1949 metais Lietuvą okupuojanti Sovietų sąjunga surengė trečiąjį mūsų šalies gyventojų masinį trėmimą į Sibirą pavadintą „Operacija Priboy“ (Bangų mūša). Du ankstesnieji didieji trėmimai vyko 1941 m. birželio keturioliktąją ir 1948 m. gegužės dvidešimt antrąją. 1949 m. trėmimas buvo antras pagal didumą prievartinis Lietuvos žmonių perkėlimas į Sibirą.

Ši, taip vadinamoji „operacija“ vienu metu buvo vykdoma visuose trijuose okupuotose Baltijos valstybėse.

Slaptame SSRS vidaus reikalų ministro įsakyme buvo parašyta, kad Lietuvoje gyvenančios šeimos visam likusiam gyvenimui bus ištremtos į Krasnojarsko kraštą, Omsko, Tomsko ir Irkutsko sritis. Buvo suplanuota vien iš Lietuvos ištremti 8,5 tūkst. šeimų, tačiau per papildomus trėmimus tais metais buvo ištremta dar tūkstančiu šeimų daugiau – iš viso 9 503 šeimos, kurias sudarė 32 270 asmenų, iš jų arti 10,5 tūkst. vyrų, apie 13 tūkst. moterų ir beveik 9 tūkst. vaikų iki 15 metų amžiaus. Sovietiniai budeliai ir vėl viršijo planą.

1949 m. kovą nuo tremties pasislėpė 13 777 žmonės. Balandį, prasidėjus jų paieškai, buvo surasta ir ištremta dar 3 090 žmonių.

1949 m. kovo 25–29 d. iš Lietuvos į Sibirą buvo išsiųsti 24 ešelonai, kuriuos sudarė 1 474 vagonai. Žmonės į tremtį buvo vežami iš 50-ies Lietuvoje veikusių geležinkelio stočių. Trėmimo metu šešiolika žmonių mėgino pabėgti, penki buvo nušauti.

Iš viso operacijoje „Priboj“ Lietuvoje dalyvavo 2 835 operatyvinės-kovinės okupantų grupės (sovietinio saugumo pareigūnai, sovietinio saugumo kariuomenės kariškiai, pasienio kariuomenės kariškiai, stribai ir partinio-sovietinio aktyvo nariai, iš viso 30 452 asmenys).

Tremties ir rezistencijos muziejus turi duomenų apie 608 žmones, kurie buvo represuoti (ištremti, įkalinti lageriuose ir kalėjimuose) 1949 metais. Jie visi gyveno dabartinio Tauragės rajono teritorijoje.

Tremties ir rezistencijos muziejus kovo 21 d. surengė masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą – „Operacijos Bangų mūša“ 75-ųjų metinių minėjimą. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Po jų tęsėsi Tauragės Švč. Trejybės parapijos namuose.

Minėjime meninę programą atliko Tauragės meno mokyklos Tradicinių kanklių ansamblis (solistė Austėja Šulcaitė, ansamblio vadovė mokytoja Laimutė Rudminienė).

Pasisakė Tauragės dekanas kunigas Marius Venskus ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės apskrities koordinatorius Jonas Varkala.

Tauragės Žalgirių gimnazijos gimnazistai vadovaujami Žalgirių gimnazijos istorijos mokytojos Ritos Miliškevičienės perskaitė šešių šimtų aštuonių tauragiškių, represuotų 1949 metais, vardus.

Renginyje dalyvavo buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, jų vaikai ir vaikaičiai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, gimnazistai.

Informaciją parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis