Itin prastos būklės, trupantis, perplyšęs į tris dalis 1930 m. vienetinis ranka braižytas Tauragės planas išliks dar ilgai. Už gerai atliktą darbą dėkingi Šilutės Hugo Šojaus muziejaus restauratorei Natalijai Kučinskajai.
Tai reikšmingas eksponatas, kuriame matomi senieji gatvių pavadinimai, jų išsidėstymas, miesto užstatymas, svarbesni objektai, būsimasis pramonės rajonas, senųjų kapinių išplanavimas ir kita. Vaizduojamos ir gatvės, kurių jau nebėra. Daug informacijos suteikia aplink miestą buvę sklypai, ganyklos. Svarbi ir atokiau nuo centro pietvakariuose esanti Tauragės dvaro teritorija, kuri tuo metu dar buvo išlaikiusi daug dvaro laikus menančių struktūros ypatybių.
Planas į muziejų atkeliavo iš buvusios Kultūros paveldo tarnybos prie Kultūros centro, kuriame daug metų dirbo garsus paveldosaugininkas Edmundas Mažrimas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.



Birželio 8 d. 15.00–15.45 val. Meninio tyrimo apie Tauragę pristatymas. Bažnyčių g. 15 17.00–18.00 val. Monikos Krikštopaitytės paskaita „Tarp troškimo išsiskirti ir būtinybės slėptis: autoportretiškumo fenomenas Lietuvos dailėje“. Edukacijų centras 18.00–19.00 val. Edžio Jurčio parodos „Būties nerimas“ atidarymas. Pristato kuratorė Danguolė Ruškienė. Fotografijos galerija 18.00–20.00 val. Jono Meko filmų „Zefiro Torna arba vaizdai iš Jurgio […]
Rugpjūčio 28 d. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ minės 35-ąjį gimtadienį. Kartu su nepriklausoma Lietuva gimęs ir augęs muziejus šiandien yra šiuolaikiška, atvira ir kūrybiška kultūros institucija, tęsianti miesto istorijos pasakojimą bei kviečianti naujai pažvelgti į meno ir kultūros temas. Ypatinga proga muziejus kviečia bendruomenę ir svečius į šventę Pilyje – pirmą kartą Tauragėje vyksiančią „Baltąją […]
Lietuvos partizanai, kovoję su sovietiniais okupantais vakarinėje dabartinio Tauragės rajono ir pietinėje Šilalės bei rytinėje Šilutės rajono dalyse daugiausiai priklausė Jūros būriui. Šis pavadinimas būriui buvo dažniausiai naudojamas. Sovietinės okupacijos pradžioje 1945–1947 metais šis būrys buvo vadinamas trečios kuopos antruoju būriu, vėliau buvo vadinamas „Bijūnų“ būriu pagal vado Stasio Sadausko slapyvardį, dar vėliau „Žalgirio“ būriu, […]