„Prūsijos geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai palikimas“: leidinio pristatymas
2025 November 25

Kviečiame į naujo leidinio „Istorinio kraštovaizdžio likučiai Klaipėdos krašte. Prūsijos geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai palikimas“ pristatymą, kuris vyks gruodžio 15 d., 17.00 val. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, Pilies menėse.

📅 2025 m. gruodžio 15 d., 17.00 val.
📍 Tauragės krašto muziejus, Pilies menės
🎟️ Renginys nemokamas

Leidinys skirtas Prūsijos karalystės geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai stočių, kaip kultūros paveldo objektų komplekso pristatymui.

Remiantis archyvine medžiaga, leidinyje trumpai supažindinama su šio Prūsijos Rytų geležinkelio ruožo planavimo istorija, aptariami stočių pastatai, jų paskirtys, taip pat dokumentais pagrįstas Gudų stoties ūkinio pastato sunaikinimo (nugriovimo) 2024 m. gruodžio mėn. atvejis.

Leidinys iliustruotas archyvinių dokumentų kopijomis, XX a. pradžios atvirukuose publikuotomis fotografijomis, originaliomis šių dienų nuotraukomis, originalia fotogrametrinių apmatavimų medžiaga bei sudarytais ortofotoplanais. Tai leidinys visiems, kam rūpi Klaipėdos krašto paveldas ir Prūsijos karalystės geležinkelių istorija.

Projekto vadovas – Linas Tamulynas

Leidinio autoriai:
Gintaras Abaravaičius Kultūros infrastruktūros centro Projektų valdymo tarnybos vadovas, istorikas, archeologas, paveldosaugininkas. Dirbęs Trakų istorijos muziejuje, Kultūros paveldo inspekcijoje, Vilniaus pilių tyrinėjimo centre, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje. Beveik 25 metus dirbo Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi, įgyvendino kompleksinę Užutrakio dvaro sodybos revitalizaciją.

Linas Tamulynas – VšĮ Archeologijos centras vadovas, archeologas. Dirbęs Kultūros paveldo centre, Vilniaus universiteto Acheologijos katedroje. 1997-2010 m. tyrinėjo daugiau nei 10 archeologinių objektų Klaipėdos krašte. Keliolikos straipsnių įvairiuose leidiniuose autorius, trijų knygų bendrasudarytojas.

Laimutė Rupšytė – istorikė, teisės magistrė. 20 metų dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute. Mažosios Lietuvos enciklopedijos, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, enciklopedijos Lietuva viena iš mokslinių redaktorių, keliolikos enciklopedinių tekstų autorė.

Vytautas Volungevičius – humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, medievistas. Knygos Pilies šešėlyje ir keliolikos straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose autorius, istorijos vadovėlių bendraautorius. Istoriografijos ir istorikos tekstų vertėjas.

Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos, VšĮ Archeologijos centras, privatūs rėmėjai

Renginio organizatorius: Tauragės krašto muziejus „Santaka“

Подписаться на новости!
Другие новости
Dovanos iš ilgametės muziejaus rėmėjos
2021 August 6

Vėl gavome siuntą su dovanomis iš ilgametės muziejaus rėmėjos Marinos Kulčinskajos. Šįkart tai 22 nuotraukos, 1 atvirlaiškis ir 1 knyga. Vienos su Lauksargių vaizdais Pirmojo pasaulinio, tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu. Tarp jų – itin vertinga Plikiškės pasienio posto nuotrauka 1944 m., kurioje puikiai matosi, kaip užkarda atrodė paskutiniais mėnesiais iki nacius išvarant sovietams. […]

Adventinė popietė Tremties ir rezistencijos muziejuje
2022 December 13

Gruodžio 9 d. į Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusią adventinę popietę „Žodžio galia“ susirinkę tauragiškiai vylėsi susitikti su poete, buvusia tremtine Dalia Teišerskyte. Deja, dėl gamtos sąlygų, viešnia į Tauragę neatvyko, tačiau žiūrovai popiete tikrai liko patenkinti. Jaukią aplinką popietės metu sukūrė Rasos Levickaitės-Šerpytienės nuostabiai atliekamos dainos. Tauragės krašto dainas, kurias surinko ir užrašė a. […]

Partizanų desanto sukaktis paminėta knygos pristatymu
2025 October 7

Prieš septyniasdešimt penkerius metus, tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimtųjų metų spalio trečiąją, trys drąsūs jauni vyrai: Juozas Lukša, Benediktas Trumpys ir Klemensas Širvys, tuometinėje laisvojo pasaulio šalyje Vakarų Vokietijoje, sėdo į amerikietišką karinį transporto lėktuvą ir po keturių valandų skrydžio pasiekė sovietų okupuotą Lietuvą. Šitie vyrai labai rizikavo, grįždami į Tėvynę, nes sovietų okupuotoje Lietuvoje jų […]