Kar\u0161uvos piliakalni\u0173 prieigos buvo apgyventos ilgus am\u017eius. Neseniai vykdyti archeologiniai tyrimai tai patvirtina. Yra net teigian\u010di\u0173, kad visgi \u010dia gal\u0117jo vykti garsioji Pil\u0117n\u0173 apgultis. \u012erodym\u0173 tam vis dar labai tr\u016bksta, ta\u010diau akivaizdu, kad iki \u0161iol i\u0161lik\u0119s senas Kar\u0161uvos kaimas, gerai \u012ftvirtintas piliakalni\u0173 kompleksas u\u017e\u0117m\u0117 svarbi\u0105 strategin\u0119 viet\u0105 istorin\u0117je \u017eem\u0117je \u2013 Kar\u0161uvoje. Pastaroji XIII-XIV a. nuolat Lietuv\u0105 puolusiems kry\u017eiuo\u010diams buvo sunkus k\u0105snis. Da\u017en\u0173 antpuoli\u0173 metu buvo sudeginamos pilys, kaimai, i\u0161\u017eudomi, ver\u010diami vergais gyventojai. Tokia buvo laisv\u0117s kaina. Teritorijos svarb\u0105 rodo kry\u017eiuo\u010di\u0173 karo keli\u0173 apra\u0161ymuose minimos vietov\u0117s, o \u0161i\u0173 kar\u0173 metu atsirad\u0119 vietovard\u017eiai: Leiki\u0161k\u0117, Lylav\u0117nai, Leitkapiai (dabar Nosai\u010diai) \u2013 primena \u010dia tikriausiai atkeltus did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio lojalius, profesionalius karius lei\u010dius, gynusius pasien\u012f. B\u016btina pamin\u0117ti i\u0161 ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173 \u017einom\u0105 Aukaimio pil\u012f, stov\u0117jusi\u0105 ant Bataki\u0173 piliakalnio. Ji pulta net septynis kartus, ta\u010diau daug kart\u0173 atstatyta. Tvirtov\u0117s svarb\u0105 liudija faktas, kad j\u0105 1329 m. puol\u0117 \u010cekijos karalius Jonas Liuksemburgietis su jungtine i\u0161 vakar\u0173 Europos atvykusia kari\u0173 armija (6)<\/strong>. Po pilies galutinio sunaikinimo \u010dia dar lank\u0117si ir Didysis Lietuvos kunigaik\u0161tis Algirdas. Legenda sako, kad vykdant priverstin\u012f krik\u0161t\u0105, \u010dia, kaip paskutin\u0117je u\u017euov\u0117joje, sl\u0117p\u0117si svarbiausias lietuvi\u0173 \u017eynys \u2013 krivis.<\/p>\n\n\n\n Kar\u0161uva \u2013 \u017eemaiti\u0161koji, \u0161iaurinio Taurag\u0117s rajono istorija. Ta\u010diau \u012f pietus nuo miesto gyveno sl\u0117pininga skalvi\u0173 gentis. Jos ir nadruvi\u0173 kovingumo d\u0117ka, Kar\u0161uva ir kitos Lietuvos valstyb\u0117s \u017eem\u0117s tur\u0117jo laiko pasiruo\u0161ti \u017eiauri\u0173j\u0173 krik\u0161tytoj\u0173 invazijai. Skalvos \u017eem\u0117, kaip ir gretimos pr\u016bs\u0173 gentys, buvo nukariauta. Skalviai at\u0117j\u016bn\u0173 \u017eudyti, lengvatikiai paperkami privilegijomis ir \u017eem\u0117mis. Dal\u012f j\u0173, pab\u0117gusi\u0173 \u012f dar neu\u017ekariaut\u0105 Lietuvos teritorij\u0105, didieji kunigaik\u0161\u010diai i\u0161keldino saugoti kit\u0173 fronto linij\u0173 Pelesos apylink\u0117se. Pasibaigus karams, nedaug skalvi\u0173, pasilikusi\u0173 gyventi savo t\u0117vi\u0161k\u0117je, vos per por\u0105 am\u017ei\u0173 visi\u0161kai \u012fsiliejo \u012f lietuvi\u0173 taut\u0105 ir tapo lietuvininkais \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos gyventojais. \u0160iandien skalvius mena tik j\u0173 kapinynai bei juose randami darbo \u012frankiai, papuo\u0161alai, pasklid\u0119 nema\u017eoje teritorijoje abipus Nemuno.<\/p>\n\n\n\n Po 1410 m. Lietuvos ir Lenkijos laim\u0117to \u017dalgirio m\u016b\u0161io buvo sudaryta Torno arba Torun\u0117s taika, o 1422 m. Melno sutartimi galutinai nustatyta siena tarp Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino ir Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s. Keit\u0117si valstyb\u0117s, o siena beveik nekisdama i\u0161liko iki pat 1918 m. Taurag\u0117s kra\u0161to gyventojams \u0161i siena \u0161imtme\u010diais tur\u0117jo ypating\u0105 reik\u0161m\u0119. D\u0117l jos prad\u0117jo augti prekybai patogioje vietoje \u012fkurtas Taurag\u0117s miestelis.<\/p>\n\n\n\n Miestas vard\u0105 gavo nuo dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u201etauras\u201c ir \u201eragas\u201c. Labai tik\u0117tina, kad \u0161i vietov\u0117 Taurage vadinta daug anks\u010diau nei \u012fkurta gyvenviet\u0117, kadangi \u010dia J\u016bros upei smarkiai vingiuojant, \u0161iuose sausumos raguose gan\u0117si taurai. Kad ir kaip ten b\u016bt\u0173, pirm\u0105kart 1507 m. ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose minimas Taurag\u0117s vardas, kai Paj\u016brio (Taurag\u0117s) dvaro savinink\u0117 Jadvyga Barto\u0161evi\u010dien\u0117 fundavo pirmosios katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios besikurian\u010diame miestelyje statyb\u0105, o \u0161alia \u012fkurta antroji \u017demaitijoje parapijos mokykla. Miestelio svarb\u0105 \u012frodo 1539 m. Venecijoje i\u0161leistame \u0161ved\u0173 arkivyskupo Olauso Magnuso sudarytame \u017eem\u0117lapyje \u201eCarta Marina\u201c \u017eymima Taurag\u0117, nors visoje Lietuvos teritorijoje pa\u017eym\u0117ta vos keletas svarbesni\u0173 miest\u0173. 1567 m. \u012fkuriama parapija ir pastatoma pirmoji miestelyje evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. (10)<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kalb\u0117dami apie miest\u0105, turime prisiminti neatskiriama jos dalimi buvus\u012f Taurag\u0117s dvar\u0105. Daug kilming\u0173 asmen\u0173 j\u012f vald\u0117, i\u0161 kuri\u0173 verta pamin\u0117ti Kontautus, Barto\u0161evi\u010dius, Domarackius, \u0160emetas, Brandenburgo kurfiurstus, Radvilas, Vasil\u010dikovus ir Zubovus.<\/p>\n\n\n\n Ypatingai \u012fdomus laikas valdant Brandenburgo kurfiurstams buvo 1690-1793 m., kai Taurag\u0117s valda formaliai liko Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s sud\u0117tyje, ta\u010diau realyb\u0117je ekonomi\u0161kai ir kasdienio gyvenimo srityse buvo smarkiai integruota \u012f Pr\u016bsijos karalyst\u0119 (7)<\/strong>. B\u016btent tuomet ne tik \u012f Pr\u016bs\u0173 Lietuv\u0105, bet ir \u012f Taurag\u0117s kra\u0161t\u0105 atsik\u0117l\u0117 daug zalcburgie\u010di\u0173, b\u0117gusi\u0173 i\u0161 Austrijos d\u0117l religinio persekiojimo. Taip \u010dia pasklido liuteronyb\u0117, voki\u0161ka kalba ir tradicijos. Iki pat \u0161iol Taurag\u0117s kra\u0161te daug \u017emoni\u0173 ne\u0161ioja voki\u0161kas pavardes, yra evangelikai liuteronai, dar gyva bandonijos muzika.<\/p>\n\n\n\n Retas Lietuvos miestas gali pasigirti patek\u0119s \u012f Europos istorij\u0105, o Taurag\u0117 \u2013 gali. 1795 m. Lietuva okupuojama ir tampa tik pasyvia steb\u0117toja, k\u0105 svetimtau\u010diai veikia jos \u017eem\u0117je. 1807 m. vykstant Til\u017e\u0117s taikos deryboms, Taurag\u0117s dvare \u012frengtoje caro b\u016bstin\u0117je lank\u0117si Rusijos caras Aleksandras I bei Pr\u016bsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Ta\u010diau taika truko neilgai, Napoleonas nepab\u016bgo u\u017ekariauti Rusijos. Ta\u010diau ne\u012fvertin\u0119s did\u017eiuli\u0173 atstum\u0173, blog\u0173 keli\u0173 ir stingdan\u010dios \u017eiemos, su savo \u0161imtat\u016bkstantine armija buvo priverstas trauktis atgal. Pranc\u016bzijai kare su Rusija buvo priversti pad\u0117ti ir Pr\u016bsijos karalyst\u0117s kariai, kurie tokia prievarta, \u017einoma, nesid\u017eiaug\u0117. Rusai, u\u017euot puol\u0119 pr\u016bsi\u0161k\u0105j\u012f korpus\u0105, pasi\u016bl\u0117 jo vadui derybas. 1812 m. gruod\u017eio 30 d. Po\u017eer\u016bn\u0173 mal\u016bne abiej\u0173 kariuomeni\u0173 generolai Ivanas Dibi\u010dius ir Jorkas fon Vartenburgas susitar\u0117, kad vienas prie\u0161 kit\u0105 korpusai nebekariaus, liks neutral\u016bs. J. Vartenburgas veik\u0117 prie\u0161 savo karaliaus Frydricho Vilhelmo III vali\u0105, kuris dar labai bijojo Napoleono galios. Bet \u012f\u017evalgumas atne\u0161\u0117 pergal\u0119 ir Taurag\u0117s konvencija tapo pradiniu ta\u0161ku Pr\u016bsijos stipr\u0117jimui ir galiausiai \u2013 net Vokietijos suvienijimui. Napoleonas prarado apie 19 000 kari\u0173 ir sak\u0117: \u201eTai skaud\u017eiausia, kas gal\u0117jo \u012fvykti \u2013 ne tiek kariniu, kiek politiniu po\u017ei\u016briu\u201c. \u0160iandien Berlyne ir da\u017ename Vokietijos didmiestyje rasime Taurag\u0117s gatv\u0119 \u2013 Tauroggenstrasse, apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f para\u0161yta daug knyg\u0173. 1912 m. Taurag\u0117s konvencijai \u012fam\u017einti pasira\u0161ymo vietoje pastatytas paminklas, kuris sovietme\u010diu susprogdintas, o 2012 m. tauragi\u0161ki\u0173 iniciatyva atstatytas. (8)<\/strong><\/p>\n\n\n\n Yra \u017einoma, kad medin\u0117 Taurag\u0117 deg\u0117 1780, 1782, 1815, 1836 m. Paskutinio gaisro metu liko tik a\u0161tuoni sveiki kiemai. Tai smarkiai nul\u0117m\u0117 tolesn\u0119 Taurag\u0117s raid\u0105, kadangi kaip tik 1836 m. prad\u0117tas tiesti Til\u017e\u0117s-Rygos plentas. Naujasis kelias kaip styga nusities\u0117 per tuometinio nuod\u0117guliais virtusio miestelio pakra\u0161t\u012f. Palei nauj\u0105 keli\u0105 prad\u0117ti statyti pirmieji m\u016briniai statiniai: muitin\u0117, kal\u0117jimas, pa\u0161to stotis, cerkv\u0117, evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. Iki 1844 m. plentas baigtas tiesti iki \u0160iauli\u0173. Smarkiai padid\u0117jo transporto, pa\u0161to, preki\u0173 srautai. Gyventoj\u0173 \u0117m\u0117 spar\u010diai daug\u0117ti, i\u0161augo \u017eyd\u0173, rus\u0173 bendruomen\u0117s. Augim\u0105 mastus gerai iliustruoja gyventoj\u0173 skai\u010diaus kitimas. Jeigu 1823 m. Taurag\u0117je gyveno vir\u0161 200 \u017emoni\u0173, tai 1914 m. prie\u0161 prasidedant Pirmajam pasauliniam karui j\u0173 buvo vir\u0161 10 000. Apie 1865 m. Taurag\u0117je \u012frengtas telegrafas.<\/p>\n\n\n\n 1843-1844 m. mieste lank\u0117si dvi pasaulinio garso \u012f\u017eymyb\u0117s. Tai pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytojas Onor\u0117 de Balzakas, kuris Taurag\u0117s pa\u0161te para\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105 mylimajai, sk\u0173sdamasis prastai ra\u0161an\u010dia \u017e\u0105sies plunksna, ilga kelione ir maisto tr\u016bkumu, lyginant su grafien\u0117s i\u0161keltomis puotomis. Po met\u0173 pusry\u010dius Taurag\u0117s pa\u0161to u\u017eeigoje valg\u0117 vienas garsiausi\u0173 romantizmo laikotarpio kompozitori\u0173 Robertas \u0160umanas (9)<\/strong>, su \u017emona lank\u0119sis koncertin\u0117s kelion\u0117s \u012f Sankt Peterburg\u0105 bei Maskv\u0105 metu. \u0160tai k\u0105 jis ra\u0161\u0117 dienora\u0161tyje: \u201eI\u0161 Til\u017e\u0117s \u012f Taurag\u0119 va\u017eiavome su ekstra pa\u0161tu. Taurag\u0117je Nernstas jau buvo u\u017esak\u0119s mums vietas kelionei gra\u017eiomis, patogiomis dviviet\u0117mis greitosiomis rog\u0117mis \u012f Ryg\u0105. Karaliau\u010diuje Rusijos konsulas dav\u0117 mums lai\u0161k\u0105 muitin\u0117s inspektoriui (labai gra\u017eus vyras) ir mus \u010dia pri\u0117m\u0117 labai maloniai. Kaip visur kitur, m\u016bs\u0173 baga\u017eas buvo atidarytas, pavir\u0161utini\u0161kai ap\u017ei\u016br\u0117tas ir u\u017edarytas v\u0117l. Jie niekada smarkiai netikrindavo muzik\u0173. Taurag\u0117je mes patys radome puiki\u0105 pa\u0161to stot\u012f ir ypatingai apetit\u0105 \u017eadinan\u010dius pusry\u010dius. Dar daugiau, konsulas rekomendavo mus vienam oficialiam pasienio pareig\u016bnui, kuris elg\u0117si labai kult\u016bringai, pad\u0117jo visk\u0105 grei\u010diau sutvarkyti su pasais ir lagaminais ir pan. Tod\u0117l atvykome \u012f Ryg\u0105 labai komfortabiliai…\u201c. Pana\u0161iu metu Taurag\u0117je apsistojusios buvo ir kitos pasaulinio garso asmenyb\u0117s: kompozitorius, chemikas Aleksandras Borodinas, fiziologas Ivanas Se\u010denovas, violan\u010del\u0117s virtuozas Karlas Davydovas, garsusis geografas atrad\u0117jas Piotras Semionovas-Tian\u0161anskis \u2013 vienas baud\u017eiavos panaikinimo iniciatori\u0173, Tian \u0160anio kaln\u0173 masyvo tyr\u0117jas bei kiti.<\/p>\n\n\n\n Augan\u010diame mieste k\u016br\u0117si visuomenin\u0117s organizacijos. Lietuviams tokiai veiklai lietuvi\u0161kos spaudos draudimo metais (1864-1904) buvo trukdoma. Lietuvi\u0161kos knygos spausdintos Pr\u016bsijoje ir nelegaliai, rizikuojant gyvybe ir bausm\u0117mis, gabenamos per sien\u0105 ir platinamos \u0161alyje. Daugyb\u0117 knygne\u0161i\u0173 kal\u0117jo pilies kal\u0117jime, tarp j\u0173 ir garsiausio knygne\u0161io Jurgio Bielinio jaunesnis brolis Andrius Bielinis. (11)<\/strong> Po spaudos draudimo panaikinimo gausiai \u017eyd\u0173, rus\u0173 ir vokie\u010di\u0173 apgyventame mieste prad\u0117jo reik\u0161tis ir vietos lietuviai. K\u016br\u0117si chorai, teatrai, mezg\u0117si glaud\u016bs ry\u0161iai su u\u017e sienos gyvenan\u010diais lietuviais Lauksargiuose, Til\u017e\u0117je. Spar\u010diai augan\u010diame mieste i\u0161dygo daug gra\u017ei\u0173 m\u016brini\u0173 nam\u0173. 1908 m. tauragi\u0161kiai mat\u0117 vienas pirm\u0173j\u0173 automobili\u0173 lenktyni\u0173 aplink pasaul\u012f Niujorkas-Pary\u017eius. (12, 13)<\/strong><\/p>\n\n\n\n Greit\u0105 augim\u0105 staigiai nutrauk\u0117 Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918). Ker\u0161ydama u\u017e u\u017epult\u0105 Klaip\u0117d\u0105, j\u0105 atsi\u0117musi vokie\u010di\u0173 armija 1915 m. sulygino Taurag\u0119 su \u017eeme. Tai buvo labiausiai sugriautas Lietuvos miestas \u0161iame kare. Frontas tarp Til\u017e\u0117s ir Taurag\u0117s lauk\u0173 ne kart\u0105 keit\u0117si, \u017euvo daugyb\u0117 kari\u0173. Taurag\u0117, Lauksargiai atitekdavo tai vokie\u010diams, tai rusams. Gerai situacij\u0105 iliustruoja faktas, kad 1915 m. vokie\u010diams atsi\u0117mus Lauksargius, rus\u0173 sugriauta gele\u017einkelio stotis buvo staigiai atstatyta, o \u012f atstatymo i\u0161kilmes atvyko net pats karo dirigentas generolas feldmar\u0161alas, po karo tap\u0119s ir Vokietijos prezidentu Paulas fon Hindenburgas. Tvir\u010diau u\u017e\u0117m\u0119 kra\u0161t\u0105, vokie\u010diai per Taurag\u0119 ir Skaudvil\u0119 nuties\u0117 siauruko gele\u017einkel\u012f. V\u0117liau j\u012f greit pakeit\u0117 pla\u010diuoju gele\u017einkeliu, kurio trasa naudojama iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n\n\n\n 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomyb\u0119, reik\u0117jo j\u0105 apginti. Sugriauta dykviete paverstoje Taurag\u0117je pasitraukus vokie\u010diams dar ne kart\u0105 \u0161eimininkavo pl\u0117\u0161ikaujantys bermontininkai. Juos gal\u0173 gale i\u0161varius prasid\u0117jo atstatymo darbai, \u017emon\u0117s \u0117m\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f miest\u0105-vaiduokl\u012f. Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje i\u0161dygo daug gra\u017ei\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 nam\u0173. Ypa\u010d i\u0161skirtini garsi\u0173 architekt\u0173 projektuoti: gele\u017einkelio stotis, Lietuvos banko r\u016bmai, apskrities ligonin\u0117, ligoni\u0173 kas\u0173 r\u016bmai, AB \u201eMaistas\u201c gamykla, \u0161auli\u0173 r\u016bmai. Taurag\u0117, lyginant pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173, lyderiavo m\u016brini\u0173 nam\u0173 statybose Lietuvos mastu. Apie 1924 m. senojoje pa\u0161to stotyje prad\u0117jo veikti telefon\u0173 stotis. Tai buvo visuotinio pakilimo laikas, bet pasitaikydavo ir streik\u0173 d\u0117l per ma\u017eo darbo u\u017emokes\u010dio, blog\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173. (14-15)<\/strong> O 1927 m. nepatenkinti Antano Smetonos diktat\u016bra, vald\u017ei\u0105 Taurag\u0117je ir apylink\u0117se nuvert\u0117 sukil\u0117liai. Dar t\u0105 pat\u012f vakar\u0105 jie buvo suimti, dalis nuteista su\u0161audyti, dalis \u012fkalinta. Istorijoje \u0161is faktas \u017einomas Taurag\u0117s pu\u010do vardu. 1923 m. Lietuvos prisijungtas turtingas Klaip\u0117dos kra\u0161tas u\u017etikrino Tauragei klest\u0117jimo laikus. Ta\u010diau stipr\u0117jant Hitlerio vald\u017eiai, Vokietija \u012fved\u0117 \u012fvairias sankcijas, dirbtinai ribota prekyba. Til\u017ei\u0161kiams tapo beveik ne\u012fmanoma atvykti apsipirkti \u012f Taurag\u0117s turg\u0173. O tauragi\u0161kiams \u2013 parduoti produkcij\u0105 Til\u017e\u0117s turguje. Karo art\u0117jim\u0105 prana\u0161avo Klaip\u0117dos kra\u0161to aneksija 1939 m. kovo 23 d. Vokietijos teritorijoje v\u0117l atsid\u016br\u0117 Lauksargiai, Grie\u017epelkiai, Kal\u0117nai.<\/p>\n\n\n\n Prie\u0161 Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 ir tarpukariu klest\u0117jimo laikus i\u0161gyveno daugiataut\u0117 Skaudvil\u0117, kuri nepaisant gaisr\u0173, i\u0161augo \u012f svarb\u0173 prekybos miest\u0105, pla\u010diai \u017einot\u0105 savo turgumis ir gra\u017eiai apstatyta turgaus aik\u0161te, o did\u017ei\u0105ja dalimi j\u0105 aplenk\u0117 ir abiej\u0173 pasaulini\u0173 kar\u0173 liepsnos.<\/p>\n\n\n\n Li\u016bdnas laikas at\u0117jo 1940 m. bir\u017eelio 15 d. Lietuv\u0105 okupavus Soviet\u0173 s\u0105jungai. Jau liepos 12 d. are\u0161tuota apie 18 inteligentijos atstov\u0173. I\u0161 Taurag\u0117s ir apylinki\u0173 \u012f Vokietij\u0105 i\u0161vyko 1238 vokie\u010diais save laik\u0119 asmenys. 1941 m. bir\u017eel\u012f i\u0161 Taurag\u0117s ir apylinki\u0173 i\u0161tremta vir\u0161 500 labiausiai i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 mokytoj\u0173, kunig\u0173, verslinink\u0173, stambi\u0173 \u016bkinink\u0173.<\/p>\n\n\n\n Nudard\u0117jus tremties vagonams, po keleto dien\u0173 Vokietija pradeda SSRS puolim\u0105. I\u0161 Vokietijos aneksuot\u0173 Lauksargi\u0173 \u012f Taurag\u0119 atskrieja artilerijos sviediniai, sugriaunama daugyb\u0117 gra\u017e\u0173 pastat\u0173, chaose \u017e\u016bsta daug niekuo d\u0117t\u0173 \u017emoni\u0173. Po artilerijos atakos i\u0161 paskos vyksta Vokietijos vermachto technika ir p\u0117stininkai. Sovietai paskubomis palieka miest\u0105. Per sekan\u010dius metus i\u0161\u017eudomi beveik visi Taurag\u0117s apskrities \u017eydai, nu\u0161aunama ne ma\u017eiau 4000 tauragi\u0161ki\u0173. 1944 m. spalio 10 d. miest\u0105 v\u0117l u\u017eima sovietai. M\u016b\u0161iai d\u0117l gatvi\u0173 galutinai sulygina Taurag\u0119 su \u017eeme, lieka nedaug sveik\u0173 nam\u0173.<\/p>\n\n\n\n Nedelsiant Prezidento g. 38 \u012fkuriama NKVD b\u016bstin\u0117, veikusi ten 10 met\u0173. Baisiomis s\u0105lygomis kalinta, kankinta ir nu\u017eudyta daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 i\u0161 visos apskrities. Nepaisant to, 1946 m. vasar\u0105 ji pagars\u0117jo vienu did\u017eiausi\u0173 kalini\u0173 pab\u0117gim\u0173 Lietuvos teritorijoje, o pab\u0117g\u0119 kaliniai prisijung\u0117 prie partizan\u0173. Aplink Taurag\u0119 veik\u0117 K\u0119stu\u010dio partizan\u0173 apygardos b\u016briai, padar\u0119 daug \u017ealos okupaciniam aparatui. \u0160iandien buvusioje NKVD b\u016bstin\u0117je veikia Tremtini\u0173 ir politini\u0173 kalini\u0173 kan\u010di\u0173 namai, kuri\u0173 muziejuje galima i\u0161gyventi \u0161i\u0105 sunki\u0105 pokario istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Mirus Stalinui, soviet\u0173 represinis aparatas pradeda veikti daug u\u017edariau ir tyliau, ne taip masi\u0161kai. Nepaisant to, visada buvo labai pavojinga prasi\u017eioti apie Lietuvos nepriklausomyb\u0119. \u017dmoni\u0173 gyvenimas ypatingai l\u0117tai, bet ima ger\u0117ti. Taurag\u0117 ver\u010diama pramon\u0117s miestu, statoma daug did\u017eiuli\u0173 gamykl\u0173: Keramikos gamykla, Taurag\u0117s m\u0117sos kombinatas, Skai\u010diavimo ma\u0161in\u0173 element\u0173 gamykla, Vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 perdirbimo kombinatas, pienin\u0117, bald\u0173 fabrikas \u201eTauras\u201c ir kitos. Aplinkini\u0173 kaim\u0173 ir miest\u0173 s\u0105skait\u0105 \u017emon\u0117s masi\u0161kai pl\u016bsta \u012f augan\u010di\u0105 Taurag\u0119, vienas po kito statomi daugiabu\u010diai, mokyklos, dar\u017eeliai, tiesiamos gatv\u0117s. Nepaisant did\u017eiuli\u0173 produkcijos kieki\u0173, parduotuvi\u0173 lentynos mieste b\u016bdavo tu\u0161\u010dios, kadangi gaminiai i\u0161keliaudavo \u012f pla\u010di\u0105j\u0105 Soviet\u0173 s\u0105jung\u0105. Norint gauti geresn\u0119 prek\u0119 tekdavo stov\u0117ti ilgose eil\u0117se, neretai papirkin\u0117ti pardav\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n 1988 m. at\u0117jus S\u0105j\u016bd\u017eiui, vis dr\u0105siau prisimenama Lietuvos nepriklausomyb\u0117, dr\u0105siau keliama trispalv\u0117 v\u0117liava. Tautodailininko Antano Bagdono ir kit\u0173 meninink\u0173 iniciatyva atstatomi V. Kudirkos ir V. Putvinskio paminklai, pastatomi paminklai stalinizmo aukoms atminti, Lietuvos kariams, gr\u0105\u017einami tikrieji gatvi\u0173 vardai.<\/p>\n\n\n\n Atk\u016brus nepriklausomyb\u0119 sustojo dirbtinis miesto augimas. Neprisitaikiusios prie laisvos rinkos s\u0105lyg\u0173 pama\u017eu sunyko did\u017eiosios gamyklos, tr\u016bkstant darbo ir pinig\u0173 \u0117m\u0117 ma\u017e\u0117ti gimstamumas, prasid\u0117jo emigracija \u012f did\u017eiuosius \u0161alies ir u\u017esienio miestus. Nepaisant praradim\u0173, Taurag\u0117 \u012fsitvirtino kaip automobili\u0173 prekybos, krovini\u0173 gabenimo miestas, atsigavo \u0161\u012fkart jau daugiau \u012f Vakarus orientuota pramon\u0117. Miestas dar niekada nebuvo toks gra\u017eus, statomi nauji pastatai. Ple\u010diama turizmo infrastrukt\u016bra, tod\u0117l \u012f kra\u0161t\u0105 kasmet atvyksta daugiau keliautoj\u0173. Pastaraisiais metais i\u0161ry\u0161k\u0117jo faktas, kad atlyginimai apskrities centre did\u017eiausi, \u010dia reikia daugiausiai darbo j\u0117gos, tod\u0117l Taurag\u0117 suteikia darbo vietas daugybei aplinkini\u0173 rajon\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n Istorijos-etnografijos skyriaus ved\u0117jas, 2020 m.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Pirmieji tikrai atsekami kra\u0161to gyventojai buvo \u0161iaur\u0117s elni\u0173 med\u017eiotojai, klajoj\u0119 \u010dia dar prie\u0161 12 000 met\u0173. T\u0105 liudija ragai, rasti giliai \u017eem\u0117je Batakiuose. I\u0161tirti mikroskopais, datuoti radiokarbono metodu jie yra seniausi \u017emogaus veiklos \u012frodymai Taurag\u0117s kra\u0161te. Akmens am\u017eiaus \u017emon\u0117s grupel\u0117mis gyveno An\u010dios pakrant\u0117se netoli Skaudvil\u0117s, kadangi neseniai rasta j\u0173 stovyklavie\u010di\u0173, o jose ir titnagini\u0173 \u012franki\u0173. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3518,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[32,68,30,31,67],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228.jpg",1024,663,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228-500x324.jpg",500,324,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228-768x497.jpg",768,497,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228.jpg",1024,663,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228.jpg",1024,663,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228.jpg",1024,663,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas-e1640703539228-700x663.jpg",700,663,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Pirmieji tikrai atsekami kra\u0161to gyventojai buvo \u0161iaur\u0117s elni\u0173 med\u017eiotojai, klajoj\u0119 \u010dia dar prie\u0161 12 000 met\u0173. T\u0105 liudija ragai, rasti giliai \u017eem\u0117je Batakiuose. I\u0161tirti mikroskopais, datuoti radiokarbono metodu jie yra seniausi \u017emogaus veiklos \u012frodymai Taurag\u0117s kra\u0161te. Akmens am\u017eiaus \u017emon\u0117s grupel\u0117mis gyveno An\u010dios pakrant\u0117se netoli Skaudvil\u0117s, kadangi neseniai rasta j\u0173 stovyklavie\u010di\u0173, o jose ir titnagini\u0173 \u012franki\u0173.…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3514"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3514"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3514\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5362,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3514\/revisions\/5362"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3518"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-is-Keleriskiu-kapinyno-VIII-XV-a.-1024x683.jpg\")
Pasagin\u0117 seg\u0117 i\u0161 Keleri\u0161ki\u0173 kapinyno. Juozo Petkevi\u010diaus nuotrauka<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/6.-Jonas-Liuksemburgietis.jpg\")
\u010cekijos karalius Jonas Liuksemburgietis, 1329 m. nusiaub\u0119s Bataki\u0173 piliakaln\u012f ir Taurag\u0117s kra\u0161t\u0105<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/7.-Prusijos-domenas-Taurage-1690-1793-1024x800.jpg\")
Pr\u016bsijos domenas Taurag\u0117 1690-1793 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/8.-Taurages-konvencijos-pasirasymas.jpg\")
Taurag\u0117s konvencijos pasira\u0161ym\u0105 vaizduojanti gravi\u016bra<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/9.-Robert-Schumann.jpg\")
Robertas \u0160umanas, 1844 m. pusry\u010diav\u0119s Taurag\u0117je<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/10.-Liuteronu-baznycia.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/11.-Endrikio-Milerio-Misios-910x1024.jpg\")
Endrikio Milerio \u201eMi\u0161ios\u201c, Priekul\u0117 1867 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/12.-M.-Soferio-fotoatelje-Taurageje-XX-a.-pr.-674x1024.jpg\")
M. Soferio fotoatelj\u0117 Taurag\u0117je XX a. pr. Nuotraukos nugar\u0117l\u0117<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/13.-A.-Katzef-fotoatelje-Taurageje-XIX-XX-a.-sandura-620x1024.jpg\")
A. Katzef fotoatelj\u0117 Taurag\u0117je, XIX-XX a. sand\u016bra<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/15.-Taurages-ekspresas-734x1024.jpg\")