1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar – Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius–Vaišnora ir rinktinės štabo narys Antanas Kundrotas–Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.

Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.

„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius.

Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra…“ – rašoma knygoje „Šilalės kraštas“, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940–1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.

Vladas Gudavičius gimė 1919 m. gruodžio 4 d. Rusijoje, Vitebske, Antano ir Teklės Gudavičių šeimoje. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė specialią mokyklą. Gyveno Raseinių aps. Jurbarko vls. Klišių k. Girininkas. Vokiečių okupacijos metais, dirbdamas Mantvilių girininkijoje, slapstė antinacinės rezistencijos narį, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėją Petrą Paulaitį-Aidą Nuo 1945 m. kovo mėn. Jurbarko partizanų grupės vado P. Paulaičio pavaduotojas. Vėliau – Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (Aukuro) rinktinės partizanas. 1949 m. balandžio mėn. V. Gudavičius paskirtas Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.

1949 m. birželio 8 d. žuvus Kęstučio apygardos vadui Aleksandrui Miliuliui-Algimantui, Neptūnui ir apygardos vadu paskyrus Antaną Bakšį-Germantą, Klajūną, pastarasis V. Gudavičių paskyrė apygardos štabo viršininku. Netrukus jam buvo paskirtos ir Butigeidžio rinktinės vado pareigos. Tų pačių metų rugsėjo mėn. apygardos štabo viršininko pareigas V. Gudavičius perdavė Pranui Briedžiui- Jūrai, o pats liko Butigeidžio rinktinės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat žūties.

Antanas Kundrotas gimė 1928 m. sausio 28 d. Tauragės aps. Vainuto vls. Žvingių k. Antano ir Onos Kundrotų šeimoje. Mokėsi Šilalės gimnazijoje. Besimokydamas tapo partizanų ryšininku.

Baigęs gimnaziją A. Kundrotas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, tačiau studijas nutraukė ir pradėjo dirbti mokytoju Stokaičių pradžios mokykloje.

1948–1949 m. mokytojaudamas toliau palaikė ryšius su partizanais, rašė į pogrindžio spaudą.

1949 m. A. Kundrotas buvo suimtas. Sovietinių represinių struktūrų darbuotojams išgavus pažadą, kad jis sužinos 40-ies partizanų ir ryšininkų, kurių sąrašas pateko saugumiečiams į rankas, tikrąsias pavardes, buvo paleistas. Pasitaręs su artimaisiais, nusprendė, kad geriau jau nukentės viena jų šeima, nei visos 40, A. Kundrotas pasitraukė mišką ir tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Žalgirio būrio partizanu. 1949 m. rudenį paskirtas Butigeidžio rinktinės štabo žvalgybos viršininku.

1949 m. liepos 7 d. A. Kundroto tėvai, broliai Juozas ir Motiejus, seserys Antanina, Irena ir Zuzana buvo ištremti į Irkutsko sr. 1958 m. visi grįžo į Lietuvą.

2002 m. gruodžio 20 d. A. Kundrotui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2003 m. sausio 23 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).

Tekstą parengė Rūta Trimonienė. Paimta iš: https://partizanai.org/kalendorius/6525-kovo-3-d-zuve-partizanai