Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 2024 metais ieško bendruomenę vienijančių vardiklių, todėl šįmet festivalyje „Kvadratu“ tyrinėsime kartų polilogą.
Polilogas patirties perdavimui
Šios sąvokos autorius sociologas, kultūrų ir civilizacijų istorikas Vytautas Kavolis (1930–1996). Jo teigimu, nepakanka tik išklausyti kitą, todėl mąstytojas dialogą pavadino tolerancija. Kai išimtinai kalbama tik su panašiai mąstančiais žmonėmis, tuomet diskusija tėra imituojama, nes nuomonių skirtumai neveda prie naujovių.
Polilogo kūrėjai siekia įtraukti kuo daugiau įvairių nuomonių atstovų, kad dalyviai pilnavertiškai dalyvautų išgirsdami kitaminčius. Šiuolaikiniame gyvenime egzistuoja aibė įvairių pozicijų, todėl polilogas įtraukia visus, kas tik turi poziciją. Tokiu būdu polilogas tampa visuomenę įtraukiančia ir įgalinančia kultūra, o tokia kultūra nuolat kuriama ir nėra baigtinė.
Kartų poliloge analizuosime sąveiką ir iš to kylančius konfliktus, kurie neišvengiami tarp skirtingose socialinėse tikrovėse užaugusių kartų. O gal konflikto nėra, tik mes to nežinome? Juk kiekviena karta turi teisė į pasaulio laiką, išteklius, į savo jaunystę. Kad ir kaip bebūtų, svarbu patirties perdavimas.
Meno estetikos inovacijos
Su tarptautine muziejų diena prasidėjęs festivalis „Kvadratu“ tęsiasi ir per Tauragės miesto šventę. Gegužės 31 d. miestą užtvindys ne Jūros upės vanduo, o šiuolaikinio meno bangos.
12 val. Bažnyčių gatve riedės 2500 juodų kamuoliukų – tai meninė akcija „Džiaugsmo upė“, kurią į šį pasienio miestą atveš „Be kompanijos“. „Džiaugsmo upė“ yra Pauliaus Markevičiaus autorinis kūrinys, jo sumanytą meninę akciją įgyvendins: Julija Šaltkauskaitė, Laurynas Jurgelis, Viktoras Fedorenko, Marija Petravičiūtė, Juozas Veiverys. Pauliaus Markevičiaus kūrinio premjera vyko 2023 metais per Meninių akcijų savaitę Vilniuje. Šįmet „Džiaugsmo upė“ bus parodyta Tauragėje ir Šiauliuose.
„Džiaugsmo upės“ anotacijoje rašoma, kad: „Tarsi pajusdami laisvę, tačiau tik veikiami gravitacijos jėgos (past. kamuoliukai) įsiterps į peizažą, kurdami naują, fragmentišką kraštovaizdį, palydimą daugiaplanių prasmių asociacijų. Meninė akcija kuriama apmąstant laisvės ir realumo santykį, o jos atlikime gimsta platūs šiandienos kontekstų ir aplinkybių įvaizdžiai, kurių kiekvienas yra teisingas. Galbūt laisvė – tik miražas. Oazė, kurią norime pasiekti, kad taptume geresniais. Tai santykinis dydis, nusakantis atstumą iki tikslo, kuris didėja tolygiai su įdedamų jį pasiekti pastangų kiekiu.“
Bažnyčių gatvė šiam meniniam vyksmui pasirinkta neatsitiktinai. Ji neformaliai laikoma centrine menamo senamiesčio gatve, savyje talpina krašto istoriją, šiandienines įtampas ir aktualijas.
„Kaukių balius“ – Jono Staselio fotografijos duoklė
Jonas Staselis 2022 metais visuomenei pristatė reportažinėmis priemonėmis grįstą parodą „Kaukių balius“, kurioje beveik antropologiškai tyrinėjo pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio grožio konkursus. Eksponuotas įvairiuose Lietuvos miestuose „Kaukių balius“ dabar atkeliauja į Tauragę. Autoriui dalyvaujant gegužės 31 d. 16 val. paroda bus atidaryta Tauragės pilyje veikiančioje muziejaus Parodų salėje.
Fotomenininko Jono Staselio nuotraukose įamžintos „Mis Lietuva“ dalyvės. Dabar tokie archyviniai kadrai atrodo išties egzotiškai, nes paryškina vyrų ir moterų tradicinius vaidmenis, iš kurių palengva vaduojasi šiuolaikinė visuomenė. Pasak parodos kuratoriaus filosofo Liutauro Degėsio: „Nekaltos ir plėšrios, siekiančios išgarsėti ir ištekėti, sėkmės ir vyrų ieškančios merginos. Besimatuojančios smunkančias, krentančias grožio karalienių kaukes. Veikėjai, susigraudinę nuo savo damų apžavų ir bandantys apsimesti tikro grožio mecenatais ir bešališkais vertintojais. Vilkai, besislepiantys už groteskiškų netikrų avinėlių kaukių. Fotografai paparacių kaukėmis, fototechnikos dėka trumpam įgyjantys mistinių galių – išryškinti, padidinti, pagražinti, pagerinti, o gal net ir padedantys laimėti grožio konkurse.“
Jono Staselio „Kaukių balius“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ bus eksponuojamas iki rugsėjo 4 d.
Viešos erdvės užpildomos fotografijų parodomis
Artėjant vasarai lankomiausiose Tauragės miesto erdvėse muziejus vienu ypu atidaro keletą parodų. Šįmet jų bus net šešios. Tris fotografijų parodos parengtos specialiai festivaliui „Kvadratu“. Mindaugo Černecko paroda „Milžinai“, „Camera Obscura Tauragė“ rezidento Petro Saulėno paroda, muziejininkų parenkta paroda „Praeities portretai“. XX a. fotografijos iš muziejaus fondų.
„Senatvė – tai patirtis, vertybės, kurios jau užprogramuotos mūsų kolektyvinėje atmintyje. Todėl, vietoje tylaus ignoravimo, senatvę galime gerbti kaip ir bet kurį amžiaus tarpsnį. O mitai, ateinantys iš lietuvių tautosakos apie milžinus, tik parodo buvusią pagarbą, kuria galimai pamiršom. Senjorai ir yra MILŽINAI, pakloję archetipinius pamatus mūsų dabarčiai,“ – trumpai savo debiutinę fotografijų parodą „Milžinai“ apibūdina jos autorius, muziejininkas Mindaugas Černeckas. „Milžinai“ bus eksponuojami Jono Viktoro Kalvano parke, fone simboliškai stovint Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčiai. Ši vieta itin mėgstama lankytojų.
Tęsiant fotografijos plenero COT (Camera Obscura Tauragė) tradiciją, šiais metais festivalis „Kvadratu“ pirmą kartą rengė menininko rezidenciją mieste. Muziejuje rezidavęs fotomenininkas Petras Saulėnas pristatys čia sukurtą ir Tauragei dedikuotą naują projektą. Jo dėmesio centre ir objektyve – vieno žmogaus meistrystė. Atgimimo aikštėje, greta fontano, bus eksponuojama paroda, kurioje užfiksuotas muziejaus restauratorius Audronis Skurvydas.
Tradiciškai bendradarbiaujama su festivaliu „KaunasPHOTO“. Iš kauniečių archyvo Tauragėje bus eksponuojamos dvi parodos. Caroline Minjolle fotografijų serija „Rendez-vouz“ (iš pranc. k. „Pasimatymas“) ir Alain Schroeder „Senolės nardytojos“. Abiejuose serijose nagrinėjami einančio laiko pėdsakai biologiniame gyvenime, kur žmogaus kūnas keičiasi, transformuojasi, pereina į kitus būvius ir brandos etapus.
Lauko parodos atviros lankymui iki spalio 31 dienos.
Rafal Piesliak paroda „Konversija“ apie atminties išsaugojimą
Tauragės pilies menėse iki rugpjūčio 15 dienos veiks Rafal Piesliak – konceptualaus skulptoriaus, kuriančio erdvines instaliacijas bei objektus, paroda. Per įvykusį atidarymą menininkas užsiminė, kad inspiracija tyrinėti atmintį kilo tada, kai namuose sudužo antikvarinė lėkštė, kurią jis pabandė sulipdyti naudodamas „Kintsugi“ techniką. Taip vadinama japoniška meno šaka, kuomet sudužusi keramika yra suklijuojama laku, sumaišytu ar apibarstytu smulkiomis aukso, sidabro ar platinos dulkėmis. Autoriaus surinkta įvairaus laikotarpio, žmonių nebenaudojama, suskilusi keramika jungiama į skulptūrinį kūną, pakeičiant jo funkciją ir suteikiant kitą reikšmę. Šioje parodoje autorius pristato nemažai readimeidų.
Skulptoriaus kūriniuose figūruoja kolektyvinė atminties ir trapumo tematika, randasi atpažįstamos socialinės ir tarpžmogiškos problemos. Parodoje „Konversija“ menininkas apibendrina dvi jam svarbias, pastaruoju metu plėtotas kūrybines linijas – žmogaus ir jo aplinkos santykį su šviesa bei atminties išsaugojimą. Temos atskleidžiamos per medžiagiškumą, kuriant skulptūrinius objektus iš porceliano, krištolo, plieno ir žalvario.
Rafal Piesliak paroda Tauragės pilies menėse. Mindaugo Černecko nuotraukos
Daugiau festivalio „Kvadratu“ renginių rasite programoje: https://tauragesmuziejus.lt/wp-content/uploads/2024/05/Festivalio-%E2%80%9EKvadratu-2024-informacinis-leidinys.pdf
Pranešimą spaudai parengė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė