







Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Galaunių namai-muziejus bendradarbiaudamas su Tauragės krašto muziejumi ,,Santaka“ 2024 m. rugpjūčio 27 – spalio 19 d. pristato parodą, skirtą architektui Arnui Funkui „ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)” ir kviečia pažinti šio tarpukario architekto asmenybę bei kūrybą.
2024 m. rugsėjo 19 d. 17 val. kviečiame į parodos pristatymą, kurio metu kuratorė ir knygos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957). Architekto Arno Funko gyvenimas ir kūryba“ autorė dr. Marija Drėmaitė skaitys paskaitą, dalinsis atliktų tyrimų rezultatais bei pristatys knygą apie Arno Funką.
Arno Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Arno Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Arno Funkas 1920–1924 m. studijavo architektūrą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje ir grįžęs į Kauną tapo funkcionalizmo pradininku. Iki 1933 m. su prof. Mykolu Songaila dirbo Lietuvos banko architektu ir užsiėmė privačia praktika. 1934 m. gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą, projektavo modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus visoje Lietuvoje. 1944 m. vasarą su žmona Valerija Grinkevičiūte pasitraukė į Vokietiją, įsikūrė Pinneberge prie Hamburgo, kur ir mirė 1957 metais.
Parodoje susipažinsite su architekto biografija, gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų projektais, kurtais interjerais. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.
Projektą ,,Parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)“ pristatymas ir sklaida regionuose“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Tauragėje 1932 m. iškilęs AB „Maistas“ fabrikas tapo vienu svarbiausių skerdienos ir mėsos gaminių eksportuotoju į Angliją. Sovietmečiu, nacionalizuotas fabrikas neprarado svarbos, tik pervadintas Tauragės mėsos kombinatu. Ši gigantiška įmonė pasiekė tokius gamybos mastus, kokių dar ir šiandien nerodo dauguma panašių bendrovių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę AB „Tauragės maistas“ patyrė didžiulių iššūkių. Pasikeitus rinkos sąlygoms ir […]
Dar 1999 m. Tauragės krašto muziejui „Santaka“ Eugenija ir Antanas Stravinskai dovanojo ypač vertingų knygų. Muziejaus istoriko Vytauto Mažeikos pastangomis tų metų birželį gautas Lietuvos statuto Tribunolas (LDK apeliacinio teismo įstatymų knyga), išleistas 1698 m. Taip pat kelių sezonų pirmo lietuviško laikraščio, skirto Didžiajai Lietuvai „Aušra“ įrištas rinkinys. Abu eksponatai restauruoti per pastaruosius penketą metų, […]
Energetinis perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių yra būtinas, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir išvengti negrįžtamų klimato pokyčių. Tauragėje pirmąkart organizuota „Klimato savaitę 2024“, kurioje buvo parodytas menininkės Monikos Dirsytės performansas „CO2“. Šis meninis vyksmas aktualizuoja itin svarbią šiandienos temą – žaliosios energijos svarbą mūsų pasaulyje. PIRMOJI PERFORMANSO VALANDA BUVO TRANSLIUOTA TIESIOGIAI MUZIEJAUS FACEBOOK KANALE. Performanso metu […]