{"id":3734,"date":"2022-01-25T08:11:53","date_gmt":"2022-01-25T06:11:53","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3734"},"modified":"2022-01-28T09:27:10","modified_gmt":"2022-01-28T07:27:10","slug":"pusiauziemis-arba-kirmeliu-diena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/pusiauziemis-arba-kirmeliu-diena\/","title":{"rendered":"Pusiau\u017eiemis, arba Kirm\u0117li\u0173 diena"},"content":{"rendered":"\n<p>Sausio 25 d. senov\u0117s lietuviai \u0161vent\u0117 pusiau\u017eiem\u012f. Sakoma, kad t\u0105 dien\u0105 barsukas (\u017demaitijoje \u2013 me\u0161ka) i\u0161lenda i\u0161 savo migio pa\u017ei\u016br\u0117ti, koks lauke oras. Jei diena saul\u0117ta, barsukas i\u0161sig\u0105sta savo \u0161e\u0161\u0117lio ir lenda \u012f urv\u0105, gulasi ant kito \u0161ono miegoti toliau, tad \u017eiema dar i\u0161silaikys ilgokai. Jei diena debesuota, jis b\u0117gin\u0117ja po lauk\u0105, kol su\u0161\u0105la ir, \u012flind\u0119s \u012f urv\u0105, gulasi ant to paties \u0161ono nusnausti iki netolimos \u017eiemos pabaigos. Kai kuriuose Lietuvos etnografiniuose regionuose sakoma prie\u0161ingai: jei diena saul\u0117ta, tai \u017eiema ilgai nekaraliaus, u\u017eleis viet\u0105 pavasariui.<\/p>\n\n\n\n<p>Pusiau\u017eiemis \u012fdomus dar ir tuo, kad senov\u0117s lietuviai pagoniai t\u0105 dien\u0105 keldavo puot\u0105 savo nam\u0173 dievams \u017eal\u010diams. Kiekvieno lietuvio namuose, kampe, kartais po girnomis, gyveno \u017eal\u010di\u0173. Per pusiau\u017eiem\u012f \u0161eiminink\u0117 padengdavo stal\u0105, prikraudavo visoki\u0173 valgi\u0173 ir g\u0117rim\u0173, nutiesdavo nuo stalo kelet\u0105 rank\u0161luos\u010di\u0173, kad \u017eal\u010diai gal\u0117t\u0173 u\u017esliuogti ant stalo, ir specialiomis maldomis kviesdavo savo nam\u0173 dievai\u010dius \u017eal\u010dius vai\u0161intis. \u017dal\u010diai, i\u0161lind\u0119 i\u0161 savo sl\u0117ptuvi\u0173, u\u017esliuogdavo rank\u0161luos\u010diais ant stalo ir ragaudavo \u012fvairi\u0173 valgi\u0173, taip pat ir pieno. \u0160eimininkai tik\u0117jo, kad tokiu b\u016bdu \u017eal\u010diai \u201ekrik\u0161tija\u201c maist\u0105 ir nulemia \u0161ios \u0161eimos gerov\u0119. Jei \u017eal\u010diai ma\u017eai tevalgo ir tuoj nuo stalo pasi\u0161alina, tik\u0117ta, kad bus blogi metai ar kas nors i\u0161 gimin\u0117s mirs. \u012edomi \u010dia \u017eod\u017eio \u201ekrik\u0161tyti\u201c reik\u0161m\u0117 (ragauti, valgyti) neabejotinai susijusi su nauj\u0105ja religija \u2013 krik\u0161\u010dionybe. Tod\u0117l \u0161i diena dar kai kur buvo vadinama \u201eKrik\u0161tais\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje \u201eSantaka\u201c saugoma Aleksandro Gvanjinio (1538\u20131614) lenk\u0173 kalba 1611 m. Krokuvoje i\u0161leista kronika \u201eKronika Sarmacyj Europskiej\u201c, kurioje autorius be kita ko, apra\u0161\u0117 ir \u017eal\u010di\u0173 garbinim\u0105, kur\u012f \u010dia pateikiame:<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e&#8230;tas kra\u0161tas ka\u017ekada buvo labai stabmeldi\u0161kas, kad jo gyventojai \u017eal\u010dius, varles, drie\u017eus ir visokias gyvates pagal pagoni\u0161k\u0105 paprot\u012f gerb\u0117 ir lyg dievus garbino, kaip jau esame ra\u0161\u0119, kalb\u0117dami apie lietuvi\u0173 stabmeldyst\u0119. Dar ir dabar tarp j\u0173 yra toki\u0173, ypa\u010d kaimuose ir ma\u017euose miesteliuose, kurie ka\u017ekokius \u017eal\u010dius, savo kalba vadinamus gyvat\u0117mis (originale \u201eGiwoitami\u201c) ir es\u0105 turin\u010dius papilv\u0117je keturias trumputes juodas kojas, pana\u0161ias \u012f \u017eiaunas, namuose laiko ir saugo lyg kokius naminius dievus; \u0161eimininkai jiems po darbo nustatytu laiku tarsi koki\u0105 auk\u0105 padeda gerti pieno, ir jie, i\u0161lind\u0119 i\u0161 urv\u0173 ar i\u0161 savo po\u017eemio sl\u0117ptuvi\u0173, pasi\u017ei\u016br\u0117j\u0119 \u012f visus ten esan\u010dius, apimtus ka\u017ekokios stabmeldi\u0161kos pagarbos ir baim\u0117s, keliskart su\u0161unka ir puola prie pieno. Jeigu gyvat\u0117 nedaug jo nugeria, manoma, kad tuos namus turinti u\u017egri\u016bti kokia nelaim\u0117, nes j\u0173 dievaitis ant j\u0173 pykst\u0105s; jeigu kas \u0161iaip negerai arba d\u0117l blogo oro atsitinka, irgi sakoma, kad bus blogai savo dievait\u012f pagerb\u0119 ir jis tai ant j\u0173 u\u017eleid\u0119s.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai atsitiko neseniai viename kaime, u\u017e \u0161e\u0161i\u0173 myli\u0173 nuo Vilniaus, netoli Trak\u0173 miesto. Ka\u017ekoks \u017emogus, tikras katalik\u0173 religijos i\u0161pa\u017ein\u0117jas, i\u0161 vieno tokio \u017eal\u010dius garbinan\u010dio \u0161eimininko pirko kelet\u0105 avili\u0173 medaus, po to, ilgai su juo bendraudamas, ir pat\u012f per didel\u012f varg\u0105 \u0161iaip taip \u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105 atvert\u0117 ir \u012fkalb\u0117jo, kad t\u0105 \u0161lyk\u0161t\u0173 \u017ealt\u012f, kur\u012f kaip diev\u0105 garbino, u\u017emu\u0161t\u0173. Kai \u0161eimininkas tai padar\u0117 ir, u\u017emu\u0161\u0119s \u017ealt\u012f, po kiek laiko at\u0117jo \u012f sod\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117ti savo bityno, viename avilyje pamat\u0117 ka\u017ekoki\u0105 baisi\u0105 juod\u0105 b\u016btyb\u0119, pana\u0161i\u0105 \u012f \u017emog\u0173, bjauriai iki aus\u0173 i\u0161vieptais nasrais, kreivai i\u0161verstomis akimis, \u2013 i\u0161vis tenai buvo ka\u017ekokia pragaro pabaisa. Apmir\u0117 i\u0161 siaubo \u0161eimininkas, paskui, kiek atsitok\u0117j\u0119s, paklaus\u0117, kas ji ir k\u0105 ten daranti. Baidykl\u0117 atsak\u0117: \u201eA\u0161 esu tas, kuris \u010dia bus tol, kol tau atker\u0161ys, kam savo nam\u0173 diev\u0105 u\u017emu\u0161ei, ir dar labiau b\u016bsi persekiojamas, jeigu v\u0117l neprad\u0117si duoti jam priklausan\u010di\u0173 auk\u0173.\u201c Nekreip\u0117 \u012f tai d\u0117mesio \u0161eimininkas, tvirtai krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo laikydamasis, \u0161ventu kry\u017eiumi i\u0161baid\u0117 i\u0161 ten t\u0105 gundytoj\u0105, kuri tuoj pranyko ir ne\u017einia kur dingo. Bet tenai nu\u0117j\u0119s, dar ilgai tame sode gird\u0117davo ka\u017ekok\u012f \u0161vilpes\u012f, pana\u0161\u0173 \u012f \u017eal\u010di\u0173 \u0161nyp\u0161tim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>U\u017e keturi\u0173 myli\u0173 nuo Vilniaus taip pat yra karali\u0161kas kaimas Lavori\u0161k\u0117s, kuriame dar nema\u017ea gyvena t\u0173, kurie \u017eal\u010dius kaip dievus garbina ir jiems ka\u017ekokias aukas duoda. Nors tai ir Lietuva, ne \u017demaitija, bet kadangi Lietuvos kaimynyst\u0117je, su ja susisiekia, manau, jog tinka \u010dia trumpai apie tai u\u017esiminti\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160is ir dar daugiau A. Gvanjinio kronikos apra\u0161ym\u0173 i\u0161versta \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir publikuota 1983 m. Vilniaus \u201eMokslo\u201c leidyklos i\u0161leistoje knygoje \u201eKra\u0161tas ir \u017emon\u0117s\u201c(vert\u0117 Henrikas Valmontas). Gaila, kad visa Gvanjinio kronika iki \u0161iol n\u0117ra i\u0161versta \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. O tai antroji kronika, apra\u0161anti Lietuvos teritorij\u0105 ir kaimyn\u0173 \u017eemes, papro\u010dius ir buit\u012f, po Motiejaus Strijkovskio (1582 m.).<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u017dal\u010diukas\u201c. Keramika, glaz\u016bra. Autor\u0117 Liepa Andrijauskait\u0117, 9 m., Taurag\u0117s meno mokyklos keramikos studijos dalyv\u0117. Mokytoja Margarita Pauk\u0161taitien\u0117. Juozo Petkevi\u010diaus fotografija<\/p>\n\n\n\n<p>Pareng\u0117 Viliut\u0117 Ru\u017einskait\u0117<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-1024x681.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-3735\"\/><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sausio 25 d. senov\u0117s lietuviai \u0161vent\u0117 pusiau\u017eiem\u012f. Sakoma, kad t\u0105 dien\u0105 barsukas (\u017demaitijoje \u2013 me\u0161ka) i\u0161lenda i\u0161 savo migio pa\u017ei\u016br\u0117ti, koks lauke oras. Jei diena saul\u0117ta, barsukas i\u0161sig\u0105sta savo \u0161e\u0161\u0117lio ir lenda \u012f urv\u0105, gulasi ant kito \u0161ono miegoti toliau, tad \u017eiema dar i\u0161silaikys ilgokai. Jei diena debesuota, jis b\u0117gin\u0117ja po lauk\u0105, kol su\u0161\u0105la ir, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3754,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426.jpg",2540,780,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-500x154.jpg",500,154,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-768x236.jpg",768,236,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-1024x314.jpg",1024,314,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-1536x472.jpg",1536,472,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-2048x629.jpg",2048,629,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/Zaltys-scaled-e1643354824426-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Sausio 25 d. senov\u0117s lietuviai \u0161vent\u0117 pusiau\u017eiem\u012f. Sakoma, kad t\u0105 dien\u0105 barsukas (\u017demaitijoje \u2013 me\u0161ka) i\u0161lenda i\u0161 savo migio pa\u017ei\u016br\u0117ti, koks lauke oras. Jei diena saul\u0117ta, barsukas i\u0161sig\u0105sta savo \u0161e\u0161\u0117lio ir lenda \u012f urv\u0105, gulasi ant kito \u0161ono miegoti toliau, tad \u017eiema dar i\u0161silaikys ilgokai. Jei diena debesuota, jis b\u0117gin\u0117ja po lauk\u0105, kol su\u0161\u0105la ir,&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3734"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3734"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3734\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3737,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3734\/revisions\/3737"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3754"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3734"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3734"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3734"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}