Mūsų muziejų pasiekė įdomus leidinys – pedagogo ir istoriko Juozo Mičiulio (1900–2003) knyga „Pedagogika ir didaktika“, išleista „Vairo“ bendrovės 1928 m. Kaune. Tai – pirmoji autoriaus knyga, tapusi atspirties tašku vėlesniems jo istoriniams veikalams.
Kuo šis leidinys svarbus Tauragei?
Baigęs istorijos studijas Lietuvos universitete, J. Mičiulis dirbo keliose mokytojų seminarijose, o 1930 m. pradėjo darbą Tauragės mokytojų seminarijoje. Čia jis beveik dešimtmetį su dideliu atsidavimu ugdė būsimuosius pedagogus. Jį pažinojęs mokytojas, tautodailininkas Kazimieras Paulauskas prisiminė: „Visiems jis darė švelnaus ir doro, tvirto charakterio žmogaus įspūdį ir visus ta savo būdo savybe patraukdavo.“
Likimo išbandymai
1947 m. J. Mičiulio gyvenimą drastiškai pakeitė represijos – jis buvo suimtas, tardytas ir nuteistas 10 metų kalėti sovietiniuose lageriuose bei dar 3 metus praleisti tremtyje. Visa tai atsitiko dėl to, jog jis atsisakė tarnauti okupacinei valdžiai ir perrašyti savo pedagoginius darbus. Net ir lageriuose J. Mičiulis liko mokytoju – ugdė lietuvių politinių kalinių vaikus, kurie jį vadino Amžinuoju Pavasariu. Tremtyje ant popieriaus skiaučių parašytas Lietuvos istorijos konspektas 2001 m. virto knygele „Lietuvos istorija: ką kiekvienas lietuvis turi žinoti apie savo tautos praeitį“.
Ryšys su Taurage
1955 m. grįžęs iš lagerio į Lietuvą, J. Mičiulis negavo leidimo mokytojauti – jam teko dirbti įvairiuose miestuose statybose. Tačiau ryšio su pašaukimu ir Taurage jis neprarado: Tauragės mokytojų seminarijos metus ypač brangino ir visada rasdavo progą sugrįžti į buvusių seminaristų organizuojamus susitikimus.
J. Mičiulis nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą – sulaukė net 102 metų.


1422 metais rugsėjo 27 dieną buvo pasirašyta Melno sutartis, nulėmusi Europos ir Lietuvos geopolitinius lūžius ir ribas. Mèlno taika (sutartimi) baigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Vokiečių ordinu. Susitarimas pasirašytas Lietuvos Dididžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės stovykloje prie Melno ežero (Vyslos dešiniajame krante, netoli Osos upės) po 1422 metų ordinui nesėkmingo karo su Lenkija. Sutartį […]
Karšuvos žemės XIII – XIV a. kultūros paveldo objektai – istoriko akimis2020 m. pabaigoje sklandžiai užbaigtas dar vienas Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuotas projektas – išleista istoriko Vytenio Almonaičio knyga „Karšuvos žemė XIII–XIV amžiuje: praeitis ir paveldas“. Leidinį sudaro mokslo studija ir jos priedas. Pagrindinėje dalyje rašoma apie Karšuvos žemės, kurios teritorija apima didžiąją […]
Tauragės krašto muziejus „Santaka” artėjant kultūros dienai kalbina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentą, karybos tyrinėtoją ir tauragiškį Deividą Šlekį. Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste visuomenė yra priversta pagilinti žinias apie karą, apie Lietuvos vaidmenį ir gynybos pajėgumus, todėl pokalbis tikslingai artėja link edukacijos. Nagrinėjame mums svarbius klausimus – kultūra karo metu. Jame […]