Pirmą kartą viešai išgirdau išsakytą norą Lietuvai jungtis prie demokratinių Europos šalių dar 1988 metų liepos mėnesį, kai ką tik iš pogrindžio išėjusi Lietuvos laisvės lyga deklaravo siekį Lietuvai jungtis į Europos tautų šeimą. Tuo metu Lietuvą okupavusi Sovietų sąjunga vykdė „perestroikos“ (liet. persitvarkymo) politiką, kurios tikslas buvo „atnaujinti“ Sovietų sąjungą, sukurti „naują federaciją“. Atsakas į tokius okupantų planus ir buvo be kompromisinė Lietuvos disidentų idėja – Lietuva tik demokratinių Europos valstybių bendrijoje.
Ši idėja galėjo būti įgyvendinta dėl Lietuvos Sąjūdžio, sutelkusio Lietuvos žmones valstybės nepriklausomybės atstatymui, kuris atliktas 1990 m. kovo 11 d., bei Lietuvos Respubliką pripažinus pasaulio valstybių bendrijai, kaip atkūrusią savo valstybės nepriklausomybę 1991 metų antroje pusėje. Tolesnė įvykių chronologija:
Tuo pačiu metu į Europos Sąjungą kartu su Lietuva įstojo Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Kipras ir Malta. Tai buvo istoriškai didžiausia ES plėtros banga. Visos šios šalys šiemet švenčia įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį.
Per šiuos metus išaugo mūsų šalies ekonomika bei gyventojų pajamos. Dešimtys milijardų eurų europinių pinigų buvo investuota į įvairias mūsų šalies sritis (ypač aplinkos apsaugą, susisiekimą). Pagerėjo gyventojų gyvenimo kokybė. Tačiau dalis mūsų piliečių nenorėjo laukti, kol gerovė bus sukurta čia, Lietuvoje, todėl išvyko į tas Europos šalis, kur pragyvenimo lygis smarkiai viršijo lietuviškąjį. Dalis tų žmonių prisitaikė gyventi svečiose šalyse ir turbūt ne visi sugrįš į gimtinę, nežiūrint Lietuvos progreso.
Mūsų šalies pasirinkimo stoti į Europos Sąjungą teisingumas ypač matosi šiuo metu, kai agresyvi, revanšistinė Rusija brutaliai užpuola savo kaimynines valstybes, kurios nenuėjo euroatlantinės integracijos keliu kartu su Baltijos šalimis. Taip pat kitos postsovietinės valstybės, kurios pasiliko Rusijos įtakos zonoje, paskutiniajame praeito amžiaus dešimtmetyje gaudavo pigius energetinius išteklius iš Rusijos, kai Lietuva ir kitos Baltijos valstybės mokėjo pasaulinėmis kainomis. Dabar šių nuo Rusijos priklausomų šalių ekonomika ir gyventojų pajamos smarkiai atsilieka nuo Lietuvos, juose klesti organizuoti nusikaltėliai, o šalių gyventojai tyliai skursta.
Lietuvos įstojimas į Europos Sąjunga išaugino šalies gyventojų gerovę ir padidino (kartu su įstojimu į NATO) šalies saugumą.
Tekstą parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis
Restauruoti skalviški archeologiniai radiniai Šiais metais įgyvendintas projektas, kurio metu buvo konservuoti ir restauruoti skalviški archeologiniai radiniai, iš viso – 87 vnt. Istorinio laiko slegiamas, kartais vis dar suskamba skalvių genties vardas. Mažai žinome apie juos – vakarų baltų gentį. Dar sunkiau apibrėžti šių žmonių gyventą teritoriją, kuri įvairiais laikotarpiais kito. Mokykliniuose ir pažintiniuose atlasuose […]
Artėja gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos, kurios neįsivaizduojamos be margučių. Kiaušinius margindami mūsų senoliai, vis atrasdami naują techniką, naują raštą – kūrė tradicijas, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Marginimas vašku – vienas iš seniausių gražinimo būdų, kurį ir kviečiame išbandyti edukacijoje. Edukacijos kaina – dalyviui 1 Eur. Būtina išankstine registracija. Tel. 860267886, […]
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ yra inovatyvi atminties institucija. Saugome krašto istorijos ir kultūros artefaktus, pristatome gamtinę įvairovę, organizuojame fotografijos, tautodailės, šiuolaikinio meno parodas bei renginius, daug dėmesio skiriam kultūrinei edukacijai ir komunikacijai. Kartu su mumis Tu: susidraugausi su muziejininkais, tyrinėsi Tauragės praeitį, kursi muziejaus ateitį, susipažinsi su lankytojais, įkvėpsi juos per edukacines veiklas ir renginius […]