„J.Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis: desanto pėdsakų Tauragės miškuose beieškant”
2021 spalio 21

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos metais. 2021 – aisiais sukako šimtas metų nuo J. Lukšos gimimo ir septyniasdešimt nuo žūties. Jis labiausiai žinomas partizaniniu slapyvardžių ,,Daumantas“, du kartus prasiveržė pro geležinę uždangą ir du kartus grįžo į sovietų okupuotą Lietuvą. Būdamas vakaruose Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą ,,Partizanai už geležinės uždangos“ kuri ištisus dešimtmečius mūsų išeivijai buvo informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Antras Juozo Lukšos sugrįžimas į Lietuvą įvyko 1950 metų spalio 3 dieną, kai iš lėktuvo iššokę trys partizanai desantininkai – Juozas Lukša, Klemensas Širvys ir Benediktas Trumpys, nusileido dabartinio Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos teritorijoje esančiame Tyrelių miške prie buvusio Ringinių kaimo. Partizanai desantininkai, nepaisant okupantų pastangų, sėkmingai nuvyko į savo paskirties vietą Kazlų Rūdos miškuose.

Paminint sėkmingo partizanų desanto 71 – ąsias metines į Tauragės rajone esančios Dabrupinės girininkijos miškus atvyko Karo istorijos rekonstruktorių ir tetralizuotų renginių klubo ,,Partizanas“, Lietuvos kariuomenės ir Tremties ir rezistencijos muziejaus atstovai. Jie pražygiavo numanomu partizanų desantininkų maršrutu. Buvo filmuojama kuriamam dokumentiniam filmui. Buvusioje Ringinių kaimo teritorijoje žygis buvo tęsiamas su Žygaičių bendruomenės atstovais. Žygio dalyviai pasidalijo sukaupta informacija apie partizanų desantą. Pasvajota apie būsimus renginius – net atlikti Juozo Lukšos ir jo bendražygių desanto pakartojimą istorinėje nusileidimo vietoje.

Tuo J. Lukšos paminėjimo renginiai mūsų krašte nesibaigia. Tauragės krašto muziejaus ,,Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus, esantis Prezidento g. 38, Tauragėje, lapkričio 4 d. 17 val. organizuoja Juozo Lukšos – Daumanto gimimo 100 – mečio paminėjimo renginį ,,Žmogus du kartus pralaužęs geležinę uždangą“

Pranešimą skaitys Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas ekspertas, knygos ,,Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas” autorius Vidmantas Vitkauskas.

Raimondas Matemaitis

Iš Vakarų grįžę partizanai desantininkai. Kazlų Rūdos miškuose, 1950 m. spalio mėn.
Stovi iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas
ir Benediktas Trumpys-Rytis
Nuotrauka saugoma LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
 
Žygio dalyviai Tyrelių miške – 2021 metų spalio mėn.
Eglės Knygauskaitės-Liakienės nuotrauka
Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Dviračių žygis: Skaudvilė – Batakiai
2020 rugsėjo 29

Rugsėjo 24 dieną, įgyvendinant projektą „Aktyvaus poilsio skatinimas ir turizmo išteklių sklaida Tauragės rajone“, Tauragės turizmo informacijos centras organizavo pažintinį dviračių žygį Skaudvilė – Batakiai. Projekto metu buvo vykdomos gyventojų aktyvumą skatinančios veiklos, skatinamas savarankiškas gyventojų keliavimas bei turizmo paslaugų vystymas Tauragės rajone. Dviračių žygio metu aplankyta 10 svarbiausių šio krašto objektų, susipažinta su Skaudvilės […]

Į „Kultūros muitinę“ Vytaras Radzevičius viliojo čia pat verdamo maisto kvapais
2021 rugsėjo 29

Rugsėjį Tauragės krašto muziejus „Santaka“ virto tikra kultūros muitine. Pilies menėse svečiavosi žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius, o tiesiai Pilies kiemelyje verdamos chašlamos kvapai viliojo tauragiškius iš už kilometro. Prieš gerą dešimtmetį Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius senu mersedesu leidosi į pirmą kelionę. Vytaras tradiciškai visose ekspedicijose buvo atsakingas už maisto atsargas ir gaminimą. Kelionės į […]

Kūrybinės dirbtuvės su M. Šaltyte
2020 birželio 2

Gegužės 30 d. vėjuotame Tauragė pilies kiemelyje vyko kūrybinės dirbtuvės su aktore Monika Šaltyte. Aktorė per dirbtuves atskleidė metodus, kaip profesionalūs aktoriai pašalina įtampą prieš lipdami į sceną, kaip parengia kūną prieš pasirodydami miniai. Dalyviai turėjo susirasti tos dienos personažą iš gausybės nuotraukų, kurias atsivežė Monika Šaltytė. Įsitapatinę į sukurtą herojaus istoriją, jie prakalbo monologais. […]