{"id":6569,"date":"2023-08-08T09:44:12","date_gmt":"2023-08-08T07:44:12","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=6569"},"modified":"2023-12-11T14:53:07","modified_gmt":"2023-12-11T12:53:07","slug":"seniausi-taurages-valdu-zemelapiai-is-buvusio-karaliauciaus-archyvo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/seniausi-taurages-valdu-zemelapiai-is-buvusio-karaliauciaus-archyvo\/","title":{"rendered":"Seniausi Taurag\u0117s vald\u0173 \u017eem\u0117lapiai i\u0161 buvusio Karaliau\u010diaus archyvo"},"content":{"rendered":"\n<p>Valstybi\u0173, dvar\u0173, miest\u0173 ir atskir\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 istorija ra\u0161oma remiantis i\u0161likusiais ra\u0161ytiniais dokumentais, t.y. \u012fvairiausiais vietovi\u0173 apra\u0161ais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir \u012fvairiais kitais politini\u0173 bei \u016bkini\u0173 fakt\u0173 apra\u0161ymais. Viena i\u0161 \u012fdomesni\u0173 ir vizualiai patraukli\u0173 istorini\u0173 \u0161altini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 kartografiniai darbai. Ir \u010dia tenka pripa\u017einti, kad buvusios Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s svarbiausi dokumentai, dvar\u0173 ir kit\u0173 vald\u0173 kartografin\u0117 med\u017eiaga yra labai nukent\u0117jusi. Dalis med\u017eiagos i\u0161grobstyta ir i\u0161keliavusi \u012f \u012fvairias u\u017esienio institucij\u0173 saugyklas ar priva\u010dias kolekcijas. \u0160iandien galima pasid\u017eiaugti, jeigu kur nors atsiranda ne\u017einomi, ar seniau \u017einoti, ta\u010diau per karus pasimet\u0119 \u012fvair\u016bs dokumentai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iame straipsnyje mes norime pasidalinti savo nedideliu tyrimu, susijusiu su seniausiais Taurag\u0117s \u017eem\u0117lapiais, saugomais Slaptajame valstyb\u0117s archyve Berlyne, \u012f kur\u012f pateko i\u0161 Karaliau\u010diaus valstybinio archyvo.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau prad\u0117sime nuo Taurag\u0117s istorijos, o tiksliau \u2013 knygos, kurioje ji i\u0161samiai sura\u0161yta. Tai Manfred Hellmann 1940 m. Berlyne i\u0161leista knyga \u201eDie preussische Herrschaft Tauroggen in Litauen (1690-1793)\u201c. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201d iniciatyva 2020 m. ji buvo i\u0161versta \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir i\u0161leista 400 egzempliori\u0173 tira\u017eu.<\/p>\n\n\n\n<p>Originali knyga labai reta. J\u0105 muziejui dovanojo kolekcionierius Audrius Razmus. Knyg\u0105 i\u0161versti nutarta supratus, kiek svarbi\u0173 fakt\u0173 joje yra. Taurag\u0117s dvaras dav\u0117 prad\u017ei\u0105 miesto k\u016brimuisi ir augimui, o apie didikus, vald\u017eiusius dvar\u0105 XVII-XVIII a. ne tiek jau daug \u017einome. Originalioje knygoje iliustracij\u0173 n\u0117ra, i\u0161skyrus knygos gale esan\u010dius du \u017eem\u0117lapius, kurie perspausdinti ir lietuvi\u0161kame perleidime. Naujajame leidime prid\u0117ta \u0161iek tiek istorini\u0173 bei \u0161i\u0173 laik\u0173 Taurag\u0117s dvaro nuotrauk\u0173, pa\u012fvairinan\u010di\u0173 skaitym\u0105 ir padedan\u010di\u0173 geriau suvokti turin\u012f. J\u0105 \u012fsigyti vis dar galite muziejuje.<\/p>\n\n\n\n<p>Knygoje autorius trumpai ap\u017evelg\u0117 Taurag\u0117s istorij\u0105, visi\u0161kai nepamin\u0117damas naujausi\u0173 svarbi\u0173 \u012fvyki\u0173, nutikusi\u0173 kra\u0161te 1918-1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje. Ta\u010diau did\u017eiausia vert\u0117 yra visuose kituose knygos skyriuose, kur analizuojant senuosius archyvus, apra\u0161yta seniausia Taurag\u0117s praeitis. I\u0161analizuota, kaip Taurag\u0117 tapo valstybine Pr\u016bsijos \u017eeme, likusia Lietuvos sud\u0117tyje (Pr\u016bsijos valdovas tur\u0117jo mok\u0117ti Lietuvai mokes\u010dius, kaip ir kiti valstyb\u0117s didikai). Apra\u0161omos Taurag\u0117s \u017eem\u0117s \u016bkio s\u0105lygos, gyventoj\u0173 santykiai ir valdos visi\u0161kas perdavimas Lietuvai 1793 m. Ne ma\u017eiau vertinga ir bibliografija bei publikuoti \u0161altiniai knygos gale.<sup><a href=\"#sdendnote1sym\"><sup>i<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n<p>Teisyb\u0117s d\u0117lei reikia pamin\u0117ti, kad to laikme\u010dio Taurag\u0117s dvaras ir miestelis i\u0161samiai aptartas Edmundo Ma\u017erimo ir Rasos Butvilait\u0117s darbuose.<sup><a href=\"#sdendnote2sym\"><sup>ii<\/sup><\/a><\/sup> Jiems buvo \u017einoma ir minima knyga.<\/p>\n\n\n\n<p>Manfredui Hellmannui ankstyviausias \u0161altinis buvo \u017einomas i\u0161 1567 m., kai Melchioras \u0160emeta, \u017demaitijos ka\u0161telionas \u012fk\u016br\u0117 jam paveld\u0117jimo ir nuosavyb\u0117s teise priklausan\u010diose valdose evangelik\u0173 liuteron\u0173 bendruomen\u0119. Toliau vienas pagrindini\u0173 pa\u017einimo \u0161altini\u0173 yra 1653 m. Jonu\u0161o Radvilos u\u017esakytas Taurag\u0117s dvaro inventorius \u2013 vienalaikis su aptariamu \u017eem\u0117lapiu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Istorinis kontekstas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Gr\u012f\u017etant kiek anks\u010diau, prie dabar mums jau \u017einom\u0173 \u0161altini\u0173, 1507 m. pastatyta katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Statyb\u0105 fundavo Jadvyga Barto\u0161evi\u010dien\u0117. Dokumento originalas nei\u0161liko, bet apie tai byloja \u012fra\u0161as vyskupo ir kapitulos knygose. 1549 m. Melchiorui \u0160emetai vedus Onos Barto\u0161evi\u010dien\u0117s-Glebavi\u010dien\u0117s dukter\u012f, Taurag\u0117 atiteko \u0160emetoms. Pastarasis fundavo evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios statyb\u0105 ir, kaip min\u0117ta, \u012fk\u016br\u0117 j\u0173 bendruomen\u0119 bei parapij\u0105. 1571 m. inventoriuje para\u0161yta, kad Taurag\u0117s dvarui priklaus\u0117 13 kaim\u0173 ir miestelis su 12 miestie\u010di\u0173 kiem\u0173 ir 8 valakais \u017eem\u0117s. Kiemai buvo i\u0161sid\u0117st\u0119 abipus vienos gatv\u0117s ir aik\u0161t\u0117s. \u0160iandien tai Laisv\u0117s gatv\u0117 ir Senamies\u010dio skveras.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai 1653 m. Taurag\u0117 atiteko Lietuvos kariuomen\u0117s etmonui Jonu\u0161ui Radvilai, jis i\u0161nuomojo vald\u0105 Gotfriedui von Budenbrockiui. \u0160iam sandoriui prireik\u0117 sura\u0161yti inventori\u0173, i\u0161matuoti \u017eemes ir sudaryti aptariam\u0105 \u017eem\u0117lap\u012f. Tada miestas u\u017e\u0117m\u0117 13 valak\u0173 (1 buvo laisvas). Nuomininkui i\u0161skirti 4 valakai mi\u0161ko ir 4 ganykloms. Kitaip nei 1571 m. inventoriuje, \u017eem\u0117s sklypai \u010dia i\u0161matuoti margais ir sugrupuoti valakais. Kiekvienam valake buvo keletas kiem\u0173. Tuomet mieste buvo 38 ar 40 sklyp\u0173. Miestelis tur\u0117jo tik 200 gyventoj\u0173. Buvo 5 \u017eyd\u0173 ir 1 vokie\u010di\u0173 \u0161eima. Mieste gyveno vaitas Laurynas Navalaitis ir dvaro \u012fgaliotas j\u012f tvark\u0117. Miestie\u010diai vert\u0117si amatais: gyveno 2 kirp\u0117jai, 2 m\u0117sininkai, 3 siuv\u0117jai, katilius, vir\u0117jas, ra\u010dius, kalvis, kepurininkas. Dokumente minima, kad vokie\u010diai, \u0161kotai ir geri statybininkai bei m\u016brininkai atleisti nuo dvaro prievoli\u0173. Miestie\u010diams leista daryti al\u0173 ir mid\u0173, degtin\u0119. Valstie\u010diai augino avi\u017eas, grikius, mie\u017eius, linus, kanapes. Kalbama apie Taurag\u0117s karali\u0161k\u0105j\u0105 muitin\u0119 (nemai\u0161yti su dabartine pilimi), statini\u0173 mokest\u012f, matininkus, miestie\u010di\u0173 teises, teismus, prekyb\u0105, saik\u0105, turgaus aik\u0161t\u0117s pl\u0117tim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Minimos dvi ba\u017eny\u010dios. Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo medin\u0117, apkalta skeltin\u0117mis lentomis, apgriuvusi, pastatyta netoli J\u016bros up\u0117s (ant Vymerio kalno). Klebonija tuo metu buvo visai apgriuvusi. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia stov\u0117jo gatv\u0117s pabaigoje, kelio \u012f Sungaili\u0161kius (\u0160ilal\u0119) kair\u0117je. Remiantis \u017eem\u0117lapiu, dabar tai b\u016bt\u0173 priva\u010di\u0173 nam\u0173 kvartalas prie pat Senamies\u010dio skvero (Pil\u0117n\u0173, J. Tumo-Vai\u017eganto ir Stoties g.). Dabartin\u0117je vietoje nauja medin\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia i\u0161dygo XVII a. antroje pus\u0117je. Ji statyta \u017demai\u010di\u0173 vyskupo Kazimiero Paco ir jo kanclerio bei Taurag\u0117s klebono Jok\u016bbo Linevi\u010diaus r\u016bpes\u010diu. Vis paremontuojama i\u0161stov\u0117jo daugiau nei 200 \u0161imtme\u010dius ir buvo nugriauta tik 1899 m., ruo\u0161iantis dabartin\u0117s m\u016brin\u0117s ba\u017eny\u010dios statyboms.<sup><a href=\"#sdendnote3sym\"><sup>iii<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"1024\" height=\"766\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav1-1024x766.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6570\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav1-1024x766.jpg 1024w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav1-500x374.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav1-768x574.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav1-1536x1148.jpg 1536w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav1.jpg 1863w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption><em>1 pav. Dvispalvis Taurag\u0117s valdos \u017eem\u0117lapis 1653 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p>Ankstyviausiu Taurag\u0117s apylinki\u0173 kartografavimo darbu M. Hellmannas nurod\u0117 kartografo Joseph Naronski sudaryt\u0105 1653 met\u0173 darb\u0105, pagal kur\u012f sudarytas Taurag\u0117s apylinki\u0173 \u017eem\u0117lapis buvo publikuotas min\u0117toje jo knygoje. Dirbant su buvusio Karaliau\u010diaus valstybinio archyvo kartografin\u0117s med\u017eiagos (dabar saugomos Pr\u016bsijos slaptajame archyve Berlyne) katalogu, aptikta, kad \u010dia yra saugomi du Taurag\u0117s apylinki\u0173 \u017eem\u0117lapiai, kurio sudarytojas \u2013 kartografas Joseph Naronski. Tiksliau \u2013 originalus \u017eem\u0117lapis ir jo kopija. Nekilo joki\u0173 abejoni\u0173, kad kalbama apie M. Hellmann min\u0117t\u0105 \u017eem\u0117lap\u012f, saugot\u0105 Karaliau\u010diaus valstybiniame archyve. Tai, kad jis i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 ir saugomas Berlyne buvo didelis netik\u0117tumas. Intrig\u0105 k\u0117l\u0117 ir tai, kad Berlyne saugomos dvi kopijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Daugiau nei pus\u0119 met\u0173 u\u017etruko, kol \u0161i\u0173 dviej\u0173 kartografini\u0173 darb\u0173 kopijas gavome i\u0161 Berlyno archyvo<sup><a href=\"#sdfootnote1sym\"><sup>1<\/sup><\/a><\/sup> ir \u0161iandien jau galime pasidalinti kai kuriomis \u012f\u017evalgomis bent apie pa\u010dius dokumentus. Minimi \u017eem\u0117lapiai labai pana\u0161\u016bs. Vienas dvispalvis, kito sudaryme naudota \u017eymiai daugiau spalv\u0173 \u2013 net \u0161e\u0161ios. Tod\u0117l pastar\u0105j\u012f toliau tekste vadinsime spalvotuoju \u017eem\u0117lapiu. \u0160iandien sunku pasakyti kuris i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 yra ankstyvesnis, o kuris kopija. Spalvotasis \u017eem\u0117lapis yra gerokai prastesn\u0117s b\u016bkl\u0117s nei dvispalvis. Gali b\u016bti, kad intensyviau naudotas. Labai \u012fdomu tai, kad spalvotasis \u017eem\u0117lapis turi atskir\u0105 pavadinim\u0105 \u201eTaurogen Zum Furstenthumb Samogiten gelegen\u201c, t.y. \u201eTaurag\u0117, priklausanti \u017demaitijos kunigaik\u0161tystei\u201c. Gal tai ir yra oficialioji (tikroji) kopija.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"1024\" height=\"839\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav2-1024x839.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6571\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav2-1024x839.jpg 1024w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav2-500x410.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav2-768x629.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav2.jpg 1106w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption><br><em>2 pav. Taurag\u0117s apylinki\u0173, Jonu\u0161o Radvilos 1653 m. \u012fsigytos valdos \u017eem\u0117lapis. Pr\u016bsijos slaptasis valstyb\u0117s archyvas Berlyne, buv. Karaliau\u010diaus valstybinio archyvo rinkinys. Signat\u016bra XX HA AK F10005.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p> Gautosios \u017eem\u0117lapi\u0173 kopijos nustebino ne ma\u017eiau, nei pats j\u0173 \u201eatradimas\u201c, nes tai n\u0117ra M. Hellmanno knygos priede publikuotas kartografinis k\u016brinys, nors \u017eem\u0117lapiai ir labai pana\u0161\u016bs. Netik\u0117tumas buvo ir tai, kad pavadinime nurodoma, jog jis sudarytas LDK etmonui Jonu\u0161ui Radvilai 1653 m. \u012fsigijus \u017eemes i\u0161 Paul Dameratzki (dar \u017einomas kaip Povilas Domarackis). Tai \u0161iek tiek nesutampa su M. Hellmanno knygoje nurodomais Taurag\u0117s istorijos faktais. Mat M. Hellmano pateiktais duomenimis 1609 m. dvaras paveld\u0117jimo b\u016bdu atiteko Brandenburgo kurfiurstams (kunigaik\u0161\u010diams). 1616 m. kurfiurstas Johannas Sigismundas, Albrechto Friedricho \u012fp\u0117dinis, nupirko El\u017ebietai \u0160emetaitei-Bieliavi\u010dienei priklausan\u010di\u0105 Taurag\u0117s dal\u012f. Tarp \u0160emet\u0173 ir vokie\u010di\u0173 vyko teisiniai gin\u010dai. 1621 m. kurfiurstas Georgas Wilhelmas atidav\u0117 dvar\u0105 valdyti ir naudotis r\u016bm\u0173 tarnautojui Povilui Domarackiui, kuris 1639 m. nupirko Taurag\u0119 u\u017e 11 000 dukat\u0173, nors i\u0161sisukin\u0117jo ir, rodos, sumok\u0117jo tik pus\u0119 sumos. Nuo 1649 m. valda per\u0117jo jo pusbroliams, o i\u0161 j\u0173 vald\u0105 perpirko Jonas Mikalojus Stanevi\u010dius, kuris ir pardav\u0117 Taurag\u0119 Lietuvos etmonui Jonu\u0161ui Radvilai 1653 m. u\u017e 80 000 Vengrijos florin\u0173.<sup><a href=\"#sdendnote4sym\"><sup>iv<\/sup><\/a><\/sup> Taigi, pagal M. Hellmann\u0105 Taurag\u0117s \u017eemes Jonu\u0161as Radvila pirko i\u0161 Mykolo Stanevi\u010diaus, o ne Paulo Damerackio (ar Domarackio). Taigi, \u017eem\u0117s pardavimo Jonu\u0161ui Radvilai sandorio antros pus\u0117s vardas \u2013 kol kas neatsakytas klausimas.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-columns\">\n<div class=\"wp-block-column\" style=\"flex-basis:100%\">\n<div class=\"wp-block-group\"><div class=\"wp-block-group__inner-container\">\n<div class=\"wp-block-columns\">\n<div class=\"wp-block-column\" style=\"flex-basis:100%\">\n<div class=\"wp-block-columns\">\n<div class=\"wp-block-column\" style=\"flex-basis:100%\">\n<figure class=\"wp-block-image size-large is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3a-950x1024.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6572\" width=\"476\" height=\"512\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3a-950x1024.jpg 950w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3a-464x500.jpg 464w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3a-768x828.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3a.jpg 1179w\" sizes=\"(max-width: 476px) 100vw, 476px\" \/><\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3b-1024x762.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6573\" width=\"474\" height=\"353\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3b-1024x762.jpg 1024w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3b-500x372.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3b-768x572.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3b-1536x1143.jpg 1536w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav3b-2048x1524.jpg 2048w\" sizes=\"(max-width: 474px) 100vw, 474px\" \/><figcaption><br>3 pav. \u017dem\u0117lapio kartu\u0161as (pavadinimas) dvispalv\u0117je ir spalvotoje versijose.<br><em>\u201eDelineation der Herrschaft , als sie Hertzog Janusius Radziwill, des Gross Fuerstenthumbs Lithauen Gross Feldtherr anno 1653 von des Paul Dameratzki Erben eigenthumblich erkauft, gefertiget durcs Joseph Naroinski\u201d<\/em><br><sup><em><a href=\"#sdfootnote1sym\"><sup>1<\/sup><\/a><\/em><\/sup><em> <\/em>Jame nurodoma, kad \u017eem\u0117lapyje apibr\u0117\u017etos Jonu\u0161o Radvilos, Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s Did\u017eiojo etmono 1653 m. i\u0161 Paul Dameratzki nupirktos valdos.<\/figcaption><\/figure>\n<\/div><\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n<p><strong>\u017dem\u0117lapio turinys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Aptariamame kartografiniame darbe nema\u017eai ir \u0161iandien atpa\u017e\u012fstam\u0173 vietovard\u017ei\u0173 ir up\u0117vard\u017ei\u0173. Tiesa, jie suvokietinti. K\u0105 pavyko \u012fskaityti, paband\u0117me i\u0161\u0161ifruoti. Pagrindinis yra Stadt Taurogen (Taurag\u0117s miestelis) su nupie\u0161tais aplink liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia apstatytais namais. \u0160iaur\u0117je atskirai i\u0161skirtas katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios sklypas \u2013 Catolische Kirch. \u012e vakarus Hoff Taurogen (Taurag\u0117s dvaras) ir \u0161alia jo esantys ka\u017ekam priklaus\u0119 laukai \u2013 feld. \u012e pietus nuo miestelio randame Dwarweitschen (Dvarvie\u010diai), greta Poberzen (Paber\u017eiai), Decian (Dacijonai), o juose nupie\u0161tas vandens mal\u016bnas \u2013 uber Jurische muhle. Dar pie\u010diau randame Kangaile (Kangailai, dabar Skirgailai), \u0161alia Schlazen zheme (\u0160la\u017ei\u0173 \u017eem\u0117, dabar Baltramieji\u0161kiai). \u0160alia Schess (\u0160e\u0161uvies up\u0117s), dabartinio Dr\u0105slaukio vietoje, randame plot\u0105 su u\u017era\u0161u Stritige \u2013 grei\u010diausiai gin\u010dytina teritorija. Teritorijos pietin\u0117je dalyje matome pa\u017eym\u0117tus Pascheschuwa kaim\u0105 (Pa\u0161e\u0161uv\u012f), Lyschen (Li\u017eius), Pojuren Kirchdorff (Paj\u016brio ba\u017enytkaim\u012f). Visa rytin\u0117 \u017eem\u0117lapio dalis pavaizduota kaip tankus mi\u0161kas, kurio \u0161iuo metu lik\u0119 tik fragmentai. Nuo pat Ber\u017e\u0117s upelio dabartiniame Taurag\u0117s pramon\u0117s rajone, kuriame dabar yra ir daug tvenkini\u0173 t\u0119s\u0117si did\u017eiulis mi\u0161k\u0173 masyvas, kur mi\u0161ko g\u016bdumoje buvo nedidelis kaimas Stragabon (Stragut\u0117). Netoliese girioje sl\u0117p\u0117si Bernotischken (Bernoti\u0161k\u0117) ir Pipalen (Pypaliai), kurie glaud\u0117si prie Milusa (Myliu\u0161\u0117l\u0117s) upelio. Girios pakra\u0161tyje \u2013 Schudnagin (\u0160\u016bdnagiai, dabar Taurag\u0117s miesto Ber\u017e\u0117s rajonas). \u0160iaur\u0117je nuo miestelio pa\u017eym\u0117ti Wisbuten (Visbut\u0173), Golminnen ir Norkaitschen (Galmen\u0173, dabar vienas Norkai\u010di\u0173) kaimai. \u0160iaur\u0117je u\u017e Szune (\u0160unijos) pa\u017eym\u0117ti Lekischen (L\u0117ki\u0161k\u0117), Trackschalischken (Trak\u0161eli\u0161kiai). Greta J\u016bros pa\u017eym\u0117tas Hoff Zembrowski (Zembrovskio dvaras) ir Schaukehnen (\u0160auk\u0117nai) \u2013 \u0161iauriausias Taurag\u0117s valdos ta\u0161kas. \u0160alia pa\u017eym\u0117tos Venskait (Venskai\u010dio) \u017eem\u0117s u\u017eribyje lik\u0119 Sungallischken (Sungaili\u0161kiai). Vakarin\u0117je \u017eem\u0117lapio ir kitoje J\u016bros pus\u0117je i\u0161 \u0161iaur\u0117s \u012f pietus pa\u017eym\u0117ti: Lengwenen (Lengveniai), Witkanschen (Vitkai\u010diai), Dapkischken (Dapki\u0161kiai), Kaupien (Kaupiai), Culmen (Kulmenai), Lekkischken (Leiki\u0161kiai), Pozierunen (Po\u017eer\u016bnai), Gurklen (Gurkliai), Kalpacken (Kalpokai), Maldickwurt (Meldikvir\u0161iai), Maschen (M\u0105s\u010diai), Jetkanchen (Jatkan\u010diai), Toraylen (Tarailiai), Butk\u00e4hlen (Butkeliai), Zaikiscken (Ceiki\u0161k\u0117), vorwerk alopsinen? (dabar Dvarelis). Visai prie sienos su Pr\u016bsija greta Meldicklauck (Meldiklauki\u0173) pa\u017eym\u0117tas Lindick (Lindiko?) laukas. Pamin\u0117ti dabar jau neegzistuojantys kaimeliai: Pawilken, Kinderischken. U\u017e sienos, kitoje valstyb\u0117je, Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je (Ducatus Prussiae) be min\u0117t\u0173 Meldiklauki\u0173 dar pa\u017eym\u0117tas Aplengen (Oplankis), Trackseden (Traks\u0117d\u017eiai; \u0161iandien pietvakarin\u0117 Lauksargi\u0173 dalis) ir Kalenen (Kal\u0117nai).<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" width=\"601\" height=\"717\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4a.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6574\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4a.jpg 601w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4a-419x500.jpg 419w\" sizes=\"(max-width: 601px) 100vw, 601px\" \/><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6575\" width=\"600\" height=\"599\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b.jpg 944w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-500x500.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-300x300.jpg 300w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-768x767.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-700x700.jpg 700w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/><figcaption><br><em>4 pav. Taurag\u0117s miesto vaizdavimas J. Naronskio \u017eem\u0117lapio variantuose. Dvispalvis variantas pana\u0161esnis \u012f juodra\u0161tin\u012f, pie\u0161iniai jame labiau schemati\u0161ki. Abiejuose pavaizduotas atskiras sklypas su katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia ir Taurag\u0117s miesto (Stadt Taurogen) centre pastat\u0173 apsupta liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>\u017dem\u0117lapio sudarytojas \u2013 Joseph Naronski<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip minima \u017eem\u0117lapio pavadinime, jo sudarytojas \u2013 Joseph Naronski. Tai neeilin\u0117 asmenyb\u0117 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos istorijoje, daug nusipelniusi Lietuvos ir Pr\u016bsijos kartografijai ir kituose moksluose. \u012edomu tai, kad \u012fvairi\u0173 autori\u0173 tyrimuose ir pamin\u0117jimuose gana skirtingai nurodomas Naronskio vardas. Kartais jis vadinamas Juozu<sup><a href=\"#sdendnote5sym\"><sup>v<\/sup><\/a><\/sup>, kartais Juzefu<sup><a href=\"#sdendnote6sym\"><sup>vi<\/sup><\/a><\/sup>, Juozapu<sup><a href=\"#sdendnote7sym\"><sup>vii<\/sup><\/a><\/sup>. Mes laikysim\u0117s nuostatos, kad geriausiai savo vard\u0105 \u017einojo jo tur\u0117tojas, pasira\u0161in\u0117j\u0119s Joseph. Kai kur jo pavard\u0117 ra\u0161oma sulenkintai \u2013 Naronowicz (Nar\u016bnavi\u010dius). \u0160io \u017emogaus biografijos tyrin\u0117tojai ir kiti apie j\u012f ra\u0161iusieji autoriai da\u017enai nurodo, kad Joseph Naronski gimimo vieta ir laikas pagr\u012fsti daugiau sp\u0117lion\u0117mis nei dokumentais. Manoma, kad gim\u0117 XVII a. pirmame de\u0161imtmetyje (tarp 1601 ir 1610 m.) LDK teritorijoje, grei\u010diausiai Bir\u017e\u0173, Kupi\u0161kio, ar K\u0117daini\u0173 apylink\u0117se. Gali b\u016bti, kad mok\u0117si K\u0117daini\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 mokykloje, nes joje dirbus\u012f A. Freitag\u0105 vadino mokytoju, ta\u010diau tokia nuomon\u0117 yra gana pagr\u012fstai kritikuojama<sup><a href=\"#sdendnote8sym\"><sup>viii<\/sup><\/a><\/sup>, tod\u0117l netur\u0117t\u0173 b\u016bti priimama kaip faktas.<\/p>\n\n\n\n<p>Ai\u0161ku tai, kad nuo 1643-1644 m. jis jau tarnavo Bir\u017e\u0173 Radviloms. Per de\u0161imtmet\u012f J. Naronskis pareng\u0117 Sv\u0117das\u0173, Liub\u010d\u0117s, Ja\u0161i\u016bn\u0173, Deliaty\u010di\u0173, Vy\u017euonos, Aluntos, K\u0117daini\u0173, Raudondvario, Panemun\u0117s vald\u0173 planus. 1645 m. pareng\u0117 ir Radvil\u0173 vald\u0173 Bir\u017euose \u017eem\u0117lap\u012f. \u0160iam yra skirta net atskira knyga.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita svarbi J. Naronskio veiklos sritis \u2013 fundamentiniai moksliniai veikalai. 1655 m. jis prad\u0117jo ir iki 1660 m. baig\u0117 rengti veikal\u0105 \u201eMatematini\u0173 moksl\u0173 knygos\u201c, kur\u012f sudar\u0117 \u201eAritmetika\u201c, \u201eGeometrija\u201c, \u201eOptika\u201c. Jo sudaryta \u201eGeometrija\u201c laikoma pirmuoju kartografijos vadov\u0117liu bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstyb\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>N\u0117ra tiksliai \u017einoma, kada J. Naronskis persik\u0117l\u0117 \u012f Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0119. Manoma, kad tai susij\u0119 su religiniu persekiojimu, o konkre\u010diai \u2013 arijon\u0173 banicijos aktu, i\u0161leistu 1658 m. Kadangi J. Naronskis priklaus\u0117 arijon\u0173 Lenkijos brolijai, d\u0117l vykdomo religinio persekiojimo, padedant arijon\u0173 mecenatui Boguslavui Radvilai, jis pasitrauk\u0117 gyventi \u012f kaimynin\u0119 valstyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>J. Nar\u016bnavi\u010diaus-Naronskio biografijos tyrin\u0117tojai nurodo kad 1661 m. lapkri\u010dio 12 d. jis sudar\u0117 sutart\u012f su Pr\u016bsijos kurfiurstu Friedrichu Wilhelmu d\u0117l kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017eem\u0117lapio sudarymo. Literat\u016broje teigiama, kad J. Naronskis dirbdamas Pr\u016bsijoje sudar\u0117 net 44 apskri\u010di\u0173 \u017eem\u0117lapius<sup><a href=\"#sdendnote9sym\"><sup>ix<\/sup><\/a><\/sup>, kurie daugiausia buvo 1:100 000 mastelio. \u0160iandien Pr\u016bsijos slaptajame archyve saugoma daugiau nei 20 J. Naronskio darb\u0173 \u2013 \u012fvairi\u0173 Pr\u016bsijos apskri\u010di\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173. I\u0161 j\u0173 Lietuvos istorijai ypa\u010d svarbus Klaip\u0117dos apskrities \u017eem\u0117lapis \u201eDistrictus Memmeliensis in Ducatu Prussiae eiusqu tractu Schalavoniae\u201c. Tai tikras kartografijos mokslo ir kartografijos meno s\u0105veikos \u0161edevras. \u017dem\u0117lap\u012f prie\u0161 kelis metus publikav\u0119s senosios Klaip\u0117dos kra\u0161to kartografijos tyrin\u0117tojas K\u0119stutis Demereckas sp\u0117jo, kad \u0161iame \u017eem\u0117lapyje J. Naronskis \u012fsiam\u017eino pateikdamas savo autoportret\u0105 (5 pav.). Neai\u0161ku, ar tikrai taip, ta\u010diau sp\u0117jimas tikrai vertas d\u0117mesio.<\/p>\n\n\n\n<p>Visgi, nepaisant dideli\u0173 nuveikt\u0173 darb\u0173, paskutiniai J. Naronskio gyvenimo metai nebuvo \u201emaudymasis \u0161lov\u0117s spinduliuose\u201c. Pr\u016bsijos vald\u017eiai neatsiskaitant u\u017e darbus, Josephas Nar\u016bnavi\u010dius-Naronskis paskutinius savo gyvenimo metus praleido skurde, mir\u0117 Ortelsburge 1678 m.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u017dem\u0117lapio sudarymo data<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip jau min\u0117ta, ant aptariamo Taurag\u0117s vald\u0173 \u017eem\u0117lapio abiej\u0173 variant\u0173 u\u017era\u0161yta, kad jis vaizduoja Jonu\u0161o Radvilos i\u0161 Paul Dameratzki 1653 m. nusipirkt\u0105 vald\u0105. Jau min\u0117jome, kad \u010dia galima \u012ftarti \u012fsiv\u0117lus klaid\u0105. Dar daugiau: labai tik\u0117tina, kad aptariamo \u017eem\u0117lapio (abiej\u0173 variant\u0173) sudarymas nebuvo vienalaikis su minimu pirkimo-pardavimo sandorio faktu. \u0160iame kartografiniame darbe tiesiog nubrai\u017eytos 1653 m. sudaryto sandorio metu parduotos\/pirktos teritorijos ribos. Gali b\u016bti, kad pats \u017eem\u0117lapis sudarytas \u017eem\u0119 i\u0161nuomojus Gotfriedui von Buderbrockui. Tai leist\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l \u017eem\u0117lapio pavadinimas ir sutartiniai \u017eenklai u\u017era\u0161yti vokie\u010di\u0173, o ne lenk\u0173 kalba. Ta\u010diau gali b\u016bti, kad \u0161is \u017eem\u0117lapis sudarytas pagal senesn\u012f original\u0105 v\u0117liau, jau po 1660-\u0173j\u0173, J. Naronskiui gyvenant Pr\u016bsijoje. Bet kuriuo atveju, turime XVII a. pabaigos dokument\u0105, o \u012f visus papildomus klausimus atsakymus galima gauti tik suradus naujus dokumentus ar darkart detaliai per\u017ei\u016br\u0117jus esan\u010dius archyvuose.<\/p>\n\n\n\n<p>O \u0161iandien mes tik galime pasid\u017eiaugti, kad naujai suradome ir trumpai pristat\u0117me labai \u012fdom\u0173, Taurag\u0117s istorijai svarb\u0173 kartografin\u012f darb\u0105, kurio i\u0161samaus tyrimo gal sulauksime ateityje. Ir kas \u017eino, galb\u016bt kada nors muziejuje i\u0161vysime ir \u0161i\u0173 unikali\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 originalus.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Autoriai d\u0117koja dr. Vytautui Volungevi\u010diui, dr. Ernestui Vasiliauskui ir Agris Dzenis u\u017e pagalb\u0105 rengiant \u0161\u012f tekst\u0105.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><em><strong>Pareng\u0117 Darius KINIULIS (Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus \u201eSantaka\u201c) ir Linas TAMULYNAS (V\u0161\u012e Archeologijos centras)<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Straipsnis originaliai publikuotas \u201eTaurag\u0117s kurjeryje\u201c: <a href=\"https:\/\/kurjeris.lt\/kitos\/taurragis\/seniausi-taurages-valdu-zemelapiai-is-buvusio-karaliauciaus-archyvo\/?fbclid=IwAR03wrrZLRLbAfFlkufcbOog6cpzw-5e8SNvLvoEiP2gGW4yyTPxblY-KTk\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">https:\/\/kurjeris.lt\/kitos\/taurragis\/seniausi-taurages-valdu-zemelapiai-is-buvusio-karaliauciaus-archyvo\/?fbclid=IwAR03wrrZLRLbAfFlkufcbOog6cpzw-5e8SNvLvoEiP2gGW4yyTPxblY-KTk<\/a><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote1anc\">1<\/a>\u0002 U\u017e didel\u0119 pagalb\u0105 ai\u0161kinantis Pr\u016bsijos Slaptojo archyvo tvarkas, med\u017eiagos u\u017esakymo subtilybes susira\u0161in\u0117jant su archyvo darbuotojais, straipsnio autoriai d\u0117koja dr. Vytautui Volungevi\u010diui.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote2anc\">2<\/a>\u0002 Autoriai d\u0117koja kolegoms dr. Ernestui Vasiliauskui ir Agris Dzenis u\u017e pagalb\u0105 atliekant teksto transkripcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote1anc\">i<\/a>\u0002 Hellmann M., Pr\u016bsijos valdymas Taurag\u0117je, Lietuvoje (1690-1793), 2020;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote2anc\">ii<\/a>\u0002 Ma\u017erimas E., Taurag\u0117s urbanistin\u0117 raida \/\/ Taurag\u0117s kra\u0161tas. Istorija, kult\u016bra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 417-424;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote3anc\">iii<\/a>\u0002 Paknys M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia \/\/ Taurag\u0117s kra\u0161tas. Istorija, kult\u016bra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 269-282;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote4anc\">iv<\/a>\u0002 Hellmann M., Pr\u016bsijos valdymas Taurag\u0117je, Lietuvoje (1690-1793), 2020, p. 16-18;<\/p>\n\n\n\n<p>Ma\u017erimas E., Butvilait\u0117 R., Taurag\u0117s dvaras \/\/ Taurag\u0117s kra\u0161tas. Istorija, kult\u016bra, meno paminklai, Vilnius, 2007, p. 353-354;;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote5anc\">v<\/a>\u0002 Demereckas K. <em>Klaip<\/em><em>\u0117da senuose \u017eem\u0117lapiuose<\/em>. Klaip\u0117da: Libra Memelensis, 2018;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote6anc\">vi<\/a>\u0002 Ragauskien\u0117 R., Karvelis D. <em>1645 <\/em><em>Juzefo Naronovi\u010diaus \u2013 Naronskio Bir\u017e\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017eem\u0117lapis.<\/em> Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1997;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote7anc\">vii<\/a>\u0002 Jablonskis K., Ju\u010das M. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote8anc\">viii<\/a>\u0002 Ragauskien\u0117 R., Karvelis D. <em>1645 <\/em><em>Juzefo Naronovi\u010diaus \u2013 Naronskio Bir\u017e\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117s \u017eem\u0117lapis.<\/em> Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1997;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdendnote9anc\">ix<\/a>\u0002 Seibutyt\u0117 R. Kleinlitauen auf den Preussischen Karten des 18. Jahrhunderts <em>In: Annaberger Annalen 2007. Nr. <\/em><em>15, <\/em><em>S. 89-113.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Valstybi\u0173, dvar\u0173, miest\u0173 ir atskir\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 istorija ra\u0161oma remiantis i\u0161likusiais ra\u0161ytiniais dokumentais, t.y. \u012fvairiausiais vietovi\u0173 apra\u0161ais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir \u012fvairiais kitais politini\u0173 bei \u016bkini\u0173 fakt\u0173 apra\u0161ymais. Viena i\u0161 \u012fdomesni\u0173 ir vizualiai patraukli\u0173 istorini\u0173 \u0161altini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 kartografiniai darbai. Ir \u010dia tenka pripa\u017einti, kad buvusios Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s svarbiausi dokumentai, dvar\u0173 ir kit\u0173 vald\u0173 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6575,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[177,176,179,180,30,31,67,172,178,40,174,175],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b.jpg",944,943,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-500x500.jpg",500,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-768x767.jpg",768,767,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b.jpg",944,943,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b.jpg",944,943,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b.jpg",944,943,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/08\/pav4b-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Valstybi\u0173, dvar\u0173, miest\u0173 ir atskir\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 istorija ra\u0161oma remiantis i\u0161likusiais ra\u0161ytiniais dokumentais, t.y. \u012fvairiausiais vietovi\u0173 apra\u0161ais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir \u012fvairiais kitais politini\u0173 bei \u016bkini\u0173 fakt\u0173 apra\u0161ymais. Viena i\u0161 \u012fdomesni\u0173 ir vizualiai patraukli\u0173 istorini\u0173 \u0161altini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 kartografiniai darbai. Ir \u010dia tenka pripa\u017einti, kad buvusios Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s svarbiausi dokumentai, dvar\u0173 ir kit\u0173 vald\u0173&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6569"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6569"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6569\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7174,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6569\/revisions\/7174"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6575"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6569"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}