Mūsų muziejų pasiekė įdomus leidinys – pedagogo ir istoriko Juozo Mičiulio (1900–2003) knyga „Pedagogika ir didaktika“, išleista „Vairo“ bendrovės 1928 m. Kaune. Tai – pirmoji autoriaus knyga, tapusi atspirties tašku vėlesniems jo istoriniams veikalams.
Kuo šis leidinys svarbus Tauragei?
Baigęs istorijos studijas Lietuvos universitete, J. Mičiulis dirbo keliose mokytojų seminarijose, o 1930 m. pradėjo darbą Tauragės mokytojų seminarijoje. Čia jis beveik dešimtmetį su dideliu atsidavimu ugdė būsimuosius pedagogus. Jį pažinojęs mokytojas, tautodailininkas Kazimieras Paulauskas prisiminė: „Visiems jis darė švelnaus ir doro, tvirto charakterio žmogaus įspūdį ir visus ta savo būdo savybe patraukdavo.“
Likimo išbandymai
1947 m. J. Mičiulio gyvenimą drastiškai pakeitė represijos – jis buvo suimtas, tardytas ir nuteistas 10 metų kalėti sovietiniuose lageriuose bei dar 3 metus praleisti tremtyje. Visa tai atsitiko dėl to, jog jis atsisakė tarnauti okupacinei valdžiai ir perrašyti savo pedagoginius darbus. Net ir lageriuose J. Mičiulis liko mokytoju – ugdė lietuvių politinių kalinių vaikus, kurie jį vadino Amžinuoju Pavasariu. Tremtyje ant popieriaus skiaučių parašytas Lietuvos istorijos konspektas 2001 m. virto knygele „Lietuvos istorija: ką kiekvienas lietuvis turi žinoti apie savo tautos praeitį“.
Ryšys su Taurage
1955 m. grįžęs iš lagerio į Lietuvą, J. Mičiulis negavo leidimo mokytojauti – jam teko dirbti įvairiuose miestuose statybose. Tačiau ryšio su pašaukimu ir Taurage jis neprarado: Tauragės mokytojų seminarijos metus ypač brangino ir visada rasdavo progą sugrįžti į buvusių seminaristų organizuojamus susitikimus.
J. Mičiulis nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą – sulaukė net 102 metų.


Tauragės krašto muziejus “Santaka” įsikūręs unikalioje vietoje – tai rūmų architektūrinis ansamblis, statytas 1844–1847 metais carinės Rusijos muitinės veiklos paskirčiai, nuo XX a. pradžios vadinamas pilimi. Pastatas ne tik daugybę kartų keitė paskirtį, bet čia nuo seno vyko ir kultūros mainai. Mat čia šeimininkavo ir rusai, ir vokiečiai, kol galiausiai Pilis tapo Tauragės simboliu ir […]
Prieš septyniasdešimt penkerius metus, tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimtųjų metų spalio trečiąją, trys drąsūs jauni vyrai: Juozas Lukša, Benediktas Trumpys ir Klemensas Širvys, tuometinėje laisvojo pasaulio šalyje Vakarų Vokietijoje, sėdo į amerikietišką karinį transporto lėktuvą ir po keturių valandų skrydžio pasiekė sovietų okupuotą Lietuvą. Šitie vyrai labai rizikavo, grįždami į Tėvynę, nes sovietų okupuotoje Lietuvoje jų […]
Kultūros muitinė kviečia į rugsėjo mėnesio renginius. Rugsėjo 8 d. 17 val. Tauragės pilies menėse pristatoma paroda „Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis”. Pranešimą tema „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo genezė” skaitys Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Pirmosios žinios apie Mažosios Lietuvos lietuvininkų dėvėtus drabužius siekia XVI amžių. Daugiau žinių pateikia Matas Pretorijus, Teodoras Lepneris, […]