







Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Galaunių namai-muziejus bendradarbiaudamas su Tauragės krašto muziejumi ,,Santaka“ 2024 m. rugpjūčio 27 – spalio 19 d. pristato parodą, skirtą architektui Arnui Funkui „ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)” ir kviečia pažinti šio tarpukario architekto asmenybę bei kūrybą.
2024 m. rugsėjo 19 d. 17 val. kviečiame į parodos pristatymą, kurio metu kuratorė ir knygos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957). Architekto Arno Funko gyvenimas ir kūryba“ autorė dr. Marija Drėmaitė skaitys paskaitą, dalinsis atliktų tyrimų rezultatais bei pristatys knygą apie Arno Funką.
Arno Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Arno Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Arno Funkas 1920–1924 m. studijavo architektūrą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje ir grįžęs į Kauną tapo funkcionalizmo pradininku. Iki 1933 m. su prof. Mykolu Songaila dirbo Lietuvos banko architektu ir užsiėmė privačia praktika. 1934 m. gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą, projektavo modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus visoje Lietuvoje. 1944 m. vasarą su žmona Valerija Grinkevičiūte pasitraukė į Vokietiją, įsikūrė Pinneberge prie Hamburgo, kur ir mirė 1957 metais.
Parodoje susipažinsite su architekto biografija, gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų projektais, kurtais interjerais. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.
Projektą ,,Parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)“ pristatymas ir sklaida regionuose“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Kovo 6 d. 16 val. visuomenei pristatyta mėnesį pilies menėse veiksianti paroda „Lietuvininkai“. Pristatyti ją iš Vilniaus atvyko viena iš parodos rengėjų, Literatūros ir meno archyvo darbuotoja istorikė Severija Subačiūtė. Jaukaus vakaro metu pristatytos keturios asmenybės: mums labai artimas spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos patriarchas, Bitėnuose gyvenęs Martynas Jankus. Taip pat dailininkas Adomas Brakas, rašytoja Ieva Simonaitytė, […]
Politinėje istorijoje visada dominuoja nugalėtojų pasakojimas, bet kultūrinėje atmintyje tebeskamba visų balsai. Šią naratyvų problematiką porą metų Tauragėje analizavo poetė ir muziejininkė RENATA KARVELIS-Jančiauskienė. Pernai pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones paribio miesto tapatybę ji tyrinėjo bendrakūroje „Aš tave myliu“. Ryškiai geltonas 12-os metrų ilgio tentas ištisus metus kabojo Bažnyčių gatvėje, keturiomis kalbomis kviesdamas ant jo parašyti […]
Centrinėje miesto dalyje išlikę modernistiniai Tauragės banko rūmai stebina prašmatniais tarpukario architektų sprendimais. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Pastatas išsiskiria antrame aukšte įrengta erdvia terasa įrėminta kolonomis – šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose. Pokario metu Tauragės banko rūmuose veikė viešbutis, restoranas, iki šiol buvo bankas, o paskutiniais metais pastatas […]