijos, pastatoma uždara turgaus halė, kad prekiauti šalia turgaus aikštės būtų patogu ir eilinę dieną, bet kokiomis oro sąlygomis ir išlaikant aukštesnį higienos lygį. Prie sienų ir eilėje halės vidury buvo nedidelės krautuvėlės su baltomis glazūruotų plytelių sienomis, metlacho grindimis. Kiekvienoje buvo vandentiekis, kriauklė, kanalizacija, elektros apšvietimas. Priekinė […]
Šįsyk daugiau dėmesio skyrėme tauragiškio Vytauto Butkaus fotografijų serijai „Miestas Kaliningrado srityje“. Autorius kalbėjo apie intencijas, kodėl tyrinėjo buvusią Prūsiją, o ekskursijos dalyviai dalijosi interpretacijomis, ką dabar mato jo darytose nuotraukose. Paroda išeksponuota Jono Viktoro Kalvano parke priešais liuteronų evangelikų bažnyčią. Nuotraukų autorė Jovita Verpečinskienė