{"id":3450,"date":"2020-10-28T15:58:21","date_gmt":"2020-10-28T13:58:21","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3450"},"modified":"2023-01-17T10:27:23","modified_gmt":"2023-01-17T08:27:23","slug":"prancuzai-karo-belaisviai-lauksargiuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/prancuzai-karo-belaisviai-lauksargiuose\/","title":{"rendered":"Pranc\u016bzai karo belaisviai Lauksargiuose"},"content":{"rendered":"\n

Dar 2016 m. Vokietijos interneto aukcion\u0173 tinklapyje ebay.de pasirod\u0117 dvi nespalvotos, rudo (sepijos) atspalvio nuotraukos, darytos Lauksargiuose. Vienoje pavaizduoti trys jauni vyrai, kitoje visas b\u016brys \u2013 38 vyrai. Aukcione sudalyvavo ir j\u012f laim\u0117jo klaip\u0117diet\u0117, tikra Ma\u017eosios Lietuvos patriot\u0117, Marina Kul\u010dinskaja. Nuotraukos, kaip ir daug kit\u0173 dovan\u0173, pateko \u012f Taurag\u0117s kra\u0161to muziej\u0173. Tai itin retos Antrojo pasaulinio karo fotografijos, kuriose \u012fam\u017einti Vokietijos okupuot\u0173 Pranc\u016bzijos, o gal kai kurie ir Belgijos kariuomeni\u0173 karo belaisviai Lauksargiuose, kadangi jie naci\u0173 buvo laikomi viena tauta ir kalinami kartu. \u012era\u0161ai kitose nuotrauk\u0173 pus\u0117se \u2013 pranc\u016bz\u0173 kalba. Jie skelbia \u201eLe 28 Jun 1942 Laugszargen (P.O.) Allemagne. Prisonnier de guerre en Alllemagne. Hauard, moi et Banduin<\/em>\u201c. Prie kitos priera\u0161as \u201eKommando 3A<\/em>\u201c. I\u0161vertus tai rei\u0161kia: \u201e1942 m. bir\u017eelio 28 d., Lauksargiai. Karo belaisviai Vokietijoje. Hovardas, a\u0161 ir Banduinas\u201c, o \u201eKommando 3A<\/em>\u201c buvo belaisvi\u0173 darbo b\u016brio numeracija.<\/p>\n\n\n\n

\u010cia dar verta prisiminti 1807 ir 1812 m. pra\u017eygiavusi\u0105 Napoleono kariuomen\u0119, kurioje be u\u017egrobt\u0173 taut\u0173 kari\u0173, visgi buvo ir daug tikr\u0173 pranc\u016bz\u0173. Ta\u010diau \u0161i istorija ne apie tai.<\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bzija krito<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kad gerai suprastume, kod\u0117l pranc\u016bzai atsirado Lauksargiuose, reikalingas platesnis kontekstas. M\u016b\u0161is d\u0117l Pranc\u016bzijos vyko 1940 m. gegu\u017e\u0117s 10\u2013bir\u017eelio 22 d. ir baig\u0117si Pranc\u016bzijos kapituliacija. Ir nors laiko tarpas trumpas, o skaitant saus\u0105 fakt\u0105 gali pasirodyti, kad Vokietija Pranc\u016bzij\u0105 sudorojo nesunkiai, ta\u010diau realyb\u0117je sek\u0117 ne vienas sunkus m\u016b\u0161is ir sprendimai. Hitleris, puldamas \u0161i\u0105 \u0161al\u012f labai labai rizikavo, nors ir \u017einojo, kad Pranc\u016bzijos karin\u0117 technika ne tokia moderni, kaip Vokietijos. Liuksemburgas okupuotas per dien\u0105, Nyderlandai palau\u017eti subombardavus uost\u0105 Roterdam\u0105 bei pagrasinus, kad ir kit\u0173 gra\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 laukia tas pats. Belgijos kariuomen\u0117 prie\u0161inosi smarkiau, ta\u010diau atsilaikyti prie\u0161 mil\u017eini\u0161k\u0105, netik\u0117tai u\u017epuolusi\u0105 Vokietijos kariuomen\u0119 ma\u017eai \u0161aliai vargu, ar buvo \u012fmanoma. Po 18 dien\u0173 Belgija krito. Okupuoti \u0161ias tris valstybes reik\u0117jo tam, kad b\u016bt\u0173 galima apeiti tvirt\u0105 gynybin\u0119 sistem\u0105 \u2013 Ma\u017eino linij\u0105, kuri buvo silpnesn\u0117 ten, kur tiesiogiai nesiribojo su Vokietija. M\u016b\u0161iuose pranc\u016bzams daug pad\u0117jo brit\u0173 kariai, ta\u010diau reikalams einant blogyn, siekiant i\u0161gelb\u0117ti brit\u0173 karius, dauguma divizij\u0173 buvo surinkta paj\u016brio mieste Diunkerke, kur nuo gegu\u017e\u0117s 26 iki bir\u017eelio 6 d. brit\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 kariai buvo evakuojami. 2017 m. sukurtas dramati\u0161kas karo filmas \u201eDiunkerkas\u201c, laikomas vienu geriausi\u0173 \u0161io \u017eanro k\u016brini\u0173. Nors Did\u017eiosios Britanijos kari\u0173 Pranc\u016bzijoje dar \u0161iek tiek liko, Pranc\u016bzijos visuomen\u0117 tai suprato kaip svarbios paramos netekim\u0105, kari\u0173 moral\u0117 krito dar labiau. B\u016bta m\u016b\u0161i\u0173, kai gerai \u012fsitvirtin\u0119 Pranc\u016bzijos kariai d\u0117l nuolatini\u0173 vokie\u010di\u0173 artilerijos bombardavim\u0173, nebei\u0161kent\u0119, i\u0161sigand\u0119 pab\u0117gdavo.<\/p>\n\n\n\n

\u0160alies u\u017epuolimo planus Hitleris su auk\u0161\u010diausiais karo vadais prad\u0117jo ruo\u0161ti dar 1939 m. spal\u012f, ta\u010diau planai vis b\u016bdavo atmetami, tikslinami. Net ir galiausiai \u012fgyvendintas planas buvo rizikingas. Visgi, jau bir\u017eelio 14 d. Hitlerio paj\u0117gos be pasiprie\u0161inimo u\u017e\u0117m\u0117 tu\u0161\u010di\u0105 Pary\u017ei\u0173. Nutarta jame nesiginti, kad miestas neb\u016bt\u0173 sugriautas. Bir\u017eelio 15 d. evakuoti paskutiniai Did\u017eiosios Britanijos kariai. Po pergal\u0117s Hitlerio autoritetas labai reik\u0161mingai i\u0161kilo tiek Vokietijos visuomen\u0117je, tiek auk\u0161\u010diausioje vadovyb\u0117je. Buvo u\u017eimti trys penktadaliai teritorijos, Vokietija susigr\u0105\u017eino Elzaso ir Lotaringijos teritorijas, kurias buvo praradusi per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105. \u012e pietuose likus\u012f neokupuot\u0105 Vi\u0161i miest\u0105 persik\u0117l\u0117 Pranc\u016bzijos sostin\u0117. Likusio karo metu Vi\u0161i vyriausyb\u0117 oficialiai laik\u0117si neutralios pozicijos, ta\u010diau realiai tur\u0117jo bendrauti su Vokietija. \u012e nelaisv\u0119 patek\u0119 pranc\u016bzai, belgai, olandai vyrai tur\u0117jo dirbti fabrikuose karo reikm\u0117ms, o didel\u0117 dalis j\u0173 buvo i\u0161si\u0173sta \u012f \u012fvairias Vokietijos stovyklas dirbti \u016bkiuose, industrijoje, \u0161achtose ir gele\u017einkeliuose, kurie liko be \u012f kar\u0105 pa\u0161aukt\u0173 vyr\u0173 vokie\u010di\u0173 darbo j\u0117gos.<\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bzai karo belaisviai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tik 123 000 Pranc\u016bzijos kari\u0173, drauge su anglais evakavosi i\u0161 Diunkerko. Lik\u0119 1,8 mln. vyr\u0173 buvo paimti \u012f nelaisv\u0119 ir tapo karo belaisviais. Tai sudar\u0117 apie 10 % tuometin\u0117s Pranc\u016bzijos vyr\u0173 populiacijos. Kaip min\u0117ta, vyrai buvo siun\u010diami dirbti \u012f \u012fvairias Vokietijos vietas, bet tik baltieji. Kariuomen\u0117je buvo daug juodaod\u017ei\u0173, kurie kov\u0117si tiek Pranc\u016bzijoje, tiek jos kolonijose Afrikoje. Kaip ir \u017eydai, remiantis Hitlerio rasine teorija, juodaod\u017eiai laikyti menkesn\u0117mis b\u016btyb\u0117mis u\u017e baltuosius. Bijant, kad jie nesusimai\u0161yt\u0173 su Vokietijos visuomene, juodaod\u017eiai buvo atskiriami nuo balt\u0173j\u0173. Juodaod\u017eiai buvo paliekami dirbti Pranc\u016bzijoje ir nuolat saugomi vokie\u010di\u0173 kari\u0173. J\u0173 gyvenimo s\u0105lygos, maitinimas, atlyginimas buvo gerokai menkesnis, da\u017eniau i\u0161plisdavo ligos. Blogomis s\u0105lygomis laikyti ir Pranc\u016bzijos imigrantai lenkai bei ispanai. Baltieji pranc\u016bzai da\u017eniausiai kelti \u012f pa\u010dios Vokietijos darbo stovyklas, kur paskirstyti \u012f \u016bkius, gamyklas, \u0161achtas, gele\u017einkelius. Teigiama, kad lengviau b\u016bdavo tiems vyrams, kurie patekdavo pas \u016bkininkus. Vokietijoje atsid\u016br\u0119 Pranc\u016bzijos kariai da\u017eniausiai b\u016bdavo nesaugomi. Laikytasi nuomon\u0117s, kad toki\u0173 belaisvi\u0173 saugojimas \u0161vaisto vokie\u010di\u0173 kari\u0173 resursus, kur jie reikalingi fronte ir manyta, kad kalbos nemokantys u\u017esienie\u010diai nedr\u012fs b\u0117gti i\u0161 jiems nepa\u017e\u012fstamos aplinkos. Su vietos gyventojais belaisviai u\u017emegzdavo draugystes. Santykiai u\u017esimegzdavo ir su vokiet\u0117mis moterimis. Tai buvo draud\u017eiama, bet, \u017einoma, ne visada paisoma. U\u017e pernelyg glaud\u0173 bendravim\u0105 \u012fvairi\u0173 bausmi\u0173 gal\u0117jo sulaukti abi bendraujan\u010dios pus\u0117s, o belaisviai baud\u017eiami juos u\u017edarant \u012f grie\u017etesnio re\u017eimo stovyklas ar net mirties bausme.<\/p>\n\n\n\n

Bendras darbas ir gyvenimas, dirbant atokiuose \u016bkiuose pas \u016bkininkus, nat\u016braliai suartindavo. Kai kurie buvo tap\u0119 vos ne \u0161eimos nariais, pad\u0117dami vienoms \u016bkyje likusioms moterims atlikti sunkius \u017eem\u0117s \u016bkio darbus. Dalis belaisvi\u0173 pranc\u016bz\u0173 1944 m. v\u0117l\u0173 ruden\u012f, art\u0117jant sovietinei armijai, u\u017euot d\u017eiaugsmingai sutik\u0119 savo i\u0161vaduotojus, kartu su vokie\u010di\u0173 \u0161eimomis trauk\u0117si \u012f Vokietijos gilum\u0105, neretai kartu ir \u017e\u016bdami nuo sovietin\u0117s aviacijos kulk\u0173 ir bomb\u0173 bei artilerijos ap\u0161audym\u0173.i<\/sup><\/a><\/sup> Ta\u010diau ne visi pritapdavo. Buvo ir bandym\u0173 pab\u0117gti \u012f okupuot\u0105 Lietuv\u0105 \u2013 Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105, kur tik\u0117tasi i\u0161 Pranc\u016bzijos s\u0105junginink\u0173 rus\u0173 sulaukti paramos. Tiems, kuriems pavykdavo pab\u0117gti, b\u016bdavo soviet\u0173 pasienie\u010di\u0173 sulaikyti. Skaudi ironija. Nuo 1940 m. liepos 1 d. iki 1941 m. bir\u017eelio 1 d. 218 pranc\u016bz\u0173 pab\u0117go \u012f Lietuv\u0105. Sovietin\u0117s pasienio kariuomen\u0117s jie sulaikyti ir kalinti Taurag\u0117s, Kretingos, Vi\u0161ty\u010dio ir Kauno kal\u0117jimuose. Taurag\u0117je NKVD b\u016bstin\u0117 tuo metu veik\u0117 pilyje. Naktimis tardomi, kaltinant juos \u0161nipin\u0117jimu, v\u0117liau i\u0161ve\u017eti \u012f SSRS gilum\u0105. 186 i\u0161 j\u0173, po SSRS ir Pranc\u016bzijos politik\u0173 pasiekto susitarimo, laivu \u201eEmpress of Canada<\/em>\u201c per Archangelsko uost\u0105 1941 m. rugs\u0117jo 8 d. pasiek\u0117 Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105, kur \u012fsiliejo \u012f pranc\u016bz\u0173 generolo \u0160arlio de Golio (Charles de Gaulle 1890\u20131970 m.) vadovaujamos Laisvosios Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117s gretas.ii<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

Kaip min\u0117ta, Belgijos, Nyderland\u0173 kariai taip pat buvo i\u0161si\u0173sti darbams \u012f Vokietij\u0105. Pranc\u016bz\u0173 kari\u0173 daugum\u0105 sudar\u0117 valstie\u010diai, u\u017esiimantys \u017eem\u0117s \u016bkiu. Pagal \u017denevos konvencij\u0105, suimt\u0173 prie\u0161o paj\u0117g\u0173 negalima versti dirbti, bet, \u017einia, to nebuvo paisoma. Buvo maitinama ir oficialiai mok\u0117tas atlyginimas, ta\u010diau realyb\u0117je belaisvis gaudavo 70 pfenigi\u0173 \u2013 pus\u0119 sumos, o likusi atlyginimo dalis keliaudavo atgal Reichui karo reikalams. Nedidel\u0117 dalis kari\u0173, kurie buvo pasi\u0173sti dirbti netoli nuo Vokietijos ir Pranc\u016bzijos sienos, pab\u0117go \u012f Vi\u0161i vyriausyb\u0117s valdom\u0105 neokupuot\u0105 Pranc\u016bzijos dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Lauksargiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Dabartin\u0117 Lauksargi\u0173 seni\u016bnija, kaip ir visas Klaip\u0117dos kra\u0161tas, ilgus \u0161imtme\u010dius buvo valdoma Vokietijos. Ir nors 1923-1939 m. jie priklaus\u0117 Lietuvai, kaimas visgi buvo smarkiai voki\u0161kas. 1939 m. Hitleris Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 aneksavo, taigi ir Lauksargiai v\u0117l tapo Vokietijos dalimi. Jau Antrojo pasaulinio karo prad\u017eioje Anu\u017ei\u0173 kaime (Pag\u0117gi\u0173 sav.) naciai laik\u0117 apie 120 pranc\u016bz\u0173, 70 lenk\u0173 karo belaisvi\u0173 ir 80 civili\u0173 Lenkijos pilie\u010di\u0173. 1941 m. tokios stovyklos veik\u0117 Panemun\u0117je, netoli Til\u017e\u0117s tilto ir Pag\u0117gi\u0173 gele\u017einkelio stoties.iii<\/sup><\/a><\/sup> 1941\u20131942 m. pranc\u016bzai, o gal ir belgai \u012fdarbinti \u0161iame \u017eem\u0117s \u016bkio kra\u0161te. Darbo b\u016briai vadinti \u201eKommando<\/em>\u201c vardu \u2013 smulkiausia strukt\u016bros dalis. Pa\u010dios stovyklos, i\u0161 kuri\u0173 formuoti darbo b\u016briai, buvo keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Skirtos eiliniams kariams ir puskarininkiams bei karo mokykl\u0173 kursantams, buvo vadinamos \u201eStalag<\/em>\u201c vardu, kitos, skirtos karininkams \u2013 \u201eOflag<\/em>\u201c vardu. Soviet\u0173 kariams \u201eOflager-53<\/em>\u201c \u012frengtas sm\u0117lyne prie Pag\u0117gi\u0173. Stovyklos buvo \u017eymimos rom\u0117ni\u0161kais skaitmenimis, kurie rei\u0161k\u0117 karin\u0117s teritorijos numer\u012f, o raid\u0117 prie skai\u010diaus pad\u0117davo atskirti stovyklas, kurios buvo \u012fsik\u016brusios toje pa\u010dioje karin\u0117je teritorijoje.<\/p>\n\n\n\n

Labiausiai \u012f \u0161iaur\u0117s rytus nutolusi Vokietijos stambi karo belaisvi\u0173 stovykla \u201eStalag IA<\/em>\u201c, \u012fkurta 1939 m. rugs\u0117jo 6 d. Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje, 30 km \u012f pietus nuo Pr\u016bs\u0173 Ylavos (dabar Bagrationovsk Kaliningrado srityje), netoli Stablaukio gele\u017einkelio stoties. Jai artimiausia kita stovykla \u201eStalag IB<\/em>\u201c \u012fkurta prie Hohenstein miesto (dabar Olsztynek Lenkijoje)iv<\/sup><\/a><\/sup>, bet b\u016btent ji tur\u0117jo ir padalin\u012f Lauksargiuose arba buvo v\u0117liau ten perkelta. Klaip\u0117dos kra\u0161te \u012fsteigti 3 darbo b\u016briai: E-12 Klaip\u0117doje, jos apylink\u0117se ir Kur\u0161i\u0173 nerijoje, E-13 \u0160ilut\u0117je ir jos apylink\u0117se, E-34 b\u016briui, kurio centras buvo Til\u017e\u0117je, priklaus\u0117 likusi Klaip\u0117dos kra\u0161to dalis palei Nemun\u0105 iki Smalinink\u0173 (taigi ir \u0161iandienin\u0117 Pag\u0117gi\u0173 sav., Jurbarko r. vakarai ir Taurag\u0117s r. Lauksargi\u0173 seni\u016bnija). \u0160is E-34 i\u0161skirstytas dar \u012f ma\u017eesnes grupeles, tarp kuri\u0173 buvo ir Lauksargiuose atsirad\u0119s vyr\u0173 3A b\u016brys.<\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bzijos karinius archyvus kiek tyrin\u0117j\u0119s Romualdas Beniu\u0161is mini, kad i\u0161lik\u0119 tarp karo belaisvi\u0173 i\u0161rinkt\u0173, labiausiai i\u0161silavinusi\u0173, daugiausiai puskarininki\u0173 ir karo mokykl\u0173 kursant\u0173, j\u0173 atstov\u0173, vadint\u0173 \u201epasitik\u0117jimo \u017emon\u0117mis\u201c, raportai tarptautiniam Raudonajam Kry\u017eiui ir darbo b\u016brius pri\u017ei\u016brintiems vietos vald\u017eios komendantams apie j\u0173 gyvenimo, darbo ir poilsio s\u0105lygas \u012fvairiose Klaip\u0117dos kra\u0161to pramon\u0117s \u012fmon\u0117se, taip pat \u017eem\u0117s \u016bkyje pas vietos \u016bkininkus, amatininkus, \u017evejus ir vie\u0161bu\u010di\u0173 savininkus.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau R. Beniu\u0161io nuomone, prie\u0161ingai nei anks\u010diau min\u0117ta, \u017eem\u0117s \u016bkyje dirbusi\u0173j\u0173 pad\u0117tis buvo sunkesn\u0117. Nors belaisviai tur\u0117jo nakt\u012f miegoti gyvenamose patalpose, kaip ir j\u0173 \u0161eimininkai tur\u0117ti atskiras lovas, neretai jie tai darydavo \u016bkiniuose pastatuose, tvartuose, net ir ant \u0161iaud\u0173. Skirtingai nuo pramon\u0117je dirbusi\u0173j\u0173, \u017eem\u0117s \u016bkyje reik\u0117jo dirbti ir sekmadieniais. Pranc\u016bzai skund\u0117si ir prastu apr\u016bpinimu darbo drabu\u017eiais bei maitinimu. Buvo atvej\u0173, kai susirg\u0119 belaisviai d\u0117l j\u0173 \u0161eiminink\u0173 nenoro pav\u0117luotai kreipdavosi \u012f gydytojus, kai liga komplikuodavosi. D\u0117l to b\u016bta ir mirties atvej\u0173. Pasiligojusius Vokietija gr\u0105\u017eindavo Pranc\u016bzijai. Kur\u0161i\u0173 nerijoje pas \u017evejus dirb\u0119 pranc\u016bzai ir belgai skund\u0117si, kad, gr\u012f\u017e\u0119 namo po sunkios naktin\u0117s \u017e\u016bkl\u0117s, dien\u0105 tur\u0117davo dirbti \u012fvairius \u016bkio darbus, kai j\u0173 \u0161eimininkai tuo metu ils\u0117davosi.v<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n

\u017dvelgiant \u012f dvi turimas nuotraukas, kariai bent fotografavimo metu neatrodo suvarg\u0119, sulys\u0119, ar sumu\u0161ti. Pana\u0161u, kad su jais buvo elgiamasi gerai ir grei\u010diausiai jie nebuvo saugomi. Nuotraukose pranc\u016bzai \u012fsiam\u017ein\u0119 \u0161alia medinio barako. Vadinasi, toks stov\u0117jo Lauksargiuose. \u012e j\u012f kariai, bent ankstyvuoju laikotarpiu, matyt, tur\u0117davo gr\u012f\u017eti nakvynei. Ryte pasiskirstydavo pas \u016bkininkus ir dirbdavo. Ta\u010diau vienas pranc\u016bz\u0173 karys \u012f lietuvi\u0161kai voki\u0161k\u0105 Lauksargi\u0173 \u017eem\u0119 atgul\u0117. Julien Chalabreysse (1909\u20131941 m.) palaidotas Meldiklaukiuose. Artimieji palaikus i\u0161sive\u017e\u0117 1974 m. ir vasario 6 d. Piet\u0173 Pranc\u016bzijos Arde\u0161o (Ardeche) departamento kurortinio miestelio Vals-les-Bains kapin\u0117se perlaidojo. Apie tai v\u0117liau.<\/p>\n\n\n\n

Kol kas nepavyko rasti, kas atsitiko min\u0117tam nelaim\u0117liui. Jis susirgo, ar buvo naci\u0173 nu\u0161autas u\u017e nusi\u017eengim\u0105, lieka paslaptis.<\/p>\n\n\n\n

Vos toliau nei Lauksargiuose buvo palaidotas kitas pranc\u016bz\u0173 karys. Us\u0117nuose, \u0160ilut\u0117s r. atgul\u0117 Jules Hombourger (1911\u20131940 m.), tragi\u0161kai \u017euv\u0119s eismo \u012fvykio metu. Palaikai 1977 m. sausio 18 d. buvo i\u0161kilmingai perlaidoti viename i\u0161 daugelio Pranc\u016bzijos nacionalini\u0173 kari\u0173 nekropoli\u0173 \u201eLe Petaut<\/em>\u201c, kuris yra \u0161alies \u0161iaur\u0117je, \u0161alia Mentauville miestelio, netoli savo gimtin\u0117s. \u0160is \u017emogus irgi gal\u0117jo priklausyti \u201eKommando 3A<\/em>\u201c vyr\u0173 b\u016briui. Dar trys kapai i\u0161lik\u0119 netoli Klaip\u0117dos \u2013 Drevernoje ir Gel\u017einiuose.<\/p>\n\n\n\n

Lauksargi\u0173 gyventojos Monikos Damulien\u0117s, gimusios 1926 m. prisiminimus 2007 m. u\u017era\u0161\u0117 Lauksargi\u0173 bibliotekos darbuotoja Maryt\u0117 Rutkauskien\u0117. Moteris prisimena, kai samdine dirbo Oplankio dvare. Prasid\u0117jus karui, \u012f dvar\u0105 kume\u010diais dirbti atve\u017e\u0117 pranc\u016bz\u0173, belg\u0173 ir lenk\u0173 karius. Valgyti jiems duodavo keturias bulves ir sriubos. Belaisviai buvo apie 30\u201340 m. am\u017eiaus. Pranc\u016bzai gaudydavo varles ir, i\u0161met\u0119 vidurius, prarydavo. Belgai valgydavo varnas ir kates. Varnas kepdavo, kates \u2013 virdavo. I\u0161 ka\u010di\u0173 kailio pasidar\u0117 kepures. Dvaro savininkas Jurgis Heimbsas irgi buvo kare, kartais gr\u012f\u017edavo su juoda uniforma.<\/p>\n\n\n\n

2016 m. baland\u012f Lauksargi\u0173 apylink\u0117se lank\u0117si pranc\u016bzai \u2013 Ma\u017eosios Lietuvos gyventoj\u0173 palikuonys. Piero Jackstadt (Jak\u0161tas) su dukra Julie, vyru Matthieu ir trimis vaikais ie\u0161kojo \u0161akn\u0173, nes Julijos prosenel\u0117 Marta A\u0161monait\u0117, o senelis \u2013 Jonas Jak\u0161tas gyveno Grei\u017e\u0117nuose. O pasirodo Grei\u017e\u0117nuose dirbo keli pranc\u016bzai karo belaisviai, su kuriais Jonas Jak\u0161tas susidraugavo. Kai pranc\u016bzai buvo i\u0161leisti namo, 18-metis vyko j\u0173 aplankyti, o Pranc\u016bzijoje sutiko gyvenimo meil\u0119 lenk\u0119. Taip ir liko Pranc\u016bzijoje. Vietin\u0117 gyventoja Stanislava pasakojo, kad vienas pranc\u016bzas mir\u0117 ir buvo u\u017ekastas sodybos kieme. Gal tai tas pats Julien Chalabreysse? Sve\u010dius tada lyd\u0117jo Lauksargi\u0173 seni\u016bno pavaduotojas Remigijus Dubauskas ir \u017eurnalist\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Julien Chalabreysse kapas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s kra\u0161totyrininkas Aleksandras Morozovas dar 1981 m. \u017eurnalo \u201e\u0160vyturys\u201c Nr. 20 apra\u0161\u0117 intriguojan\u010di\u0105 istorij\u0105 apie vien\u0105 i\u0161 pranc\u016bz\u0173 belaisvi\u0173 Julien Chalabreysse (\u017diuljen\u0105 \u0160alabres\u0105). J\u0105 v\u0117l verta i\u0161traukti i\u0161 istorijos dulki\u0173. Dar 1971 m. Til\u017e\u0117s (Sovietsko) miesto tarybos pirmininkas gavo lai\u0161k\u0105 i\u0161 Augusta Chalabreysse, gyvenusios Vals-les-Bains miestelyje piet\u0173 Pranc\u016bzijoje. Lai\u0161ke ra\u0161yta: \u201ePone Pirmininke, pra\u0161au atleisti, kad kreipiuosi asmeni\u0161kai \u012f Jus, bet tai padaryti man patar\u0117 soviet\u0173 pasiuntinyb\u0117 Pary\u017eiuje. Mano vyras Julien Chalabreysse, gim\u0119s 1909 m. Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117s 341 p\u0117stinink\u0173 pulko karys, registracijos numeris 29072, pateko vokie\u010diams \u012f nelaisv\u0119 kautyn\u0117se prie Diunkerko. Pastaruoju laiku jis buvo Lauksargi\u0173 (Laugszargen) koncentracijos stovykloje, kur \u017euvo 1941 m. rugs\u0117jo 16 d. Mano vyras buvo palaidotas Lauksargi\u0173 kapin\u0117se\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Augusta Chalabreysse toliau lai\u0161ke smulkiai ai\u0161kino, kur yra Lauksargiai, kaip juos rasti. Na\u0161l\u0117 nurod\u0117, kad ant kapo t\u0117vynainiai pastat\u0117 cementin\u012f kry\u017ei\u0173, prie jo buvo pritvirtinta lentel\u0117 su velionio pavarde. \u201eJeigu i\u0161 J\u016bs\u0173, Pone Pirmininke, duomen\u0173 b\u016bt\u0173 galima nustatyti kapo viet\u0105, a\u0161 tada gal\u0117\u010diau pasir\u016bpinti vyro palaik\u0173 perk\u0117limu \u012f gimtin\u0119. Tikiuosi, Pone Pirmininke, kad J\u016bs suprantate, su kokiu nekantrumu laukiu J\u016bs\u0173 ie\u0161kojim\u0173 rezultat\u0173, ir siun\u010diu Jums didelio d\u0117kingumo ir nuo\u0161ird\u017eios pagarbos u\u017etikrinimus\u201c. Atrodo pra\u0117jo treji metai, kol lai\u0161kas i\u0161 Kaliningrado srities, Sovietsko buvo persi\u0173stas Taurag\u0117s r. vykdomajam komitetui (buvo adresuotas \u012f Til\u017e\u0119 \u2013 Tilsit, ne Sovietsk\u0105). Pirmininkas Gediminas Liutkus kreip\u0117si \u012f A. Morozov\u0105 pagalbos.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is sutiko ir 1974 m. prad\u0117jo paie\u0161kas. Dar\u017eininkyst\u0117s sovietinio \u016bkio darbininkai nieko ne\u017einojo apie kap\u0105, tik prasitar\u0117, kad prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 viena mokytoja irgi ie\u0161kojusi. Apylink\u0117s taryboje jam pasak\u0117, kad kapo ie\u0161kojo ir vaik\u0173 ra\u0161ytoja i\u0161 Maskvos Nel\u0117 Kalma.<\/p>\n\n\n\n

Kra\u0161totyrininkas para\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105 \u017emonai Augustai, gal pa\u017e\u012fstanti kartu su vyru kal\u0117jusi\u0173 kalini\u0173. Netrukus at\u0117jo storas lai\u0161kas i\u0161 Paul Mandet (Polio Mand\u0117), gyvenusio Marsato mieste. Jis taip pat buvo Lauksargi\u0173 stovyklos kalinys.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Julien Chalabreysse<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Iki 1941 m. pavasario P. Mandet kartu su kitais buvo priverstas kartu su kitais dirbti Ragain\u0117s gamykloje. O baland\u017eio m\u0117nes\u012f naciai kelet\u0105 de\u0161im\u010di\u0173 pranc\u016bz\u0173, lenk\u0173, belg\u0173 ir kit\u0173 tautybi\u0173 belaisvi\u0173 i\u0161siunt\u0117 \u012f Lauksargius, prie pat Vokietijos-SSRS sienos. Jiems \u012fsakyta i\u0161krauti ir pakrauti vagonus, pl\u0117sti gele\u017einkelio stot\u012f. Dalis dirbo \u016bkinink\u0173 laukuose. Belaisviai patyr\u0117 nepritekli\u0173 ir pa\u017eeminim\u0105. Jie mat\u0117, kaip vis didesniu srautu gabenami tankai, pab\u016bklai, kareiviai \u017ealsvais mundurais.<\/p>\n\n\n\n

1941 m. bir\u017eelio 22 d. pirm\u0105j\u0105 karo dien\u0105 ryt\u0173 fronte P. Mandet, J. Chalabreysse ir kiti sutiko Lauksargiuose. Polis lai\u0161ke ra\u0161\u0117: \u201eBelaisvio likimas mane nublo\u0161k\u0117 \u012f \u0161i\u0105 pasienio gele\u017einkelio stot\u012f, kurioje kartu su penkiasde\u0161im\u010dia draug\u0173 buvau priverstas krauti japon\u0173 prekes, atkeliavusias per Sibir\u0105 ir skirtas Vokietijai. \u0160iame tolimame kra\u0161te mes buvome pirmose \u201elo\u017e\u0117se\u201c, tod\u0117l gal\u0117jome steb\u0117ti Hitlerio pasiruo\u0161im\u0105 karui. Bet mes netik\u0117jome, kad karas kils, o tiksliau \u2013 nenor\u0117jome tuo tik\u0117ti. Ir visgi mums reik\u0117jo tuo patik\u0117ti. Rus\u0173 vagonai \u012f Lauksargius atvyko bir\u017eelio 20 d. Paskutinis e\u0161elonas atvyko pustu\u0161tis vakare apie 17 val. (15 val. m\u016bs\u0173 laiku). Rus\u0173 gele\u017einkelininkai, mesdami malkas \u012f garve\u017eio pakur\u0105, tikriausiai \u017einojo, kas j\u0173 laukia. Mes taip pat\u2026 Netrukus po to, kai buvome suvaryti \u012f barakus, pas mus at\u0117jo pri\u017ei\u016br\u0117tojas. Jis rankoje laik\u0117 bambukin\u0119 lazd\u0105 ir i\u0161sklaid\u0117 abejones, kurios mus kankino tris m\u0117nesius. Jis pasak\u0117: \u201eMes pradedame kar\u0105 su rusais\u201c\u2026 A\u0161 tur\u0117jau pasitik\u0117jim\u0105 ir buvau atsakingas u\u017e draugus, tod\u0117l band\u017eiau pasikalb\u0117ti su stovyklos vir\u0161ininku apie tai, kad mes esame karo belaisviai ir kad \u017denevos konvencija reikalauja laikyti belaisvius toli nuo kovos zon\u0173. \u201eNusispjaunu \u012f \u017denevos konvencij\u0105! Tai \u0161lam\u0161tas!\u201c, – r\u0117k\u0117 vir\u0161ininkas.<\/p>\n\n\n\n

Po to \u2013 paskutin\u0117s slegian\u010dios minut\u0117s, pilnos baim\u0117s ir netikrumo. O aplinkui \u2013 rami \u017ealiuojanti gamta, kurios ramyb\u0119 prad\u0117jo drumsti pirm\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 giesm\u0117s. Apie 3 val. ryto bly\u0161ki \u0161viesa nu\u0161viet\u0117 horizont\u0105. Kai au\u0161ra visi\u0161kai nu\u0161vito, buvo paleistas pirmasis \u0161\u016bvis. Tikriausiai tai buvo minosvaid\u017eio minos sprogimas, kuris sudrumst\u0117 nakties tyl\u0105. Po \u0161\u016bvio \u012fsivie\u0161patavo mirtina tyla, trukusi 30 s. Ir pragaras atsiv\u0117r\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Aviacija, artilerija, tankai \u2013 visi pajud\u0117jo, net orkestras. Ne\u012fmanoma apra\u0161yti \u0161io uragano, kuris mus, apimtus nei\u0161pasakyto siaubo, prispaud\u0117 kur papuola rugi\u0173 lauke. Rusai prad\u0117jo prie\u0161intis ir \u0161aud\u0117 taikliai. Plentas ir gele\u017einkelis buvo perkirsti daugelyje viet\u0173, namai griuvo, vokie\u010diai ir naminiai gyvuliai gul\u0117jo nukauti arba su\u017eeisti. Bet mums pasisek\u0117. Mat\u0117m pirmuosius su\u017eeistuosius, kuriuos rinko greitosios pagalbos automobiliai. J\u0173 b\u016bkl\u0117 buvo pasibais\u0117tina.\u201c<\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau pranc\u016bzai jaut\u0117 dar didesn\u0119 priespaud\u0105, toliau pl\u0117t\u0117 Lauksargi\u0173 gele\u017einkelio stot\u012f fronto reikm\u0117ms. Rugs\u0117jo 16 d. reik\u0117jo kastuvais nukasti kalv\u0105. Kalva molin\u0117, o apa\u010dioj sm\u0117lis. Kasant j\u0105, molio lavina u\u017egriuvo dal\u012f belaisvi\u0173. Vieni i\u0161sikapst\u0117 patys, kitus atkas\u0117, o Julien i\u0161gelb\u0117ti nepavyko. Gri\u016bvantis molis trenk\u0117 jo galv\u0105 \u012f vagon\u0117li\u0173 b\u0117g\u012f ir jis mir\u0117 ant draug\u0173 rank\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bzus 1974 m. prisimin\u0117 su jais bendrav\u0119s senas lauksargi\u0161kis Zigmas Baliutavi\u010dius, bet kapo ne\u017einojo. V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad kapo viet\u0105 \u017eino senut\u0117 Augusta Mikaityt\u0117, kuri karo metais gyveno pas turtingus \u016bkininkus Lauksargiuose. Prisiminimus u\u017era\u0161\u0117 A. Morozovas:<\/p>\n\n\n\n

\u201eDaug vargo mat\u0117 tie belaisviai, vokie\u010diai juos niekino. Prisimenu, kaip t\u0105 pranc\u016bz\u0105 laidojo. Labai pagailo jo \u2013 svetimame kra\u0161te, toli nuo t\u0117v\u0173, nuo vaik\u0173 laidojamas. Vienut vienas\u2026 Gerai, kad draugai mirties valand\u0105 buvo \u0161alia. Kapini\u0173 kamputyje jo kapas, atokiau nuo kit\u0173. Kartu su Elze Tinginiene g\u0117li\u0173 pasodindavom, kitus \u017euvusius prisimenam.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Pasirodo, kad Julien kapas Meldiklauki\u0173 kapinait\u0117se, kurios tuo metu jau buvo nusiaubtos ir nenaudojamos. Po liepomis \u2013 antkapio r\u0117mai, moter\u0173 apsodinti g\u0117l\u0117mis. Bet antkapio plok\u0161t\u0117 nei\u0161liko. V\u0117liau atvyko Taurag\u0117s vykdomojo komiteto atsakingi darbuotojai, kapas buvo i\u0161kastas ir pargabentas \u012f gimtin\u0119. Ten J. Chalabreysse palaikai palaidoti i\u0161kilmingai. Karst\u0105 deng\u0117 Pranc\u016bzijos v\u0117liava, laidotuv\u0117se dalyvavo daug vietos gyventoj\u0173, vald\u017eios atstov\u0173: Arde\u0161o provincijos merijos pirmininkas, karo veteranai, policijos komisaras ir kiti. Buv\u0119s Pranc\u016bzijos kariuomen\u0117s kapitonas G. Mazadas atskleid\u0117 \u012fdomi\u0105 detal\u0119, kad 1940 m. gav\u0119s atostog\u0173 aplankyti k\u0105 tik gimusi\u0105 dukrel\u0119, Julien savanori\u0161kai prisijung\u0117 prie dalini\u0173, kurie dalyvavo Diunkerko kautyn\u0117se.i<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Paul Mandet prie Julien Chalabreysse kapo 1974-1981<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Soviet\u0173 kari\u0173 likimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e nelaisv\u0119 patek\u0119 soviet\u0173 kariai taip pat b\u016bdavo siun\u010diami pad\u0117ti \u017eem\u0117s \u016bkyje. Irgi tik Vokietijos teritorijoje, labiau rytin\u0117je, \u012fskaitant ir Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105. Nors jiems tuo metu pasisek\u0117 labiau nei draugams, ta\u010diau tik laikinai, nes dauguma toki\u0173 pagalbinink\u0173 visgi v\u0117liau b\u016bdavo nu\u017eudomi. Did\u017eioji dauguma soviet\u0173 kari\u0173 kent\u0117 daug prastesnes s\u0105lygas, lyginant su tokiais pa\u010diais kaliniais i\u0161 Vakar\u0173. Da\u017enai jie b\u016bdavo suvaromi \u012f atvir\u0105 lauk\u0105 ir taip laikomi m\u0117nesi\u0173 m\u0117nesiais, kol prasid\u0117davo infekcin\u0117s ligos, i\u0161sekimas, palau\u017edavo \u0161altis ir dr\u0117gm\u0117. Soviet\u0173 S\u0105junga nebuvo pasira\u0161iusi \u017denevos konvencijos, tod\u0117l jos kari\u0173 buitis visi\u0161kai skyr\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

Apie juos ra\u0161au palyginimui, kad geriau suprastume, kuo skund\u0117si pranc\u016bzai ir k\u0105 tur\u0117jo soviet\u0173 kariai. Prisiminkime, kad visi buvo \u017emon\u0117s, nor\u0117j\u0119 gyventi, tur\u0117j\u0119 svajoni\u0173, ka\u017ek\u0105 myl\u0117j\u0119, bet patek\u0119 \u012f keli\u0173 tiron\u0173 m\u0117smal\u0119. Keli liudijimai i\u0161 \u201eOflager-53\u201c prie Pag\u0117gi\u0173, apie kur\u012f ra\u0161\u0117 Kristina Dargu\u017eien\u0117 \u017eurnale \u201eRambynas\u201c: \u201eGyvenome be jokios pastog\u0117s, ant pliko sm\u0117lio, kai pa\u0161alo, rankomis prad\u0117jome rausti urvus \u2013 \u017eemines…\u201c; \u201eVandens neduodavo, \u010diulpdavome dr\u0117gn\u0105 sm\u0117l\u012f arba gerdavome lietaus vanden\u012f, per kelet\u0105 dien\u0173 i\u0161 alkio suvalg\u0117me stovykloje \u017eol\u0119 ir kr\u016bmok\u0161ni\u0173 \u0161akas…\u201c; \u201eMes, pag\u0117gi\u0161kiai, ne visk\u0105 \u017einojome, kas d\u0117josi mi\u0161ke u\u017e spygliuotos vielos. \u017dmon\u0117s kalb\u0117jo mat\u0119, kaip belaisviai, gindamiesi nuo bado, valg\u0117 med\u017eio \u017eiev\u0119. Sklido gandai, kad stovykloje gyvena daugiau kaip 10 000 vyr\u0173\u201c; \u201eN. Kolobkovas savo atsiminimuose mini ir jaun\u0105 belaisv\u012f kalin\u012f, kuriam vokie\u010di\u0173 hitlerinink\u0173 gydytojai sta\u017euotojai praktikuodamiesi nupjaudavo dal\u012f sveikos rankos: i\u0161 prad\u017ei\u0173 pla\u0161tak\u0105, v\u0117liau alk\u016bn\u0119, dar v\u0117liau vis\u0105 rank\u0105, kai pagaliau dingo ir pats kalinys.\u201c; \u201eVienas vokietis, virtuv\u0117s vyresnysis, su savo bendrais sargybiniais susila\u017eino. Jis pakviet\u0117 kalin\u012f ir valgydino j\u012f tir\u0161ta \u201ebalanda\u201c. I\u0161bad\u0117j\u0119s kalinys i\u0161valg\u0117 dvi cinkuotas skardines ir po pusvaland\u017eio mir\u0117\u201c; \u201eKart\u0105, tai buvo 1941 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f,\u2013 pasakojo Malkovas,\u2013 ilga karo belaisvi\u0173 vora stov\u0117jo prie vandens. Tik staiga kulkosvaid\u017eio papli\u016bpa. Sargybinis be jokios prie\u017easties su\u0161aud\u0117 prie vandens stovin\u010di\u0173 kalini\u0173 eilut\u0119. Lavonai vis\u0105 savait\u0119 i\u0161gul\u0117jo prie \u0161ulinio\u201c.vi<\/sup><\/a> <\/sup>Didelis lageris veik\u0117 ir Macikuose, greta \u0160ilut\u0117s. Ten taip pat kal\u0117jo pranc\u016bz\u0173 kariai.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bt\u0173 gra\u017eu \u012fam\u017einti Lauksargiuose kadaise priverstus dirbti, mirusius Pranc\u016bzijos karius. Tai m\u016bs\u0173 s\u0105jungininkai. Ta\u010diau, kad tai padarytume, reikia daugiau \u017eini\u0173 apie \u010dia atgabentus kalinius. Kol kas internetas n\u0117ra labai dosnus \u0161iuo klausimu, net ir ie\u0161kant pranc\u016bz\u0173 kalba. Daug tiesos, matyt, dar slypi Pranc\u016bzijos, Vokietijos ir Rusijos karo archyvuose. Straipsnio parengim\u0105 r\u0117m\u0117 Lietuvos kult\u016bros taryba.<\/p>\n\n\n\n

Darius KINIULIS<\/p>\n\n\n\n

Istorijos-etnografijos skyriaus ved\u0117jas, 2020 m.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

i<\/a>Beniu\u0161is R., Pranc\u016bzai Klaip\u0117dos kra\u0161te 1940\u20131945 m., 2016-03-23;<\/p>\n\n\n\n

Prieiga internete: https:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/klaipeda1\/klaipedos-istorija\/prancuzai-klaipedos-kraste-1940-1945-metais-i-1447256\/<\/p>\n\n\n\n

ii<\/a>Beniu\u0161is R., Kada pagerbsime \u017euvusius pranc\u016bz\u0173 ir belg\u0173 karo belaisvius?, 2019-05-17;<\/p>\n\n\n\n

Prieiga internete: https:\/\/www.pajurionaujienos.com\/?sid=18487&act=exp<\/p>\n\n\n\n

iii<\/a>Dargu\u017eien\u0117 K., Kan\u010di\u0173 kelias \u2013 Oflager-53 \/\/ Rambynas<\/em>, 2020, Nr. 1 (17), p. 59;<\/p>\n\n\n\n

iv<\/a> Pann\u00e9 J. L., Prisonniers de guerre fran\u00e7ais et polonais : fraternit\u00e9, exp\u00e9riences, t\u00e9moignages<\/p>\n\n\n\n

\/\/ La Pologne, p. 271-284;<\/p>\n\n\n\n

v<\/a>Beniu\u0161is R., Pranc\u016bzai Klaip\u0117dos kra\u0161te 1940\u20131945 m., 2016-03-23;<\/p>\n\n\n\n

Prieiga internete: https:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/klaipeda1\/klaipedos-istorija\/prancuzai-klaipedos-kraste-1940-1945-metais-i-1447256\/<\/p>\n\n\n\n

i<\/a>Morozovas A., \u017diuljeno \u0160alabreso kapas \/\/ \u0160vyturys, 1981, Nr. 20, p. 24-25;<\/p>\n\n\n\n

vi<\/a>Dargu\u017eien\u0117 K., Kan\u010di\u0173 kelias \u2013 Oflager-53 \/\/ Rambynas<\/em>, 2020, Nr. 1 (17), p. 59-62;<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Lauksargiuose kalinti pranc\u016bz\u0173 karo belaisviai 1942 m. Muziejaus fondai<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Lauksargiuose kalinti pranc\u016bz\u0173 karo belaisviai 1942 m. \u201eKommando 3A\u201c darbo b\u016brys. Muziejaus fondai<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Kita nuotraukos pus\u0117 su \u012fra\u0161u. Muziejaus fondai<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"

Karo belaisvi\u0173 pranc\u016bz\u0173 s\u0105ra\u0161o titulinis lapas. I\u0161: gallica.bnf.fr<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"

Ryt\u0173 Pr\u016bsijos karo belaisvi\u0173 stovyklos. I\u0161: prisonniers-de-guerre.fr<\/em><\/figcaption><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dar 2016 m. Vokietijos interneto aukcion\u0173 tinklapyje ebay.de pasirod\u0117 dvi nespalvotos, rudo (sepijos) atspalvio nuotraukos, darytos Lauksargiuose. Vienoje pavaizduoti trys jauni vyrai, kitoje visas b\u016brys \u2013 38 vyrai. Aukcione sudalyvavo ir j\u012f laim\u0117jo klaip\u0117diet\u0117, tikra Ma\u017eosios Lietuvos patriot\u0117, Marina Kul\u010dinskaja. Nuotraukos, kaip ir daug kit\u0173 dovan\u0173, pateko \u012f Taurag\u0117s kra\u0161to muziej\u0173. Tai itin retos Antrojo […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3456,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[148,144,147,32,139,146,141,33,54,64,149,51,52,49,50,140,55,56,145,94,95,143,30,31,142,87,105],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_.jpeg",937,424,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_-300x300.jpeg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_-500x226.jpeg",500,226,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_-768x348.jpeg",768,348,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_.jpeg",937,424,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_.jpeg",937,424,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_.jpeg",937,424,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4.-Liste_officielle_des_prisonniers_de_gallica.bnf_.fr_-700x424.jpeg",700,424,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Dar 2016 m. Vokietijos interneto aukcion\u0173 tinklapyje ebay.de pasirod\u0117 dvi nespalvotos, rudo (sepijos) atspalvio nuotraukos, darytos Lauksargiuose. Vienoje pavaizduoti trys jauni vyrai, kitoje visas b\u016brys \u2013 38 vyrai. Aukcione sudalyvavo ir j\u012f laim\u0117jo klaip\u0117diet\u0117, tikra Ma\u017eosios Lietuvos patriot\u0117, Marina Kul\u010dinskaja. Nuotraukos, kaip ir daug kit\u0173 dovan\u0173, pateko \u012f Taurag\u0117s kra\u0161to muziej\u0173. Tai itin retos Antrojo…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3450"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3450"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3450\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5685,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3450\/revisions\/5685"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3456"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3450"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3450"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3450"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}