







Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Galaunių namai-muziejus bendradarbiaudamas su Tauragės krašto muziejumi ,,Santaka“ 2024 m. rugpjūčio 27 – spalio 19 d. pristato parodą, skirtą architektui Arnui Funkui „ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)” ir kviečia pažinti šio tarpukario architekto asmenybę bei kūrybą.
2024 m. rugsėjo 19 d. 17 val. kviečiame į parodos pristatymą, kurio metu kuratorė ir knygos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957). Architekto Arno Funko gyvenimas ir kūryba“ autorė dr. Marija Drėmaitė skaitys paskaitą, dalinsis atliktų tyrimų rezultatais bei pristatys knygą apie Arno Funką.
Arno Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Arno Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Arno Funkas 1920–1924 m. studijavo architektūrą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje ir grįžęs į Kauną tapo funkcionalizmo pradininku. Iki 1933 m. su prof. Mykolu Songaila dirbo Lietuvos banko architektu ir užsiėmė privačia praktika. 1934 m. gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą, projektavo modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus visoje Lietuvoje. 1944 m. vasarą su žmona Valerija Grinkevičiūte pasitraukė į Vokietiją, įsikūrė Pinneberge prie Hamburgo, kur ir mirė 1957 metais.
Parodoje susipažinsite su architekto biografija, gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų projektais, kurtais interjerais. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.
Projektą ,,Parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas (1898-1957)“ pristatymas ir sklaida regionuose“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė dr. Inga Vinogradnaitė finalinėje pernai metų festivalio „Kvadratu“ diskusijoje. Muziejininkė ir menininkė Renata Karvelis-Jančiauskienė 2024 metais toliau tęsia Tauragės miesto tapatybės tyrinėjimus. Renginių cikle „Trūkinėjanti atmintis“ kultūrinė atmintis at-kuriama, pasitelkiant bendrakūros principus, kai į meninį […]
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Gamtos ekspozicija tampa mažųjų išradėjų eksperimentų erdve. Kaip atsiranda muilas, kaip pasigaminti „šlykštuką“, kaip susidaro vaivorykštė , kodėl išsiveržia ugnikalnis – šias ir kitas užduotis eksperimentuodami, tyrinėdami ir žaisdami bando išsiaiškinti patys vaikai. Mažieji išradėjai – naujas, įdomus ir įtraukiantis užsiėmimas 3-8 metų vaikams, kuris nuo šiol vyks ir Tauragėje. Jaunieji […]
Dingusi Tauragė: 1939-1945 Tauragė – pasienio zonoje. 1567 m. čia veikė net karališkoji muitinė. Miestas visada buvo ribinėje pozicijoje, stipriai nukentėdavo vykstant karams. Šiame krašte, skirtingai negu kitose Lietuvos vietose, išliko mažai dvarų, tačiau miestas turi savo pilį, kokios niekur kitur Lietuvoje nepamatysite. Perteikiamas tragiškas miesto likimas Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ padės nusikelti į praeitį […]