Minėdami Laisvės gynėjų dieną dalijamės 1993 m. Tauragės televizijos reportažo ištrauka apie antrųjų Sausio 13-osios tragedijos metinių minėjimą Vytauto ir Bažnyčių gatvių sankirtoje. Kalba pirmasis oficialus rajono meras Klemensas Paulius. Laidos įgarsintojas ir filmuotojas Antanas Naraškevičius.

Animacijos autoriai – Martynas AUŽ ir Tauragės meno mokyklos dailės klasių mokiniai.

2024 m spalį–gruodį Tauragės krašto muziejus „Santaka“, kartu su partneriais Tauragės meno mokykla surengė meno rezidenciją. Tarpdisciplininis menininkas Martynas AUŽ kartu su dailiokais – dailės klasių moksleiviais – sukūrė animacinį siužetą LOOP bei MURALĄ (sienos piešinį) Tauragės pilyje. 30 animacinio siužeto kadrų sukūrė 30 TMM dailė klasių moksleivių, vėliau jie buvo išklijuoti Tauragės mieste bei sujungti į bendrą pasivaikščiojimą po Tauragę.

Rezidencijos kuratorė Eglė Červinskaitė, fotografas Mindaugas Černiauskas. Rezidencija yra Goethe‘s instituto Lietuvoje inicijuoto projekto „Išplėstinė Lietuva: priimti kitą“ dalis.

Apie Martyną Aužbikavičių:
„Martynas Auž (g. 1991) – tarpdisciplininis kūrėjas, pastaruosius dešimt metų kuria įvairių medijų ir projektų vizualią kalbą. Viešojoje erdvėje labiausiai atpažįstamas kaip itin išskirtinio, gyvybingo braižo iliustratorius bei animatorius. Jo kūryba siekia ir kino ekranus: 2019 m. Lietuvos publikai pristatytas filmas „Kaubojus“ (Martynas Auž yra filmo bendraautoris, animatorius), o 2020 m. šis filmas Rygos filmų festivalyje pripažintas geriausiu. Lietuvoje ir užsienyje vienas arba su komanda yra nupiešęs virš 800 kūrinių ant sienų (pakviestas dalyvauti kaip viešųjų erdvių menininkas tokiuose renginiuose kaip „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“). Jo darbai – sienų piešiniai – industrinėse erdvėse yra nominuoti ir įvertinti įvairiais tarptautiniais apdovanojimais.“ (Viktorija Mištautaitė)
2024 m. spalį Martynas Aužbikavičius pristatė savo debiutinę tapybos parodą „Klajonė“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Iš karto po to menininkas nominuotas konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ („Young painter prize“) tap 33 geriausių Europos jaunųjų dailininkų.

2024 m spalį–gruodį Tauragės krašto muziejus „Santaka“, kartu su partneriais Tauragės meno mokykla surengė meno rezidenciją. Tarpdisciplininis menininkas Martynas AUŽ kartu su dailiokais – dailės klasių moksleiviais – sukūrė animacinį siužetą LOOP bei MURALĄ (sienos piešinį) Tauragės pilyje.

Rezidencijos kuratorė Eglė Červinskaitė, fotografas Mindaugas Černiauskas. Vaizdo įrašo autorius – Juozas Petkevičius. Rezidencija yra Goethe‘s instituto Lietuvoje inicijuoto projekto „Išplėstinė Lietuva: priimti kitą“ dalis.

Apie Martyną Aužbikavičių:
„Martynas Auž (g. 1991) – tarpdisciplininis kūrėjas, pastaruosius dešimt metų kuria įvairių medijų ir projektų vizualią kalbą. Viešojoje erdvėje labiausiai atpažįstamas kaip itin išskirtinio, gyvybingo braižo iliustratorius bei animatorius. Jo kūryba siekia ir kino ekranus: 2019 m. Lietuvos publikai pristatytas filmas „Kaubojus“ (Martynas Auž yra filmo bendraautoris, animatorius), o 2020 m. šis filmas Rygos filmų festivalyje pripažintas geriausiu. Lietuvoje ir užsienyje vienas arba su komanda yra nupiešęs virš 800 kūrinių ant sienų (pakviestas dalyvauti kaip viešųjų erdvių menininkas tokiuose renginiuose kaip „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“). Jo darbai – sienų piešiniai – industrinėse erdvėse yra nominuoti ir įvertinti įvairiais tarptautiniais apdovanojimais.“ (Viktorija Mištautaitė)
2024 m. spalį Martynas Aužbikavičius pristatė savo debiutinę tapybos parodą „Klajonė“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Iš karto po to menininkas nominuotas konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ („Young painter prize“) tap 33 geriausių Europos jaunųjų dailininkų.

2.28 – Marija Klimašauskienė, mokyklos įkūrėja
2.52 – Petras Žukauskas – mokyklos direktorius, akordeono mokytojas
2.56 – Alfredas Žukauskas – mokyklos direktorius
3.08 – Vytautas Četkauskas – mokyklos direktorius
3.21 – Liudas Andrulis – mokyklos direktorius, fortepijono, solfedžio mokytojas, įvairių muzikos kolektyvų vadovas
3.45 – Vidmantas Ališauskas – mokyklos direktorius, solfedžio mokytojas
5.27 – Kristina Mačiulytė – Vaičekauskienė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui, akordeono mokytoja
6.56 – Danutė Ruškytė – fortepijono mokytoja
7.75 – Gema Kietytė – Karalienė – fortepijono mokytoja, Jadvyga Tarvydaitė – Andrulienė – solfedžio, fortepijono mokytoja
7.11 – Irena Dauliūtė – Sadauskienė – solfedžio mokytoja
7.18 – Aurelija Butkutė – fortepijono mokytoja
7.22 – Laima Sarapinaitė – Dumbauskienė – akordeono mokytoja
7.28 – Zofija Paulikaitė -Bernotienė – akordeono mokytoja
7.34 – Danutė Kirkickytė –Petraitienė – chorinio dainavimo klasės įkūrėja ir mokytoja
7.49 – Sigutė Erciutė – Pumputienė – solfedžio, antro instrumento fortepijono mokytoja
7.24 – Irina Kolegova – fortepijono mokytoja
7.52 – Vilija Misiūtė –Sanijevienė – antro instrumento fortepijono mokytoja
8.21 – Elena Ambrozaitytė – Žilaitienė – fortepijono mokytoja
8.59 – Jadvyga Tarvydaitė – Andrulienė – fortepijono mokytoja
9.17 – Romana Mockutė – Vedeckienė – fortepijono mokytoja
10.25 – Romana Mockutė –Vedeckienė, Aurelija Butkutė
10.54 – Sigutė Erciutė –Pumputienė – solfedžio, antro instrumento fortepijono mokytoja
11.33 – Albina Šaltienė – muzikos istorijos mokytoja
11.55 – Romualdas Malakauskas – skudučių ansamblio vadovas
12.01 – Albina Petraitytė – Jankuvienė – violončelės, antro instrumento fortepijono mokytoja
12.47 – Gema Kietytė –Karalienė – fortepijono mokytoja
12.57 – Aloyzas Laurinavičius – fleitos mokytojas
13.16 – Alfonsas Sadauskas – puč. instr. mokytojas, orkestro vadovas

Ritos Balkutės paskaita „Vėlių laikas: apeigos ir mirties augalai“. Renginys vyko 2023 metų spalio 25 d. muziejaus Etnografijos ekspozicijoje.

APIE LEKTORĘ: Tradicijų centro „Būties ratu“ veiklos tikslas yra tradicinės kultūros pažinimas ir puoselėjimas, vykdant edukacinę veiklą, praktinius mokymus ir organizuojant renginius. Centro įkūrėja Rita Balkutė ne tik organizuoja jo veiklą, bet ir jau daugiau kaip 30 metų rengia ekspedicijas lietuvių liaudies medicinos tema. Rita Balkutė kuria ir pristato filmus apie žolininkus, raganas, burtininkus, užkalbėtojus, liaudies magiją ir burtus. Lektorė praktikuoja senąją žodžio magiją – užkalbėjimus.

Paskaita yra projekto „Vėlių mėnuo“ dalis, ją finansuoja Tauragės rajono savivaldybė

Vaizdo įrašas, naudojamas edukacijos metu.

Bažnyčių gatvė Tauragėje turi daug potencialo. Per pasaulinius karus urbanistinis miesto kūnas patyrė didžiulę destrukciją, o miestiečius ištiko atminties erozija. Garsinėje dokumentikoje klausytojai kviečiami iš tauragiškių perspektyvos pamatyti Bažnyčių gatvę, kuri intuityviai laikoma centrine menamo senamiesčio gatve.

Pasakojimo autorė poetė Renata Karvelis Bažnyčių gatvę įžodina, kviesdama praeivius rašyti ant gatvės meno objekto bendrakūros „Aš tave myliu“ tento. Bažnyčių gatvė plonyčiu atminties siūlu sujungia praeities tauragiškius su gyvenančiais dabartyje.

Liuteronų-evangelikų kunigas Mindaugas Dikšaitis sako, kad „Kunigas nebūtinai turi turėti gerą balsą, kad kalbėtų. Varpas su geru balsu yra gražu. Bet tas pats balsas, kuris yra sužeistas, jis turi savo pasakymą. Mūsų bažnyčios varpas buvo lietas mūsų bažnyčiai. Taip, pakeisti būtų galima, bet gal tegul jis ir kalba sužeistu balsu.“

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Bažnyčių gatvėje veikė Alijošių parduotuvės, o dabar ten – trylikos kambarių viešbutis. Manydami, kad Bažnyčių gatvėje iki Antro pasaulinio karo buvo senamiestis, viešbučiui uždėjo „Senamiesčio apartamentų“ pavadinimą. 2023 metais Alijošių šeima sumanė prasiplėsti, todėl įsigijo seną Tauragės viešbutį. Naujų viešbučių atsiradimas mieste rodo, kad miestas eina geruoju keliu.

Autorė Renata Karvelis

Šis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu yra projekto „Išplėstinė Lietuva: suprasti kitą“ dalis.

Svečiuose Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos nariai
Liucija Karalienė, Stanislovas Bagdonavičius ir Jonas Staselis.

Pasakojimas, skirtas Tauragės mokytojų seminarijos parodai.

Pasakojimas, skirtas Tauragės mokytojų seminarijos parodai.

Pasakojimas, skirtas Tauragės mokytojų seminarijos parodai.

Pasakojimas, skirtas Tauragės mokytojų seminarijos parodai.

Pasakojimas, skirtas Tauragės mokytojų seminarijos parodai.

Šiemet sukanka 35 metai, kai buvo įkurtas visuomeninis Lietuvos persitvarkymo
sąjūdis, atliepęs socialinius, kultūrinius ir politinius lietuvių tautos valstybingumo
pokyčius ir subūręs žmones visoje Lietuvoje. Be itin aktyvios Sąjūdžio veiklos
Lietuvos regionuose šiandien vargu, ar gyventume Nepriklausomoje Lietuvoje,
todėl svarbu pasakoti ir mažesniuose miestuose, Sąjūdžio judėjime dalyvavusių
žmonių istorijas, kad būtų puoselėjama kolektyvinė, istorinė atmintis apie valstybę
kūrusias, savo kraštą puoselėjusias asmenybes.

Filmuoti asmenys:
SIGITAS MIČIULIS
JULIUS RAGELSKIS
STASYS LAPĖ
STASĖ VAITIEKUTĖ
VIKTORAS JOKUBAITIS
ALGIRDAS GRUBLYS
VALERIJA BUMBULIENĖ
ELIGIJUS STRAUKAS
KLEMENSAS PAULIUS

Almantas Vilbikas, videografas

Projektą vykdė:
Aušra Norvilienė, TKM „Santaka“ padalinio Tremties ir rezistencijos muziejaus
muziejininkė
Sandra Germanavičiūtė, TKM „Santaka“ projektų vadovė.

2023 balandžio pabaigoje Tauragės mieste rinkos pinhole fotografijos mėgėjai ir profesionalai iš visos Lietuvos.

Eugenijus Pudžiuvelis 1983 m. nufilmavo savo mažą vaiką, apie 2 m. Aurelijų. Juostos pradžioje berniukas vaikšto Vytauto g. 37 name priešais Tauragės viešbutį. Vėliau vaikšto prie tilto ir Jūros krantinės. Matome nemažai medžio skulptūrų, kurių jau nebėra. 8 mm juosta, filmuota mėgėjiška kamera Sport 4, be garso.
Juostą suskaitmenino Kęstas Milašius.

Pokalbis apie tai, kaip fotografas Romualdas Požerskis tapo fotografu, kodėl buvo išmėstas iš universiteto ir kodėl 1991 sausio 12 dieną į seimo rūmus jis pateko per tualeto langą.

Autorių kalbina. Juozas Petkevičius

Kęstučio apygardos partizanų archyvinių fotografijų paroda ,,Mes ir žuvę nugalėjom“

Viena iš stipriausių ir geriausiai organizuotų Lietuvos partizanų apygardų buvo Kęstučio apygarda, įkurta 1946-09-12. Kęstučio apygardos valdymo struktūros veikė iki 1953 m. rugsėjo mėn. Paskutinis šios apygardos partizanas Edmundas Kmita - Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio mėnesį.
Siekdamas pagerbti Lietuvos partizanus Tauragės krašto muziejaus SANTAKA Tremties ir rezistencijos muziejus įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą Kęstučio apygardos partizanų įamžinimo projektą ,,Mes ir žuvę nugalėjom“
Kęstučio apygardos partizanų archyvinių fotografijų paroda ,,Mes ir žuvę nugalėjom“ eksponuojama Tauragėje, skvere prie Švč. Trejybės bažnyčios.

Tauragės krašto muziejus SANTAKA Tremties ir rezistencijos muziejus

Artėjant Vėlinėms, 2022 m. spalio 19 d. 17 val. muziejaus Etnografijos ekspozicijoje doc. dr. Laima Anglickienė skaitė pranešimą „Nuo Vėlinių žvakučių šviesos iki mėgavimosi šiurpių siaubu: požiūrio į mirtį transformacijos“.

Garsas Renata Jančiauskienė

Paskaita yra projekto „Vėlių mėnuo“ dalis, ją finansuoja Tauragės rajono savivaldybė

Globalus pasaulis, kur galima kūnu ir mintimis būti visur, tarsi klausia, kur yra tikrieji žmogaus namai? Kartu su aktoriumi Juozu Gaižausku, kilusiu iš Tauragės, kalbėsime apie namus. Diskusija „Globalus pasaulis. Kur mano namai?“ finalinis 2022 metų Menų festivalio „Kvadratu“ akcentas.

Pokalbis vyksta 2022 rugsėjo 21 d. Tauragės meno mokyklos Aktų salėje po J. Gaižausko monospektaklio „Camino Tauragė – Santjago de Compostela“.

Pokalbis Renata Jančiauskienė
Garsas Juozas Petkevičius
Montažas Rimantas Laucius

Organizatorius Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Remėjai Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė
#Tauragė #kvadratu #tauragėsmuziejus #JuozasGaižauskas

Renginių ciklas KULTŪROS MUITINĖ 2022-03-23 į Pilies menes sukvietė gausų būrį dalyvių. Čia vyko austrių degustacija su Robertu Reklaičiu. Emocijos tvyrojo pačios įvairiausios. O ir nenuostabu, nes jūros gėrybės lietuviams nėra įprastas kasdieninis maistas. Vakaro svečias Kultūros muitinės lankytojus supažindino su austrių valgymo kultūra, šie turėjo progą stebėti, kaip atidaromas moliusko kiautas.
Ketvirtasis Kultūros muitinės renginių ciklas atidarytas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Zenonas Radvilas gimė 1942 m. gegužės 16 d. Tauragės r., Šiauriškių k. Nuo vaikystės mėgo meistrauti: kalti, drožinėti, konstruoti. Tą pomėgį greičiausiai bus paveldėjęs iš senelio, kuris tarpukariu savo sodyboje Gaurės vlsč., Milgaudžių k. buvo įsirengęs kalvę, staliaus dirbtuves ir net vėjo jėgainę. Pirmieji Zenono darbai – prieš 55 metus imtos drožti medinės skulptūrėlės. Vėliau ėmėsi juvelyrikos. Nuo 1982-ųjų 18 metų dirbo „Dailės“ kombinate gintaro meistru-juvelyru. Z. Radvilas – įvairiaplanis tautodailininkas, kuriantis medžio, metalo, gintaro dirbinius, puikiai įsisavinęs filigran techniką. Kūriniai pasklidę po Lietuvą, jų turi įsigiję Palangos Gintaro ir kiti muziejai, daug išvežta į užsienio valstybes. Z. Radvilas Tauragėje žinomas kaip ne kartą tvarkingiausia ir gražiausia respublikoje ir rajone pripažintos sodybos šeimininkas, kurią puoselėja kartu su žmona Aga. Dar 1982 m. jie pirmieji iš Tauragės rajono gavo respublikinio gražiausių sodybų konkurso laureatų apdovanojimą. 1998 m. Prezidentas Valdas Adamkus gražiausių sodybų savininkams, tarp jų ir Radvilų šeimai, Prezidentūros salėje įteikė padėkos raštus.
Nuo 1967 m. Z.Radvilas yra Lietuvos liaudies meno draugijos Klaipėdos skyriaus narys. Šiuo metu – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos zonos Tauragės skyriaus pirmininkas. Dalyvavo zoninėse, respublikinėse, tuometinėse sąjunginėse ir tarptautinėse parodose, Dainų švenčių programose, ne kartą konkursinėse parodose pelnė laureato vardą. Už kūrybinę, visuomeninę veiklą yra apdovanotas daugeliu garbės raštų ir diplomų. Pirmoji autorinė juvelyrikos darbų paroda buvo surengta Klaipėdoje 1983 m. 1992 ir 2003 m., savo 50–mečio bei 60–mečio progomis Z.Radvilas pristatė autorines parodas Tauragės krašto muziejuje. 2003 m. liepos 6–7 dienomis su savo kūriniais dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Mes“, 2006 m. naujausius darbus pristatė Lenkijoje, Olštyno mieste. Jis yra nuolatinis bendrų tautodailės parodų bei regioninių liaudies meno parodų dėl „Aukso vainiko“ nominacijos dalyvis, ne kartą pelnęs prizines vietas.
Filmas sukurtas jo 80-ojo gimtadienio proga.

Tekstas: Viliutė Ružinskaitė ir Eglė Červinskaitė

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ artėjant Kultūros dienai kalbina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentą, karybos tyrinėtoją ir tauragiškį Deividą Šlekį.
Kalbame apie kultūrą karo metu, apie pasienio miestus per karus, apie matomas ir nematomas dviejų pasaulinių karų žymes Tauragėje.
Pokalbis ir montažas Renata Jančiauskienė

Tauragės AB „Maistas” gamykla švenčia 90 metų jubiliejų. Tauragiškių pasakojimuose iki šiol išlikę prisiminimai apie ne tik apie sunkų darbą, bet ir apie fabriko meno kolektyvų, sportininkų pasirodymus, išradingas mėsos vagystes bei per visą miestą gaudžiančias sirenas, kviečiančias į darbo pradžią ir pabaigą.

Parodos kuratoriai: Vaiva Kiniulienė, Imantas Tamošauskas.

Tekstą rengė ir įgarsino Imantas Tamošauskas.

Pasaulyje kovo 8-oji yra minima kaip Tarptautinė moters diena. Diskusijoje apie moterų vaidmenį Lietuvos istorijoje ir šiandieniniuose kontekstuose dalyvavo Daiva Genienė. 2022 kovo 8 d., Tauragė.

Pokalbis Renata Jančiauskienė
Garsas Juozas Petkevičius
Montažas Renata Jančiauskienė
Organizatorius Tauragės krašto muziejus „Santaka“

2021 Gruodžio 17 dieną atidaryta Lietuvos spaudos fotografijos 2021 paroda.

Šioje tinkalaidėje muziejaus fotografas Juozas Petkvičius kalbina Žurnalistų sąjungos, Lietuvos spaudos fotografijos skyriaus vadovę Evgenia Levin.

Tauragės krašto muziejaus Fotografijos galerijoje buvo eksponuojama Lietuvos jaunosios kartos fotografo Tado Kazakevičiaus fotografijos paroda "Tai, ko nebebus". Apie fotografiją ir šią nuotraukų seriją autorių kalbina fotografas Juozas Petkevičius.

Plenero „Fotografika“ metu šešios Tauragės įvairių sričių menininkės Tauragės krašto muziejuje esančioje fotografijos laboratorijoje kartu su muziejininku – fotografu Juozu Petkevičiumi gilinosi į modernistų naudotą fotograminį spausdinimo būdą. Fotogramà (foto+ gr. gramma – rašytinis ženklas, brūkšnys, linija) abstraktaus arba beveik abstraktaus fotografijos vaizdo kūrimas be fotoaparato, apšviečiant daiktus, išdėliotus ant šviesai jautraus fotopopieriaus.

„Skaičiukų“ gamyklos iškilimas Tauragėje siejamas su iki tol buvusiu dideliu moterų nedarbu. „Skaičiukai“, moterys ir kultūra... „Skaičiukai“ tapo istorija, bet moterys ir kultūrinės veiklos čia sugrįžo. Dalinamės video klipu iš finalinio „Kultūros muitinės“ renginio - plenero FOTOGRAFIKA pristatymo. Šešios Tauragės menininkės šių metų lapkričio 11 d. industrinėse patalpose pristatė savo kūrybą.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės r. sav.

Po "Sąjūdžio" kambario atidarymo muziejaus ekspozicijų salėje vyko ir nedidelė konferencija, kurią, kaip dera tokiai progai, muziejininkai pakvietė svečius pradėti Tautiška giesme. Konferencijos turiniu muziejus siekė aktualizuoti Sąjūdžio atminties svarbą bei kelti klausimus apie Sąjūdžio ištakas Tauragės rajone bei drauge su susirinkusiais sąjūdiečiais, tremtiniais, krašto politiniais veikėjais ieškoti į juos atsakymų.
Muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė skaitė įvadinį pranešimą „Sąjūdžio gimimas Tauragėje: kontekstai ir prielaidos“, kuriame apžvelgė Sąjūdžio genezės Tauragėje teorines prielaidas, remdamasi atliktais VU TSPMI mokslininkų Justino Dementavičiaus ir Ainės Ramonaitės tyrimais.
Muziejininkės Renatos Jančiauskienės moderuotai diskusijai pavadinimu „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien“ buvo pakviesti Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Tauragės rajono savivaldybės narys, buvęs meras Sigitas Mičiulis, jaunimo iniciatyvų lyderis Nedas Tamašauskas. Jos metu prieita prie išvados, jog Lietuvos demokratinėje valstybėje esančias problemas galime išspręsti vieningai susitelkę, tačiau neabejota, jog pilietinės visuomenės Sąjūdis, jei jo reikėtų, įvyktų ir šiandien. Visgi, linkėta, jog panašios aplinkybės, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų sąjungos, daugiau niekada nepasikartotų.
Diskusiją pasakojimu apie kariuomenė bataliono susikūrimą Tauragės rajone papildė Sigito Mičiulio bendražygis Arvydas Plėštys, su kuriuo drauge tuomet dar būdami visai jauni, 1988 m. lapkritį virš Tauragės kultūros rūmų iškėlė Trispalvę.
Konferencijoje dalyvavo per 60 įvairiais saitais su Sąjūdžiu susijusių žmonių, amžininkų, politinių ir visuomenės veikėjų, vienijamų meilės Lietuvai ir pagarbos jos istorinei atminčiai.