Ingridos Mockutės paroda “Ne pirmą naktį nelauki sapno”
2020 rugsėjo 29

Visa tai – apie paros metą, kai fiziškai išlaikydami ryšį su aplinka, joje dalyvaudami, iš dalies prarandame su gyvenimu sąmoningą kontaktą. Miego būsena – vienintelis laikas, kai nutraukiami visi saitai su dabartimi, kai praktiškai prarandi save tokį, koks esi, su visomis dienos sėkmėmis ir nesėkmėmis, pasakytais ir nepasakytais žodžiais. Vien tam, kad įgytum galimybę regėti save praeityje, ateityje ir laike, kurio niekada nebuvo ir niekada nebus. Bet tas žinojimas, kartu su atgautomis jėgomis aplankys tik nubudus.

Sapnai – skaudaus atvirumo metas, kai stoji akistaton su savimi, savo praeities demonais, kai pats sau bandai išsiaiškinti, kas gi tu pagaliau esi. Ar tai gali pavykti? Tik naktis po nakties, sapnas po sapno neskubėdamas, nerangus ir geliantis ateina suvokimas apie tai, kad užteks, neverta bėgti nuo to, kas tave nuolat vejasi. Neverta bėgti nuo praeities, nuo savęs. Tai – nelygių galimybių rungtis, kurioje pralaimėjimas tau yra iš anksto užprogramuotas. Skausmas iš vaikystės, nusivylimas gimdantis agresiją paauglystėje, eksperimentavimas su savimi ir kitais – mylimais ir nemylimais – jaunystėje. Kai visko buvo tiek daug, bet tu manai, kad gero buvo tikrai per mažai. Gailėtis savęs, teisti save, ar tiesiog priimti? Sapnai neatsako, nesprendžia, nemoko, bet ir nebaudžia. Tai – sąlyginai saugi teritorija, kuri negali fiziškai sužaloti nei tavęs, nei kitų. Ir vis dėlto tu jų vengi. Vengi, nes čia esi verčiamas patirti tai, ką kadais išgyvenai. Kas buvo labai seniai, bet veikia taip pat skausmingai.

Visa tai – apie mylimus ir nemylimus, apie prarastus ir tebeprarandamus. Apie vizijas, ryškesnes už realybę ir gyvenimą, kuriame nebedalyvauji, bet stebi save iš šalies. Sapnuose yra viskas, bet nėra ribų. Jokių, nei tarp tikėjimo ir prakeiksmo, nei tarp išminties ir beprotybės, nėra jų nei tarp gyvenimo ir mirties. Viskas susimaišo tirštoje, daugiasluoksnėje minčių ir prisiminimų masėje, į kurią nugrimztame kartu su miegu. Kasnakt.

_____________________________________________

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais. Norėjau tapti menininke jau pauaglystėje. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būtį daug aiškiau. Baigiau Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė – juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje. Daug darbų pakeičiau, kol meilė fotografijai nugalėjo. Jau mama vaikystėje mokė fotografuoti juostiniais fotoaparatais, ryškinti juosteles. Kaip magišką paslapčių kambarį pamenu laboratoriją vonioje. Tiesa, mama buvo tik fotografė-mėgėja. Bet tam tikri portreto komponavimo principai, elementari fotografijos abėcėlė ateina ir iš to meto vaiko galvelės.

Pirmąją personalinę parodą surengiau 2009 metais Tauragėje, APIE MOTERĮ. Vėliau sekė dar keturios autorinės parodos – GYVENIMAS-ŽAIDIMAS(bendraautorė juvelyrė Neringa Poškutė), TAS SALDUS ŽODIS – TEATRAS(bendrautorius fotografas Tadas Zakarauskas), 2015 metais fotografijų paroda SUSILIEJIMAI ir 2017 metais MUTABOR. Jos daug apkeliavo: Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Tauragė, Kaunas, Birštonas, Palanga, Telšiai, Akmenė, Kėdainiai, Juodkrantė, Kaliningradas(Rusija), Sovetskas(Rusija).
Nuo 2014 metų gyvenu ir kuriu Klaipėdoje.

Ingrida Mockutė/ART

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Parodos „Vasario 16-osios šventė 1919–1940 metais: susitelkimas ateičiai“ pristatymas
2021 liepos 12

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai parengė ir šalies regionų bendruomenėms dovanoja kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventę ir jos minėjimo tradicijas 1919–1940 metais. Specialiai šiai parodai muziejininkai sukūrė ir nuotaikingą edukaciją pagal rašytojo Antano Vienuolio tarpukariu skelbtas vizijas ir pranašystes, kaip Vasario 16-oji atrodys po šimto metų, t. y. dabar. Liepos 23 d. 16 […]

Karpinių pleneras prasideda
2020 birželio 30

Į Lietuvą paprotys karpyti popierių atėjo 16 amžiuje. Dabar šis tautodailės žanras priskiriamas prie tradicinių. 2020-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais. Ta proga Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kartu su partneriais organizuoja respublikinį karpinių plenerą “Tautodailė vydūniška dvasia”. Birželio 29 dieną į pilies menes sugužėjo per dvi dešimtys profesionalių karpytojų iš visos šalies. Karpytojai […]

Kaip Lietuvos karalius Mindaugas susijęs su Taurage?
2021 liepos 5

Mindaugo skulptūros autorius Regimantas Midvikis (1947-2015) gimė Tauragės rajone, Eidintuose. Dailininkų sąjungos narys kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, portretus, paminklus. Už Rainių memorialo kūrimą R. Midvikiui buvo suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Pasak menininko kolegų, R. Midvikio pagrindinė tema buvo Lietuva. Paminklą vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui galima pamatyti priešais Lietuvos nacionalinį muziejų, […]