„J.Lukšos-Daumanto gimimo šimtmetis: desanto pėdsakų Tauragės miškuose beieškant”
2021 October 21

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos metais. 2021 – aisiais sukako šimtas metų nuo J. Lukšos gimimo ir septyniasdešimt nuo žūties. Jis labiausiai žinomas partizaniniu slapyvardžių ,,Daumantas“, du kartus prasiveržė pro geležinę uždangą ir du kartus grįžo į sovietų okupuotą Lietuvą. Būdamas vakaruose Juozo Daumanto slapyvardžiu parašė knygą ,,Partizanai už geležinės uždangos“ kuri ištisus dešimtmečius mūsų išeivijai buvo informacijos ir įkvėpimo šaltinis. Antras Juozo Lukšos sugrįžimas į Lietuvą įvyko 1950 metų spalio 3 dieną, kai iš lėktuvo iššokę trys partizanai desantininkai – Juozas Lukša, Klemensas Širvys ir Benediktas Trumpys, nusileido dabartinio Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos teritorijoje esančiame Tyrelių miške prie buvusio Ringinių kaimo. Partizanai desantininkai, nepaisant okupantų pastangų, sėkmingai nuvyko į savo paskirties vietą Kazlų Rūdos miškuose.

Paminint sėkmingo partizanų desanto 71 – ąsias metines į Tauragės rajone esančios Dabrupinės girininkijos miškus atvyko Karo istorijos rekonstruktorių ir tetralizuotų renginių klubo ,,Partizanas“, Lietuvos kariuomenės ir Tremties ir rezistencijos muziejaus atstovai. Jie pražygiavo numanomu partizanų desantininkų maršrutu. Buvo filmuojama kuriamam dokumentiniam filmui. Buvusioje Ringinių kaimo teritorijoje žygis buvo tęsiamas su Žygaičių bendruomenės atstovais. Žygio dalyviai pasidalijo sukaupta informacija apie partizanų desantą. Pasvajota apie būsimus renginius – net atlikti Juozo Lukšos ir jo bendražygių desanto pakartojimą istorinėje nusileidimo vietoje.

Tuo J. Lukšos paminėjimo renginiai mūsų krašte nesibaigia. Tauragės krašto muziejaus ,,Santaka“ Tremties ir rezistencijos muziejus, esantis Prezidento g. 38, Tauragėje, lapkričio 4 d. 17 val. organizuoja Juozo Lukšos – Daumanto gimimo 100 – mečio paminėjimo renginį ,,Žmogus du kartus pralaužęs geležinę uždangą“

Pranešimą skaitys Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas ekspertas, knygos ,,Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas” autorius Vidmantas Vitkauskas.

Raimondas Matemaitis

Iš Vakarų grįžę partizanai desantininkai. Kazlų Rūdos miškuose, 1950 m. spalio mėn.
Stovi iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas
ir Benediktas Trumpys-Rytis
Nuotrauka saugoma LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
 
Žygio dalyviai Tyrelių miške – 2021 metų spalio mėn.
Eglės Knygauskaitės-Liakienės nuotrauka
Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
Atidaryta jubiliejinė Reginos ir Prano Poškų paroda
2022 September 26

2022 m. rugsėjo 23 d. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyko Reginos ir Prano Poškų jubiliejinės popieriaus kūrinių kvilingo technika ir šiaudelių aplikacijų parodos atidarymas. Regina Poškienė gimė ir mokėsi Tauragėje, ilgą laiką dirbo skaičiavimo mašinų elementų gamykloje. Išėjus iš darbo pradėjo lankyti pynimo kursus, kuriuos organizavo neįgaliųjų draugija. Vėliau Regina ir jos vyras Pranas baigė […]

Baltijos kelio dienos minėjimas: susitikimas su istoriku Norbertu Černiausku ir paroda
2025 August 18

Kviečiame paminėti Baltijos kelio dieną kartu – rugpjūčio 23 d. 13 val. Tremties ir rezistencijos muziejuje.Lauks susitikimas su istoriku Norbertu Černiausku, jo knygos „FADO. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ pristatymas bei paroda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“. Rugpjūčio 23-ioji – tai gyva istorijos atminties diena, susitikime prisiminti tai, kas buvo ir pamąstyti apie tai, […]

Prasideda paramos akcija „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“: siekiama surinkti lėšas naikinamo paveldo išsaugojimui
2023 December 5

Kviečiame mielus muziejų lankytojus, darbuotojus prisijungti prie paramos akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“. Paramos akcijos metu visos surinktos lėšos bus skirtos rusų naikinamo paveldo išsaugojimui, restauravimo medžiagų, įrangos įsigijimui. Minėtos priemonės bus pristatytos į Ukrainos istorijos muziejų – iš čia jos keliaus į kitus šalies muziejus. Simboliškai pavadintą iniciatyvą „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ […]