Vilko vaikai užaugo – startuoja projektas apie vaikų kare patirtį, istoriją ir atmintį
2023 August 18

Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje, kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“. Projekto veiklos ir renginiai – simbolinė dovana tauragiškiams ir Tauragei, šiais metais esančiai Lietuvos kultūros sostine.

Pirmasis numatomas projekto renginys numatomas rugpjūčio 29 dieną, 13 val. Tauragės bendruomenių namuose (Vytauto g. 141) su likusiais gyvais amžininkais Lietuvoje vilko vaikais, bendrijos „Edelweiss – Wolfskinder“ pirmininke Luise Kažukauskiene, buvusiu Baltijos Parlametinės grupės pirmininku ir Lietuvos garbės konsulu Wolfgangu von Stettinu ir projekto partneriais – Vokietijos ambasada Vilniuje. Pokalbį-diskusiją moderuos istorikė Rūta Matimaitytė.

„Vokietukų, šiandien geriau žinomų kaip vilko vaikai, patirtys, vykstant karui Ukrainoje, mums pasakoja apie nepaprastą vaiko stiprybę, stengiantis išlikti tragiškame totalitarinių režimų ir pasaulinių karų sukeltame pasaulyje. Vilko vaikų istorija mums taip pat gali liudyti žmogiškumo ir paramos svarbą, kuri ir padėjo išgelbėti vaikus nuo mirties“ sako projekto bendraorganizatorė, istorikė Rūta Matimaitytė.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokario metais iš buvusios Rytų Prūsijos pėsčiomis, vežimais ir prekiniais traukiniais pateko tūkstančiai išbadėjusių žmonių, tarp kurių, daugiausiai buvo vaikai. Kaimyninė sovietų Lietuvos teritorija tuomet tapo išsigelbėjimu alkio kamuojamiems žmonėms ir jų vaikams. Keliaudami ir elgetaudami lietuvių sodybose jie tikėjosi rasti duonos ne tik sau, bet ir ją parvežti į buvusią Rytų Prūsijos teritoriją badu kamuojamiems šeimos nariams. Lietuvių pagalbos dėka buvo išsaugotos Rytų Prūsijos vokiečių vaikų ir jų artimųjų gyvybės.

Pasak Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės, vilko vaikų atminties temą muziejus plėtoja jau keletą metų. 2020-aisiais muziejaus sukurtas filmas „Vilko vaikai – nutylėtos tragedijos įamžinimas“ atskleidė, kaip svarbu nagrinėti šias traumines patirtis.

„Vilko vaikų istorijos tema sulaukia didelio viso Tauragės regiono gyventojų susidomėjimo, kadangi pasienio krašte šie vaikai užaugo ir jau ilgą laiką gyvena tarp mūsų bei tapo mums savi – kaip mūsų kaimynai, bendruomenės nariai ir tyliai išgyvena savo tragediją. Šiandien galime ją dekonstruoti, tiek atminties išsaugojimo požiūriu, tiek kaip mokslinių tyrinėjimų objektą. Labai džiaugiamės šiltu bendradarbiavimu su mokslininke Rūta Matimaityte, kuri prie šios temos geba prisiliesti ne tik akademiškai, bet ir be galo jautriai,“ – teigia muziejaus vadovė.  

Rugpjūčio 29 dienos renginio metu dalyvausiantys likusieji gyvi amžininkai – vilko vaikai – atvirai pasidalins savo išgyvenimais ir prisiminimais. Plačiau apie renginį: Diskusija „Vaikas karo akivaizdoje“.Du mėnesius besitęsiančiame renginių cikle taip pat numatomos šios veiklos ir renginiai:

Rugsėjo 5 d. 15 val. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse, edukacinis susitikimas su Lietuvos žydų bendruomene „Šalom,Taurage“. Susitikimą ves Dovilė Rūkaitė ir Natalja Cheifec. Edukacinė paskaita apie žydų tradicijas, papročius bei šeimos Holokausto atmintį. Renginio partnerė – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Rugsėjo 19 val. 15 val. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kilnojamos parodos „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“ pristatymas ir muziejininkės Aušros Rožankevičiūtės paskaita „Būti žydu Lietuvoje. Stalinistinio laikotarpio patirtys“. Renginio partneris Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Spalio 6 d. 16 val. Tremties ir rezistencijos muziejus. (Prezidento g. 38). Istorikės profesorės Ruth Leiserowitz paskaita „Radikaliai sunaikinta vaikystė: Kaip Antrasis pasaulinis karas įsikišo į žydų vaikų gyvenimą“.

Spalio 12 d. 12 val. Renginys Martyno Jankaus muziejuje su Liudvika Burzdžiuviene ir Rūta Matimaityte. Išvyka į Bitėnų kapines, aplankant Valterio Didžio kapą ir vilko vaikų atminties vietą Miktyuose. Renginio partnerė Pagėgių savivaldybė ir Martyno Jankaus muziejus.

Spalio 19 d. 12 val. Tauragės Žalgirių gimnazijos susitikimas su vilko vaiku.

Spalio 26 d. 14 val. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse Rūtos Matimaitytės paskaita apie vilko vaikus trečiojo amžiaus universiteto studentams ir asmenims turintiems klausos negalią.

Projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas ir Tauragės rajono savivaldybė.

Подписаться на новости!
Другие новости
Muziejaus rinkinius papildė naujas eksponatas
2026 February 23

Mūsų muziejų pasiekė įdomus leidinys – pedagogo ir istoriko Juozo Mičiulio (1900–2003) knyga „Pedagogika ir didaktika“, išleista „Vairo“ bendrovės 1928 m. Kaune. Tai – pirmoji autoriaus knyga, tapusi atspirties tašku vėlesniems jo istoriniams veikalams.  Kuo šis leidinys svarbus Tauragei? Baigęs istorijos studijas Lietuvos universitete, J. Mičiulis dirbo keliose mokytojų seminarijose, o 1930 m. pradėjo darbą Tauragės mokytojų seminarijoje. Čia jis beveik dešimtmetį su dideliu atsidavimu ugdė […]

Šiandien ir rytoj: festivalis „Kvadratu“ kviečia į intriguojančius susitikimus
2024 June 11

Šią savaitę du vakarai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ skirti festivalio „Kvadratu“ parodų pristatymams bei susitikimams su autoriais. Šiandien, birželio 11 d. 17 val. Tauragės pilyje, Fotografijos galerijoje Svetlana Batura pristatys parodą „Giedraičių šeimos fotografijų archyvo tyrimas“, o rytoj Pilies parodų salėje įvyks jau antrasis susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi, fotomenininku Jonu Staseliu, kuris šįkart […]

Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, Duonos diena
2023 February 3

Vienas seniausių žmonių valgių – duona, mūsų protėviams turėjo didelę reikšmę ir buvo ypatingai gerbiama, plačiai minima lietuvių tautosakoje, neretai suasmeninama ar sudievinama. Vienas iš pagarbos akcentų – nepadėti duonos apverstos, tad net sakydavo – jei tavo namai dega, o tu matai kepalą apverstą, tai pirma duoną gražiai padėk, o jau tada bėk ugnies gesinti. […]