Mūsų muziejų pasiekė įdomus leidinys – pedagogo ir istoriko Juozo Mičiulio (1900–2003) knyga „Pedagogika ir didaktika“, išleista „Vairo“ bendrovės 1928 m. Kaune. Tai – pirmoji autoriaus knyga, tapusi atspirties tašku vėlesniems jo istoriniams veikalams. 

Kuo šis leidinys svarbus Tauragei? 
Baigęs istorijos studijas Lietuvos universitete, J. Mičiulis dirbo keliose mokytojų seminarijose, o 1930 m. pradėjo darbą Tauragės mokytojų seminarijoje. Čia jis beveik dešimtmetį su dideliu atsidavimu ugdė būsimuosius pedagogus. Jį pažinojęs mokytojas, tautodailininkas Kazimieras Paulauskas prisiminė: „Visiems jis darė švelnaus ir doro, tvirto charakterio žmogaus įspūdį ir visus ta savo būdo savybe patraukdavo.“ 

Likimo išbandymai 
1947 m. J. Mičiulio gyvenimą drastiškai pakeitė represijos – jis buvo suimtas, tardytas ir nuteistas 10 metų kalėti sovietiniuose lageriuose bei dar 3 metus praleisti tremtyje. Visa tai atsitiko dėl to, jog jis atsisakė tarnauti okupacinei valdžiai ir perrašyti savo pedagoginius darbus. Net ir lageriuose J. Mičiulis liko mokytoju – ugdė lietuvių politinių kalinių vaikus, kurie jį vadino Amžinuoju Pavasariu. Tremtyje ant popieriaus skiaučių parašytas Lietuvos istorijos konspektas 2001 m. virto knygele „Lietuvos istorija: ką kiekvienas lietuvis turi žinoti apie savo tautos praeitį“. 

Ryšys su Taurage 
1955 m. grįžęs iš lagerio į Lietuvą, J. Mičiulis negavo leidimo mokytojauti – jam teko dirbti įvairiuose miestuose statybose. Tačiau ryšio su pašaukimu ir Taurage jis neprarado: Tauragės mokytojų seminarijos metus ypač brangino ir visada rasdavo progą sugrįžti į buvusių seminaristų organizuojamus susitikimus. 

J. Mičiulis nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą – sulaukė net 102 metų.