„J.Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis: desanto pėdsakų Tauragės miškuose beieškant”
2021 spalio 21

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos metais. 2021 – aisiais sukako šimtas metų nuo J. Lukšos gimimo ir septyniasdešimt nuo žūties. Jis labiausiai žinomas partizaniniu slapyvardžių ,,Daumantas“, du kartus prasiveržė pro geležinę uždangą ir du kartus grįžo į sovietų okupuotą Lietuvą. Būdamas vakaruose Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą ,,Partizanai už geležinės uždangos“ kuri ištisus dešimtmečius mūsų išeivijai buvo informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Antras Juozo Lukšos sugrįžimas į Lietuvą įvyko 1950 metų spalio 3 dieną, kai iš lėktuvo iššokę trys partizanai desantininkai – Juozas Lukša, Klemensas Širvys ir Benediktas Trumpys, nusileido dabartinio Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos teritorijoje esančiame Tyrelių miške prie buvusio Ringinių kaimo. Partizanai desantininkai, nepaisant okupantų pastangų, sėkmingai nuvyko į savo paskirties vietą Kazlų Rūdos miškuose.

Paminint sėkmingo partizanų desanto 71 – ąsias metines į Tauragės rajone esančios Dabrupinės girininkijos miškus atvyko Karo istorijos rekonstruktorių ir tetralizuotų renginių klubo ,,Partizanas“, Lietuvos kariuomenės ir Tremties ir rezistencijos muziejaus atstovai. Jie pražygiavo numanomu partizanų desantininkų maršrutu. Buvo filmuojama kuriamam dokumentiniam filmui. Buvusioje Ringinių kaimo teritorijoje žygis buvo tęsiamas su Žygaičių bendruomenės atstovais. Žygio dalyviai pasidalijo sukaupta informacija apie partizanų desantą. Pasvajota apie būsimus renginius – net atlikti Juozo Lukšos ir jo bendražygių desanto pakartojimą istorinėje nusileidimo vietoje.

Tuo J. Lukšos paminėjimo renginiai mūsų krašte nesibaigia. Tauragės krašto muziejaus ,,Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus, esantis Prezidento g. 38, Tauragėje, lapkričio 4 d. 17 val. organizuoja Juozo Lukšos – Daumanto gimimo 100 – mečio paminėjimo renginį ,,Žmogus du kartus pralaužęs geležinę uždangą“

Pranešimą skaitys Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas ekspertas, knygos ,,Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas” autorius Vidmantas Vitkauskas.

Raimondas Matemaitis

Iš Vakarų grįžę partizanai desantininkai. Kazlų Rūdos miškuose, 1950 m. spalio mėn.
Stovi iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas
ir Benediktas Trumpys-Rytis
Nuotrauka saugoma LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
 
Žygio dalyviai Tyrelių miške – 2021 metų spalio mėn.
Eglės Knygauskaitės-Liakienės nuotrauka
Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Vasario 16-oji prieš šimtą metų: tradicijų pradžia
2025 vasario 14

1925 metais Lietuva šventė septintąsias valstybės atkūrimo metines. Kaip rašo ano meto laikraščiai, „Šiemet pati gamta dyvus daro: Nepriklausomybės dieną oras buvo lyg per gražias Velykas. Jau mieste žymu kaip žolė žaliuoja, mažieji medeliai garbinoja, teko matyt žydinčių lazdinų…“. Štai kaip prieš 100 metų šventę, vykusią Kaune, aprašė laikraštis „Lietuva“: „Džiaugsmu nušvito Kaunas šešioliktą vasario. […]

Skaudvilės krašto muziejuje edukacijų ciklas „Velykų margučiai“
2022 kovo 31

Artėja gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos, kurios neįsivaizduojamos be margučių. Kiaušinius margindami mūsų senoliai, vis atrasdami naują techniką, naują raštą – kūrė tradicijas, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Marginimas vašku – vienas iš seniausių gražinimo būdų, kurį ir kviečiame išbandyti edukacijoje.  Edukacijos kaina – dalyviui 1 Eur. Būtina išankstine registracija. Tel. 860267886,  […]

Kaip Lietuvos karalius Mindaugas susijęs su Taurage?
2021 liepos 5

Mindaugo skulptūros autorius Regimantas Midvikis (1947-2015) gimė Tauragės rajone, Eidintuose. Dailininkų sąjungos narys kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, portretus, paminklus. Už Rainių memorialo kūrimą R. Midvikiui buvo suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Pasak menininko kolegų, R. Midvikio pagrindinė tema buvo Lietuva. Paminklą vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui galima pamatyti priešais Lietuvos nacionalinį muziejų, […]