Tautodailininką Antaną Bagdoną prisiminus

Šiemet sukanka 95 metai, kai gimė tautodailininkas Antanas Bagdonas (1928-06-13–2015-04-20).

Šviesios atminties tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus, kurio darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį. Jau nujausdamas mirties šmėklą, prieš keletą mėnesių iki tos lemtingos 2015 m. balandžio 20-osios jis yra sakęs: „Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti ir tęskite mano darbus toliau“. Paskutines gyvenimo dienas jis kartu su seseria Bronislava, kuri neilgai trukus iškeliavo paskui brolį į Amžinybę, jie gyveno Lauksargių senelių globos namuose.

Antanas Bagdonas buvo trečias vaikas šeimoje iš keturių vaikų, kuriuos motina Apolonija Bagdonienė-Litvinaitė užaugino viena, gyvendama pas gimines ir pažįstamus Mažeikiuose, Kelmėje ir nuo 1937 m. – Tauragėje. Sunkūs buvo vaikystės metai, Antanui teko paragauti piemens duonos, bet už tai, koks buvo jo džiaugsmas, kad galėjo mamai padėti ir prasimaitinti pats. Motiną A. Bagdonas labai mylėjo ir sakė, kai užaugsiąs, pastatysiąs jai mūrinį namą. Savotiškai jis tą pažadą ištesėjo: dar esant mamai gyvai pastatė namą, tikrą meno kūrinį, prie kurio statybos prisidėjo savo darbu, kiek galėdama, ir pati mama.

Nepaprastas darbštumas ir polinkis menui pasireiškė labai anksti. A. Bagdonas kartu su kitais tauragiškiais, vėliau tautodailininkais – Genovaite Digaitiene, Ona Paulauskiene, Juozu Galbogiu, Benjaminu Pociumi, Petru Žiogeliu, Zenonu Radvilu – lankė dailės studiją pas tuometinių Tauragės kultūros namų direktorių, dailininką Aleksandrą Fadiną. 1958 m. pirmą kartą dalyvavo bendroje liaudies meistrų parodoje, eksponavo kartu su žmona rištą kilimą, šviestuvą, skulptūrėles. 1968 m. savo senuosiuose namuose, (Laisvės g. 15) surengė pirmą personalinę parodą. Tuo metu Kultūros namuose veikė Genovaitės Digaitienės-Kairevičiūtės personalinė tapybos paroda. Tai buvo didelė naujiena – pirmosios respublikoje autorinės parodos, apie kurias rašė rajono, Respublikos ir Sąjunginė spauda. Iki tol tautodailininkai dalyvaudavo tik bendrose parodose. Po pirmosios parodos 1958 m. A. Bagdonas mokėsi LTSR Liaudies meno rūmų surengtuose pasitobulinimo kursuose, po kurių jis visą savo gyvenimą skyrė kūrybai.

Antanas Bagdonas gimė 1928-06-13 Kelmėje. Tauragėje gyveno ir kūrė nuo 1956 m. Buvo išbandęs nemažai specialybių: buvęs geležinkelininku, kino mechaniku, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato meistru. Nuo 1962 m. A. Bagdonas dirbo tuometiniame „Dailės“ kombinate, turėjo užsakymų, privalomų darbų.

A. Bagdonas – įvairiaplanis tautodailininkas, jam pakluso ne tik medis, bet ir metalas, molis, akmuo, gintaras. Šalia gausios mažosios skulptūros nemaža stambių darbų: paminklų, koplytstulpių. A.Bagdonas – vienas iš iniciatorių ir dalyvių kuriant Ablingos memorialą: išdrožė paminklą išžudytai Zabaraukų šeimai. Jo iniciatyva sukurtas Tauragės Jūros krantinės ansamblis. Ypač aktyviai A.Bagdonas reiškėsi atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir kaip tautodailininkas, ir kaip pilietis. Pagal jo projektus atkurti paminklai Tauragėje Šaulių sąjungos įkūrėjui Vl. Pūtviui-Putvinskiui, Varpininkui Vincui Kudirkai, suprojektuotas ir pastatytas paminklas Nepriklausomos Lietuvos kariams Tauragės senosiose kapinėse.

A. Bagdonas – paminklo žydų genocido aukoms atminti Antšunijos kaime, M. Mažvydo ir M. Liuterio skulptūrų Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios fasado nišose autorius. Jo projektuoti ir statyti paminklai Lietuvos savanoriui Pranui Litvinui, Lietuvos savanoriui, vyresniajam leitenantui Leonui Kybartui, žuvusiam 1920 m.

Pagal A.Bagdono projektą pastatytas paminklas stalinizmo aukoms atminti Tauragės katalikų bažnyčios šventoriuje. Ne vienos bažnyčios altoriai papuošti A.Bagdono sukurtomis šventųjų skulptūromis. Ir visa tai daryta nereikalaujant užmokesčio už darbą, kūrybą, neretai pačiam ieškant medžiagų savo projektams įgyvendinti.

Žinoma, buvo pagalbininkų, bendraminčių, padėjusių realizuoti sumanymus, tačiau didžiausia padėjėja buvo žmona – šviesios atminties Elena Bagdonienė-Čėsnaitė (1922-12-25–1996-03-26). Abu Bagdonai buvo sukūrę puikią sodybą, kurią kaip muziejų aplankydavo daug turistų ir miesto svečių.

A.Bagdonas – nuolatinis Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ pagalbininkas ir rėmėjas, jam padedant ir tarpininkaujant įgyta nemažai baldų, įrangos, eksponatų.

2001 m. A.Bagdonas išleido atsiminimų knygą „Žmogui reikia grožio“, po kelių metų antrą – „Kūrėm grožį“. Menininkas prisidėjo prie paminklo Kristijonui Donelaičiui, atidengto 2003-05-10 Bitėnų kapinaitėse, projektavimo ir statymo.

Be daugybės garbės ir padėkos raštų, kuriais buvo įvertintas A.Bagdono darbas įvairiomis progomis, jam suteiktas Tauragės garbės piliečio vardas. Už paminklą žydų genocido aukoms atminti jis 1995 m. apdovanotas Lietuvos Prezidento padėkos raštu, o 70-mečio proga – jubiliejiniu Lietuvos Sąjūdžio medaliu. 2009 m. A. Bagdonas buvo apdovanotas Baltijos Asamblėjos medaliu už reikšmingą indėlį 1989 m. organizuojant ir koordinuojant Baltijos kelią, už Baltijos vienybės stiprinimą ir plėtojimą bei už paramą Baltijos šalių bendradarbiavimui.

Tauragės krašto muziejui A. Bagdonas padovanojo per 400 savo ir velionės žmonos Elenos Bagdonienės kūrinių. Norėjo, kad neišsisklaidytų po įvairias įstaigas, kad žmonės galėtų pasižiūrėti. Muziejaus archyve saugomos jo asmeninės fotografijos, ne tik jo vieno, bet ir kitų rajono tautodailininkų, kuriems jis buvo geras patarėjas ir bendražygis.

Gyvenimas trumpas, menas gyvuoja ilgai, sako senovės romėnų sentencija. Ilgai dar prisiminsime Antaną Bagdoną ir geru žodžiu paminėsime jį kaip menininką ir kaip žmogų.

Antano ir Elenos Bagdonų kūrinių ekspozicija įrengta salėje administraciniame korpuse. Norinčius ją apžiūrėti, kviečiame kreiptis į lankytojų aptarnavimo centrą.