Restauruoti skalviški archeologiniai radiniai
Šiais metais įgyvendintas projektas, kurio metu buvo konservuoti ir restauruoti skalviški archeologiniai radiniai, iš viso – 87 vnt. Istorinio laiko slegiamas, kartais vis dar suskamba skalvių genties vardas. Mažai žinome apie juos – vakarų baltų gentį. Dar sunkiau apibrėžti šių žmonių gyventą teritoriją, kuri įvairiais laikotarpiais kito. Mokykliniuose ir pažintiniuose atlasuose ji vaizduojama kaip nedidelė teritorija, apimanti Pagėgių savivaldybę, Tauragės rajono pietines ribas ir Tilžės bei Ragainės apylinkes. Įvairesnių žymėjimo variantų galime surasti dažniausiai tik archeologinėje literatūroje, kurią plačioji visuomenė retai varto. Labiau besidomintieji archeologija dar žino tokius kapinynus kaip Dauglaukis ar Vidgiriai, kur rasta daug įspūdingų radinių. Archeologijoje tapo tradicija regiono žmones, gyvenusius I-VI a. vadinti Nemuno žemupio kultūra, kuri tik vėlesniais amžiais vadinama skalvių gentimi.
Nors Rytprūsiuose Skalvos regionas buvo išskiriamas ir net pažymimas žemėlapiuose iki pat XIX a., tačiau vėliau jis išnyko iš žmonių atminties. Į vietinių Tauragės ir Pagėgių krašto gyventojų vartoseną Skalvos vardas vėl įvestas ir po truputį prigyja tik istoriko Vytenio Almonaičio bei archeologo Eugenijaus Jovaišos dėka.
Tauragės krašto muziejuje saugoma nemažai vertingų archeologinių radinių, kurių chronologija apima V-XV a. Tai Nemuno žemupio kultūros ir iš jos išsivysčiusios skalvių genties kapinynų, senovės gyvenviečių papuošalai, darbo įrankiai. Jie vertingi pažįstant skalvių genties ir visos Lietuvos istoriją. Dauguma radinių sukaupta per keletą paskutiniųjų metų vykusių tyrimų metu, todėl įgyvendintas projektas leidžia užtikrinti eksponatų prieinamumą plačiajai visuomenei, atnaujinti ekspozicijas bei prisidėti prie būsimų parodų ir pranešimų rengimo skalvių tema.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Šiemet Vasario 16-ąją, minėdami ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, švenčiame ir Užgavėnes. Fotografuodami šviesios atminties tautodailininko, Tauragės garbės piliečio Antano Bagdono kūrinius atkreipėme dėmesį į jo sukurtas keramines ir medžio kaukes. Čia šypsosi kumpanosis geruolis, čia viliokė raganiukė žandus išpūtusi juokiasi, ten vypso barzdotas apipešiotas velniūkštis. Kiek žavių emocijų! Visai kaip per Užgavėnes.
PASAULIO PABAIGOJE STOVĖJOM IR GINČIJOMĖSČIA PABAIGA PASAULIO AR KRAŠTASTU PASAKEI: KAS TAI BEBŪTŲČIA REIKIA BUČIUOTIS(AUT. S. BRILO) VIENAS (M)EILĖRAŠTIS jau tradicinis renginys! Tauragiškiai kartu su kitais poetais vasario 12 d. skaitė poeziją Valentino dienos proga. Girdite Gedimino Bytauto ir Justinos Trilikauskienės kūrybą, įrašytą specialiai šiam renginiui.
Visa tai – apie paros metą, kai fiziškai išlaikydami ryšį su aplinka, joje dalyvaudami, iš dalies prarandame su gyvenimu sąmoningą kontaktą. Miego būsena – vienintelis laikas, kai nutraukiami visi saitai su dabartimi, kai praktiškai prarandi save tokį, koks esi, su visomis dienos sėkmėmis ir nesėkmėmis, pasakytais ir nepasakytais žodžiais. Vien tam, kad įgytum galimybę regėti […]