{"id":11565,"date":"2026-03-25T13:21:10","date_gmt":"2026-03-25T11:21:10","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=11565"},"modified":"2026-03-25T13:21:10","modified_gmt":"2026-03-25T11:21:10","slug":"partizanas-sovietineje-gulago-sistemoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/partizanas-sovietineje-gulago-sistemoje\/","title":{"rendered":"PARTIZANAS SOVIETIN\u0116JE GULAGO SISTEMOJE"},"content":{"rendered":"\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Ankstesn\u0117je dalyje<\/a>\u00a0pasakojome apie vokie\u010di\u0173 kar\u012f Adalbert\u0105 Lor\u0105, kurio likimas Antrojo pasaulinio karo metais netik\u0117tai atved\u0117 \u012f Lietuv\u0105. Slapstydamasis nuo NKVD, jis rado prieglobst\u012f pas \u016bkininkus, greitai tapo savu ir i\u0161 arti pamat\u0117 j\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f soviet\u0173 vald\u017ei\u0105.Galiausiai jis pats stojo \u012f partizan\u0173 gretas ir dalyvavo kovose. V\u0117liau buvo i\u0161duotas, o j\u012f b\u0117gant\u012f kliud\u0117 NKVD pareig\u016bn\u0173 paleistos kulkos.<\/p>\n\n\n\n

            Vis d\u0117lto, tuo Adalberto Loro istorija nesibaig\u0117 \u2013 prie\u0161ingai, jam prasid\u0117jo dar sud\u0117tingesnis ir dramati\u0161kesnis gyvenimo etapas.<\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s NKVD tardymo izoliatoriuje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Loras atsibudo batsiuvio namelyje. Rusai \u012f namus buvo atsived\u0119 ir nepa\u017e\u012fstam\u0105 vokiet\u0119 mergin\u0105. Jie apipyl\u0117 Lor\u0105 \u0161altu vandeniu, rod\u0117 jam vieno vokie\u010di\u0173 kario nuotraukas ir klausin\u0117jo, ar jis es\u0105s tas vyras. Paai\u0161k\u0117jo, kad mergina su tuo kariu buvo pora, o rusai \u012ftar\u0117, jog Loras ir yra tas ie\u0161komasis. Galiausiai buvo suimti visi trys \u2013 Loras, mergina ir batsiuvys \u2013 ir p\u0117s\u010diomis i\u0161varyti eiti per laukus, ma\u017edaug penkis\u2013\u0161e\u0161is kilometrus. Loras buvo sunkiai su\u017eeistas, o ant nugaros jam dar buvo u\u017ekrauta sunki radijo aparat\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

            Tuo metu jis nebuvo tikras, ar batsiuvys laikomas kaltu d\u0117l pagalbos jam, ar visa tai buvo sure\u017eisuotas rus\u0173 spektaklis \u2013 galb\u016bt tam, kad v\u0117liau jis gal\u0117t\u0173 gintis nuo partizan\u0173, teigdamas, jog nieko nei\u0161dav\u0117. Galiausiai kolona laikinai apsistojo pas vien\u0105 \u016bkinink\u0105, kol atvyko auk\u0161tesnio rango karininkai. Jie Lor\u0105 sumu\u0161\u0117, apspjaud\u0117 ir apklaus\u0117, ta\u010diau jokios vertingos informacijos nei\u0161gavo.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Kit\u0105 dien\u0105 \u016bkininkui buvo liepta pakinkyti ve\u017eim\u0105, ir visi pajud\u0117jo \u0160ilal\u0117s link. Pakeliui atsirado galimyb\u0117 pab\u0117gti: ve\u017eimas netur\u0117jo stabd\u017ei\u0173, tad leid\u017eiantis nuo kalno jis smarkiai \u012fsib\u0117g\u0117jo, o rusai, vydamiesi p\u0117s\u010diomis, atsiliko ma\u017edaug \u0161imt\u0105 metr\u0173. Ta\u010diau Loras buvo su\u017eeistas ir negal\u0117jo priminti kair\u0117s kojos, tod\u0117l minties apie pab\u0117gim\u0105 teko atsisakyti.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
NKVD tardymo izoliatorius Taurag\u0117je apie 5-6 de\u0161. Autorius: Taurag\u0117s Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotr.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\u0160ilal\u0117je Lor\u0105 nuved\u0117 \u012f NKVD b\u016bstin\u0119, kur j\u012f ap\u017ei\u016br\u0117jo gydytojas. Po valandos kelion\u0117 t\u0119s\u0117si sunkve\u017eimiu \u2013 \u0161\u012fkart \u012f Taurag\u0119. Ten jis buvo atvestas \u012f dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 nam\u0105, kuriame \u0161iandien \u012fsik\u016br\u0119s Tremties ir rezistencijos muziejus. Ma\u017eame kambar\u0117lyje visi s\u0117d\u0117jo ant suolo, kol \u012f\u0117jo rus\u0173 pareig\u016bnas ir pasak\u0117 batsiuviui bei merginai, kad jie gali eiti namo. Ta\u010diau Lorui teko eiti kartu su sargybiniu \u012f pirm\u0105 auk\u0161t\u0105. Ten jo lauk\u0117 keturi ar penki auk\u0161tesnio rango NKVD karininkai. Prasid\u0117jo ta pati \u201eproced\u016bra\u201c kaip ir pas \u016bkinink\u0105. Pirmasis i\u0161tartas \u017eodis buvo \u201ebanditas\u201c. Po jo sek\u0117 rusi\u0161ki keiksma\u017eod\u017eiai. Pareig\u016bnai spjaud\u0117 jam \u012f veid\u0105 ir mu\u0161\u0117 kum\u0161\u010diais. Kai Loras buvo, j\u0173 manymu, \u201epakankamai\u201c nukankintas, vienas i\u0161 j\u0173 nuved\u0117 j\u012f \u012f r\u016bs\u012f, kur buvo \u012frengtos kal\u0117jimo kameros.<\/p>\n\n\n\n

            Loro kamera buvo skirta dviem \u017emon\u0117ms. \u0160ildymo nebuvo. Joje stov\u0117jo siauras gultas, pakeltas vir\u0161 grind\u0173. Vir\u0161 dur\u0173 deg\u0117 lemput\u0117: pus\u0117 \u0161viet\u0117 \u012f kamer\u0105, kita pus\u0117 \u2013 \u012f ma\u017e\u0105 koridori\u0173. Ji deg\u0117 vis\u0105 nakt\u012f, kad sargybiniai matyt\u0173, k\u0105 kaliniai veikia.<\/p>\n\n\n\n

            Keltis reik\u0117jo \u0161e\u0161t\u0105 ryto, o atsigulti buvo leid\u017eiama tik nuo de\u0161imtos vakaro iki \u0161e\u0161i\u0173 ryto. Kameros duryse buvo ma\u017eas liukas, pro kur\u012f tiekiamas maistas. Rytais kaliniai gaudavo nedidel\u012f rud\u0105 molin\u012f duben\u0117l\u012f su arbata ar kava \u2013 i\u0161 ties\u0173 tai buvo tik drungnas vandens sultinys. Prie jo \u2013 ma\u017eas gabal\u0117lis duonos. Pietums duodavo \u017euvies sriub\u0105 su perlin\u0117mis kruopomis, ta\u010diau, kaip Loras prisimena, \u201etas kruopas buvo galima suskai\u010diuoti, o \u017euvies visai nebuvo matyti\u201c. Prie jos \u2013 nedidel\u0117 duonos riekel\u0117. Vakarienei kartodavosi pusry\u010di\u0173 meniu. Toks racionas, monotoni\u0161kai besit\u0119siantis, trukdavo savaites ir m\u0117nesius.<\/p>\n\n\n\n

            Naktys da\u017eniausiai b\u016bdavo neramios. I\u0161 vir\u0161utinio auk\u0161to gird\u0117davosi tardymams i\u0161vedam\u0173 kalini\u0173 riksmai. J\u0173 klyksmai, mu\u0161imai ir kankinimai prasiskverbdavo net \u012f r\u016bsio kameras. R\u016bsyje buvo ir kita, daug baisesn\u0117 kamera \u2013 karceris. Tai buvo visi\u0161kai tamsi, dr\u0117gna skyl\u0117 be lang\u0173. Ten u\u017edarydavo tuos kalinius, i\u0161 kuri\u0173 bet kokia kaina siek\u0117 i\u0161gauti prisipa\u017einimus. Maistas ten buvo dar menkesnis \u2013 keli \u0161auk\u0161tai vandeningos sriubos ir trupin\u0117lis duonos.<\/p>\n\n\n\n

            Ta\u010diau tame pa\u010diame r\u016bsyje buvo ir dvi vietos, skirtos ypatingam kankinimui. Po dviem betonin\u0117mis laiptin\u0117mis buvo likusios tu\u0161\u010diavidur\u0117s ertm\u0117s \u2013 ma\u017edaug metro auk\u0161\u010dio. Jose nebuvo \u012fmanoma atsistoti: gal\u0117jai tik \u0161liau\u017eti arba s\u0117d\u0117ti susiriet\u0119s. Visos sienos \u2013 storas betonas, priekyje \u2013 gele\u017ein\u0117s durys. Kalinius da\u017enai u\u017erakindavo b\u016btent ten. Kartais j\u0173 klyksmai valand\u0173 valandas aid\u0117davo naktimis. Sargybiniai pri\u0117j\u0119 grasindavo, \u0161aukdavo \u2013 tada triuk\u0161mas trumpam nutildavo, bet netrukus prasid\u0117davo i\u0161 naujo.<\/p>\n\n\n\n

            Kart\u0105 per dien\u0105 kalinius trumpam i\u0161leisdavo \u012f kiem\u0105 i\u0161tu\u0161tinti skardinio kibiro, naudoto gamtiniams reikalams. Kieme stov\u0117jo medin\u0117 b\u016bdel\u0117 \u2013 visa tualeto \u012franga. Jokio pasivaik\u0161\u010diojimo nebuvo leid\u017eiama. I\u0161eiti gal\u0117jai tik po vien\u0105 ir tik trumpam \u2013 kad nepamatytum kit\u0173 kalini\u0173.<\/p>\n\n\n\n

            Loras vienatv\u0117je praleido kelias savaites. Tai buvo laikas apgalvoti, k\u0105 ir kaip sakyti tardym\u0173 metu, kad apsaugot\u0173 likusius partizanus ir \u016bkininkus, kurie jam pad\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

            Vien\u0105 ryt\u0105 jis buvo i\u0161kviestas tardymui. Prie\u0161ais s\u0117d\u0117jo kapitonas Glaseris, \u0161alia \u2013 vert\u0117jas. Loras apsimet\u0117 vokie\u010di\u0173 kariu, kur\u012f kadaise trumpam sutiko einant\u012f i\u0161 Latvijos. \u0160i\u0105 istorij\u0105 jis buvo kruop\u0161\u010diai apgalvoj\u0119s \u2013 i\u0161 anksto i\u0161siai\u0161kin\u0119s dalinio pavadinim\u0105, mar\u0161rut\u0105, vadus. Taip jis apsaugojo visus, su kuriais bendravo iki prisijungiant prie Antano grup\u0117s. Prisijungim\u0105 jis s\u0105moningai pav\u0117lino pasakojime, kad neb\u016bt\u0173 siejamas su kautyn\u0117mis prie\u0161 NKVD. Kadangi Antanas jau buvo \u017euv\u0119s, \u0161i informacija niekam nebegal\u0117jo pakenkti.<\/p>\n\n\n\n

            V\u0117liau Loras tur\u0117jo prisipa\u017einti, kad buvo prisijung\u0119s prie Genio grup\u0117s, ta\u010diau tvirtino ne\u017einantis nei vard\u0173, nei buvimo viet\u0173. Tai buvo tiesa \u2013 partizanus jis pa\u017einojo tik slapyvard\u017eiais. Pats Glaseris, anot Loro, elg\u0117si gana abejingai. \u201eKartais man atrodydavo, \u2013 prisimin\u0117 jis, \u2013 kad jam r\u016bp\u0117jo tik atlikti savo tarnybos valandas.\u201c<\/p>\n\n\n\n

            Vien\u0105 dien\u0105 tardytojas tapo grie\u017etesnis. Pareikalavo pavard\u017ei\u0173 ir pagrasino karceriu po laiptais: \u201eJei nepripa\u017einsi, a\u0161 pasir\u016bpinsiu, kad patektum ten, i\u0161 kur sklinda naktiniai \u0161auksmai.\u201c<\/p>\n\n\n\n

            Po keli\u0173 dien\u0173 Loras sugalvojo pusiau ties\u0105. Pamin\u0117jo Juoz\u0105 Montvyd\u0105. Jis \u017einojo, kad Montvydas \u2013 soviet\u0173 \u0161nipas, o partizanai tai jau seniai i\u0161siai\u0161kin\u0119. Jei Montvydas i\u0161duot\u0173 Lor\u0105, jam pa\u010diam gr\u0117st\u0173 partizan\u0173 ker\u0161tas. Ta\u010diau tardytojas reikalavo daugiau pavard\u017ei\u0173. Loras nenor\u0117jo i\u0161duoti \u016bkinink\u0173, kurie j\u012f sl\u0117p\u0117, tod\u0117l ie\u0161kojo kompromiso. Pasak\u0117, kad sl\u0117p\u0117si pas senut\u0119 Emilij\u0105 Laugalien\u0119 \u2013 tik\u0117damasis, kad d\u0117l jos senyvo am\u017eiaus ir varganos socialin\u0117s pad\u0117ties sovietai jos nesuims ir nei\u0161trems.<\/p>\n\n\n\n

            Kito tardymo metu Glaseris paklaus\u0117, ar Loras toliau laikosi savo parodym\u0173. Gav\u0119s atsakym\u0105 \u201eTaip\u201c, jis mostel\u0117jo ranka \u2013 ir pro duris \u012f\u017eeng\u0117 Juozas Montvydas kartu su Emilija Laugaliene. Kaip ir tik\u0117tasi, Montvydas, bijodamas partizan\u0173 ker\u0161to, prisipa\u017eino sl\u0117p\u0119s Lor\u0105. O Emilija puol\u0117 \u012f isterij\u0105: garsiai verk\u0117, aimanavo ir \u012f visus klausimus aklai atsakin\u0117jo \u201etaip\u201c, net kai tai akivaizd\u017eiai neatitiko tiesos. Galiausiai tardytojas \u0117m\u0117 j\u0105 raminti ir i\u0161leido i\u0161 kambario.<\/p>\n\n\n\n

            Per t\u0105 laik\u0105 Lor\u0105 ne kart\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f kitas kameras. Ten jis sutikdavo \u012fvairiausi\u0173 \u017emoni\u0173. Kai kurie bijodavo i\u0161 viso kalb\u0117ti \u2013 \u012ftardami, kad kameros draugas gali b\u016bti provokatorius ir visk\u0105 i\u0161duoti. Kiti \u2013 visi\u0161kai pal\u016b\u017e\u0119: vis\u0105 dien\u0105 tik vaik\u0161\u010diodavo pirmyn atgal, verkdavo ir meld\u0117si, o maldas nutraukdavo tik valgant. Tokias dienas Loras vertino ne k\u0105 geriau nei karcer\u012f \u2013 nes nebuvo \u012fmanoma normaliai pasikalb\u0117ti, pasidalinti mintimis.<\/p>\n\n\n\n

            Tik po nuosprend\u017eio \u2013 da\u017eniausiai skirdavo standartinius 25 metus lagerio \u2013 kaliniai atsipalaiduodavo. Sl\u0117pti nebebuvo ko, o sargybiniai elgdavosi atlaid\u017eiau. Vienas kalinys pasakojo, kad pro dur\u0173 ply\u0161ius matydavo, kaip sargybiniai vagia kalini\u0173 maist\u0105. Tai buvo dar vienas sovietinio skurdo \u017eenklas.<\/p>\n\n\n\n

            Po keli\u0173 savai\u010di\u0173 Lor\u0105 i\u0161ved\u0117 i\u0161 kameros, perved\u0117 per kiem\u0105 ir pasodino \u012f sunkve\u017eim\u012f. Viduje jau s\u0117d\u0117jo keli kaliniai \u2013 nugara \u012f kabin\u0105, suri\u0161tomis rankomis. Vartai atsiv\u0117r\u0117, sunkve\u017eimis pajud\u0117jo ir i\u0161va\u017eiavo i\u0161 miesto. Kelion\u0117s tikslas liko ne\u017einomas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ilut\u0117je, Vilniuje, vagone<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

            Kelion\u0117 truko kelet\u0105 valand\u0173. Galiausiai sunkve\u017eimis sustojo prie didelio raudon\u0173 plyt\u0173 pastato \u2013 Taurag\u0117s tardymo izoliatori\u0173 pakeit\u0117 \u0160ilut\u0117s kal\u0117jimas. \u010cia Lor\u0105 pasitiko gydytoja, kuri, pama\u010diusi i\u0161sekus\u012f kalin\u012f, elg\u0117si gana palankiai ir liep\u0117 sargybiniams skirti jam papildom\u0105 maitinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

            \u0160ilut\u0117je s\u0105lygos buvo kur kas geresn\u0117s nei Taurag\u0117je. Nebeliko priverstin\u0117s miegojimo pozicijos, kai tekdavo gul\u0117ti veidu \u012f duris, ir beprasmio dur\u0173 trankymo. Ta\u010diau i\u0161liko priverstinis gul\u0117jimas nuo 22 valandos vakaro iki 6 ryto bei skardinis kibiras gamtiniams reikalams. Maisto racionas buvo dosnesnis: duonos kaliniai gaudavo dvigubai daugiau, o meniu, gydytojai paliepus, papild\u0117 pienas. Piet\u0173 sriuba taip pat buvo geresn\u0117s kokyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

            Lietuvi\u0173 kaliniai \u0160ilut\u0117je da\u017eniau gaudavo maisto siuntini\u0173 i\u0161 artim\u0173j\u0173. Lorui pasisek\u0117 ir d\u0117l kitos aplinkyb\u0117s \u2013 tualetas buvo pastato viduje, \u012f j\u012f kaliniai i\u0161 vienos kameros eidavo visi kartu. Susitar\u0119 su kaimynais, jie palikdavo jam papildomo maisto ant palang\u0117s. Gyvenimas \u0160ilut\u0117s kal\u0117jime buvo monotoni\u0161kas, bet palyginti ramus \u2013 kitaip nei Taurag\u0117je, kur naktimis vykdavo tardymai ir buvo gird\u0117ti kankinim\u0173 garsai.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Galiausiai Lor\u0105 i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f Vilni\u0173. Ten jis pateko \u012f patalp\u0105, kur ant grind\u0173 gul\u0117jo apie septyniasde\u0161imt kalini\u0173. Su\u017einoj\u0119, kad jis buvo partizanas, lietuviai tuo d\u017eiaug\u0117si ir pasidalijo maistu \u2013 taip Loras sukaup\u0117 net apie 20 kilogram\u0173 d\u017eiovintos duonos ir s\u016brio. Ta\u010diau netrukus prasid\u0117jo vadinamoji \u201enemokama kelion\u0117 \u012f Sibir\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Gyvuliniams vagonams prilyginti deportacij\u0173 vagonai u\u017e Uralo, 1949 m. balandis. Autorius: Vabamu Okupacijos ir laisv\u0117s muziejus.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Visur buvo gausu ginkluot\u0173 saugumie\u010di\u0173 su automatais, kulkosvaid\u017eiais ir \u0161unimis. I\u0161 kal\u0117jimo kiemo ved\u0117 kelias \u017eemyn \u012f krovini\u0173 stot\u012f. \u0160iuo keliu kalinius varydavo ir sugr\u016bsdavo po 37 \u017emones \u012f kiekvien\u0105 gyvuli\u0173 vagon\u0105.<\/p>\n\n\n\n

            Vagone kiekvienoje pus\u0117je buvo dvi medini\u0173 gult\u0173 eil\u0117s. Ant vieno gulto gul\u0117davo septyni vyrai, dar devyni \u2013 ant grind\u0173. Gamtiniams reikalams buvo \u012frengtas lentinis vamzdis, ved\u0119s \u012fstri\u017eai \u017eemyn per vagono duris \u012f lauk\u0105. Kiekvienoje vagono pus\u0117je buvo dvi nedidel\u0117s angos, pro kurias patekdavo \u0161iek tiek oro.<\/p>\n\n\n\n

            Transport\u0105 sudar\u0117 660 kalini\u0173: 12 vagon\u0173 su politiniais kaliniais ir 6 vagonai su moterimis. Loro \u017eod\u017eiais, \u201enuostabiai \u0161vie\u010diant saulei, traukinys savo keleivius ve\u017e\u0117 \u012f vergyst\u0119 Rytuose\u201c. Daugeliui tai buvo kelion\u0117 \u012f mirt\u012f. Kiekvien\u0105 kart\u0105 traukiniui sustojus saugumie\u010diai barbendavo vagon\u0173 sienas ir grindis mediniais plaktukais, tikrindami, ar kas nors nei\u0161pjov\u0117 skyl\u0117s. Sustodavo ir tuomet, kai kaliniams b\u016bdavo dalijama kava bei duona. Tik labai retai atve\u017edavo \u0161iltos, vandeningos sriubos, kurioje tur\u0117jo b\u016bti bulvi\u0173 ir kop\u016bst\u0173, ta\u010diau j\u0173 beveik nesimat\u0117: \u201e\u012e t\u0105 sriub\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo daugiau aki\u0173, negu i\u0161 jos \u017evelg\u0117 lauk.\u201c<\/p>\n\n\n\n

            Traukiniui judant vis toliau \u012f rytus, oras vis labiau v\u0117so. Tokiame klimate dvide\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 bausm\u0119 lageriuose i\u0161tverti atrod\u0117 beveik ne\u012fmanoma. Po a\u0161tuoniolikos par\u0173 nuo kelion\u0117s prad\u017eios traukinys sustojo Tai\u0161eto paskirstymo lageryje, esan\u010diame ma\u017edaug 8000 kilometr\u0173 atstumu nuo nam\u0173 Vokietijoje. Lageris jau buvo perpildytas, o nauji atvyk\u0117liai j\u012f dar labiau u\u017ekim\u0161o. Loro prisiminimu, kaliniai jaut\u0117si \u201e\u012fkalinti tarsi be\u017ed\u017eion\u0117s zoologijos sode\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Paskirstymo lageryje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Lageryje kaliniams at\u0117m\u0117 civilinius drabu\u017eius. Vietoj j\u0173 jie gavo pad\u0117v\u0117tas rusi\u0161kas vatinuk\u0117s ir kelnes \u2013 tai buvo i\u0161 kariuomen\u0117s atsarg\u0173 i\u0161mesti drabu\u017eiai. Maisto kiekis buvo \u0161iek tiek didesnis nei kelion\u0117s metu. Kasdien ryte, pietums ir vakare \u2013 vandeninga kop\u016bst\u0173 sriuba ir nedidelis gabal\u0117lis duonos. Pietums papildomai 100 g. mie\u017ein\u0117s ko\u0161\u0117s, vakare \u2013 truputis \u017euvies. \u0160is valgiara\u0161tis beveik niekada nesikeit\u0117.  <\/p>\n\n\n\n

            Kaip ir kal\u0117jime, miegodavo ant medini\u0173 gult\u0173. Keltis reik\u0117jo \u0161e\u0161t\u0105 valand\u0105 ryto. Lageryje taip pat rengdavo vakarin\u0119 patikr\u0105. Apie 22 valand\u0105 visi kaliniai tur\u0117davo i\u0161sirikiuoti keturiomis eil\u0117mis kieme, o tada b\u016bdavo skai\u010diuojami ir perskai\u010diuojami, ar kas nors nepab\u0117go, nors tai beveik buvo ne\u012fmanoma. Jei skai\u010dius nesutapdavo, skai\u010diuodavo tol, kol sutapdavo.<\/p>\n\n\n\n

            Paskirstymo lageris dar nebuvo tikras bausmi\u0173 lageris \u2013 tai buvo laikinas punktas, kol kalinys bus paskirtas \u012f vien\u0105 i\u0161 darbo stovykl\u0173. Ta\u010diau \u010dia taip pat teko dirbti, nes reik\u0117jo apsir\u016bpinti malkomis. Med\u017ei\u0173 netr\u016bko, ta\u010diau \u017eiemos \u0161altis pasiekdavo \u201340\u201350 \u00b0C ir \u017eemesn\u0119 temperat\u016br\u0105. Kad bent kiek apsaugot\u0173 veid\u0105, kaliniai i\u0161 sen\u0173 skudur\u0173 pasigamindavo kaukes su skyl\u0117mis akyse. Atvyk\u0119 \u012f mi\u0161k\u0105, pirmiausia tur\u0117jo u\u017ekurti lau\u017e\u0105 soviet\u0173 sargybai \u2013 dviem sargybiniams po vien\u0105 lau\u017e\u0105, o sargybos b\u016bdavo 8\u201310. Jie vis\u0105 laik\u0105 stov\u0117davo prie ugnies ir \u0161ild\u0117si, kol kaliniai kraudavo medien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kal\u0117dos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            K\u016b\u010di\u0173 vakar\u0105 Loras prisimena s\u0117d\u0117j\u0119s su trims lietuviais. Jie kalb\u0117jo apie li\u016bdn\u0105 gyvenim\u0105, o v\u0117liau tyliai, beveik pa\u0161nib\u017edomis, u\u017egiedojo lietuvi\u0161kai \u201eTyli naktis\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Soviet\u0173 vald\u017eia Kal\u0117d\u0173 ne\u0161vent\u0117 \u2013 tai buvo eilin\u0117 darbo diena. Loras buvo pasilik\u0119s truput\u012f duonos i\u0161 laiko, praleisto Vilniuje, kad per \u0161ventes gal\u0117t\u0173 pavalgyti \u0161iek tiek daugiau. Lageriuose egzistavo tik dvi oficialios \u0161vent\u0117s \u2013 Gegu\u017e\u0117s 1-oji ir Spalio revoliucijos diena. Tomis dienomis kaliniai gaudavo geresnio maisto.<\/p>\n\n\n\n

Darbo lageriuose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            <\/strong>Vien\u0105 ryt\u0105 Loras buvo i\u0161si\u0173stas \u012f gele\u017einkelio stot\u012f, kur buvo nuve\u017etas \u012f baud\u017eiam\u0105j\u012f lager\u012f. Gyvenimo s\u0105lygos smarkiai priklaus\u0117 nuo lagerio, \u012f kur\u012f b\u016bdavo paskirtas, ir Lorui teko aplankyti ne vien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

            Darbai taip pat priklaus\u0117 nuo lagerio. Da\u017eniausiai tai buvo gele\u017einkelio drena\u017eo kanal\u0173 tiesimas, gilumini\u0173 \u0161ulini\u0173 kasimas arba darbas mi\u0161ke. Antroji Sibiro ryk\u0161t\u0117 po \u0161al\u010dio buvo uodai. Nors tai i\u0161 \u0161alies atrod\u0117 nereik\u0161minga, tai buvo papildomas kalini\u0173 kankinimas. Kaliniai gaudavo nedidel\u012f mai\u0161\u0105 ant galvos su 20×20 cm tinkliuku. Kar\u0161tos vasaros metu reik\u0117jo ne\u0161ioti mai\u0161\u0105 ir d\u0117v\u0117ti \u017eiemines pir\u0161tines, kad apsisaugot\u0173 nuo \u012fg\u0117lim\u0173. Uodai kartais prasiskverbdavo ir \u012fgeldavo \u012f veid\u0105, rankas. Loras prisimena, kad sug\u0117limai b\u016bdavo tokie rimti, kad kartais \u017emon\u0117s nebegal\u0117jo gerai matyti ar nieko paimti \u012f rankas. J\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117tojai, sargai, tur\u0117jo geresn\u0119 apsaug\u0105 i\u0161 vientiso tinklo, taip pat bud\u0117jo auk\u0161tuose bok\u0161tuose, kur uodai nepasiekdavo. Maist\u0105 taip pat reik\u0117jo valgyti su uodais. Loras teigia: \u201eJeigu b\u016btume i\u0161 sriubos i\u0161\u0117m\u0119 visus uodus \u0161auk\u0161tu, mums b\u016bt\u0173 nelik\u0119 sriubos duben\u0117lyje. Tada tiesiog suvalg\u0117me uodus kartu su sriuba. Alkis ne\u017eino rib\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Visiems medkir\u010diams buvo nustatyta darbo norma, kuri\u0105 prival\u0117ta \u012fvykdyti kasdien. Jei kas nors jos ne\u012fvykdydavo, kit\u0105 vakar\u0105 gaudavo vadinam\u0105j\u012f \u201ebaud\u017eiam\u0105j\u012f davin\u012f\u201c \u2013 t. y. visai negaudavo maisto.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Politiniai kaliniai Intos lageryje. Autorius: Kauno IX forto muziejus.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kalini\u0173 gerov\u0117, o kartais ir gyvyb\u0117, priklaus\u0117 nuo sarg\u0173 \u017emogi\u0161kumo, ta\u010diau \u017emogaus gyvyb\u0117 jiems da\u017enai buvo bevert\u0117. Kart\u0105 Loro geras bi\u010diulis prit\u016bp\u0117 mi\u0161ke gamtiniams reikalams, ta\u010diau sargybinis j\u012f nu\u0161ov\u0117. Prie\u017eastis \u2013 sargybinis j\u012f pamat\u0117 pritupus netoli draud\u017eiamos kirtimui zonos. Nors jis tos zonos neper\u017eeng\u0117 ir negal\u0117jo pab\u0117gti, niekas toki\u0173 nusikaltim\u0173 netirdavo.<\/p>\n\n\n\n

Invalid\u0173 brigadoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Loras grie\u017eto darbo stovykloje stipriai i\u0161seko \u2013 kaip pasakoja, \u201eliko tik kaulai ir oda\u201c. Gydytojas paskyr\u0117 j\u012f \u012f vadinam\u0105j\u0105 invalid\u0173 brigad\u0105. \u010cia jis neprival\u0117jo eiti \u012f darb\u0105 i\u0161 stovyklos, ta\u010diau tur\u0117jo r\u016bpintis barako vidumi. V\u0117liau Loras buvo perkeltas \u012f ne\u012fgali\u0173j\u0173 stovykl\u0105, kur buvo kalinami ne\u012fgal\u016bs bedarbiai, o Loras su keletu vyr\u0173 tur\u0117jo juos apr\u016bpinti maistu.<\/p>\n\n\n\n

            Loras pateko \u012f \u201earkli\u0173 brigad\u0105\u201c. Principas buvo paprastas \u2013 kaliniai traukdavo ve\u017eimus vietoj arkli\u0173. Tris ve\u017eimus stumdavo po 10 \u017emoni\u0173 \u012f kalv\u0105. Apa\u010dioje, u\u017e kilometro, buvo gele\u017einkelis, kur vagonuose atve\u017edavo maisto. Da\u017eniausiai krovin\u012f sudar\u0117 miltai, kruopos, soros, bulv\u0117s, kop\u016bstai, \u017euvis ir burok\u0117liai. Kartais ve\u017eimai bevilti\u0161kai \u012fstrigdavo, ir Loras tur\u0117davo ne\u0161ti sunkius mai\u0161us pats. Vienas mai\u0161as sverdavo apie 80 kg.
            Maisto transportas k\u0117l\u0117 daugumos vyr\u0173 pagund\u0105, ypa\u010d kai patys netur\u0117jo pakankamai maisto. Daugelis \u012f savo striukes \u012fsisi\u016bdavo ki\u0161enes, kad \u012f stovykl\u0105 gal\u0117t\u0173 slapta \u012fne\u0161ti mai\u0161elius su miltais ar kruopomis.<\/p>\n\n\n\n

            Tie, kurie dar tur\u0117jo artim\u0173j\u0173 namuose, gaudavo siuntini\u0173, ta\u010diau \u0161i pagalba pama\u017eu silpo. Tai grei\u010diausiai buvo d\u0117l to, kad sovietai jau b\u016bdavo \u012fkalin\u0119 ir j\u0173 artimuosius. Pra\u0117jus metams po Stalino mirties, Loras prisimena, kad s\u0105lygos prad\u0117jo \u0161iek tiek ger\u0117ti, nors jos vis tiek liko tragi\u0161kai blogos. Viena i\u0161 naujovi\u0173 \u2013 leista ra\u0161yti lai\u0161kus namo. Paskutin\u012f kart\u0105 apie Lor\u0105 jo \u0161eima buvo i\u0161girdusi prie\u0161 5 metus, 1949 m. vasar\u012f. Ra\u0161yti leid\u017eiama tik nieko konkretaus neminint, i\u0161skyrus, kad lageryje sekasi gerai. Viskas buvo grie\u017etai cenz\u016bruojama. Kai nami\u0161ki\u0173 siuntiniai pasiekdavo adresat\u0105, jie b\u016bdavo atidaromi prie\u0161 soviet\u0173 akis ir tikrinami, ar juose n\u0117ra nieko draud\u017eiamo.<\/p>\n\n\n\n

            1955 m. gegu\u017e\u0119 Loras darbo metu smarkiai susi\u017eeid\u0117 koj\u0105, d\u0117l to buvo perkeltas \u012f karo ligonin\u0119 \u2013 lazaret\u0105. Gydantis jis buvo paskirtas dirbti virtuv\u0117je, kur susipa\u017eino su brigadininku \u2013 \u017emogumi, kuris paskirstydavo darbus. Jis buvo kil\u0119s i\u0161 Kaukazo. Loro \u017einiomis jo kra\u0161tas nekent\u0117 soviet\u0173 vald\u017eios, o karo metais vokie\u010dius priimdavo kaip i\u0161vaduotojus. Lor\u0105 jis pri\u0117m\u0117 labai palankiai ir pasi\u016bl\u0117 jam ne\u012fprast\u0105 darb\u0105 \u2013 laidoti mirusius.<\/p>\n\n\n\n

Mirusi\u0173j\u0173 laidojimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Loras su keliais kaliniais nu\u0117jo \u012f sand\u0117liuk\u0105, kur buvo laikomi mirusi\u0173j\u0173 k\u016bnai. Jie gul\u0117jo tiesiai ant grind\u0173, aprengti tik mar\u0161kiniais ir apatiniais Mirus\u012f reik\u0117davo \u012fkelti \u012f karst\u0105, ta\u010diau dang\u010dio u\u017ekalti nebuvo leid\u017eiama \u2013 rusai nor\u0117jo \u012fsitikinti, kad kalinys n\u0117ra pab\u0117g\u0119s. Karstas b\u016bdavo pakraunamas \u012f ve\u017eim\u0105, o ant vir\u0161aus u\u017ededamas kuolas.  Ant jo buvo i\u0161degintas numeris \u2013 toks pat, kok\u012f kiekvienas kalinys tur\u0117jo ne\u0161ioti juodu ant balto audinio, prisegt\u0105 prie kelni\u0173 priekyje ir ant nugaros.<\/p>\n\n\n\n

            Trys kaliniai pajud\u0117davo vart\u0173 link, kur buvo dar kart\u0105 patikrinami. Procesija atrod\u0117 taip: priekyje \u0117jo du ginkluoti soviet\u0173 kariai, po j\u0173 ried\u0117jo ve\u017eimas, tada \u2013 trys kaliniai, ne\u0161antys karst\u0105, o gale \u017eingsniavo dar du sovietai su automatais.<\/p>\n\n\n\n

            Kapin\u0117s buvo \u012frengtos mi\u0161ko pakra\u0161tyje. Kapai kasami ten, kur tarp auk\u0161t\u0173 med\u017ei\u0173 atsirasdavo laisvos vietos. Vir\u0161 kiekvieno kapo ky\u0161ojo kuolas su i\u0161degintu numeriu. Senesni kapai jau buvo apaug\u0119 \u017eole ir pikt\u017eol\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

            Rugpj\u016b\u010dio 14 d. Loro brigadininkas j\u012f pasikviet\u0117 ir tar\u0117: \u201eSkora domoi\u201c \u2013 greitai namo. Po keli\u0173 valand\u0173 Loro lauk\u0117 kalini\u0173 ve\u017eimo autobusiukas. Visiems buvo pasakyta, kad jie va\u017eiuoja namo. J\u012f nuve\u017e\u0117 \u012f peron\u0105, kur lauk\u0117 keleivinis traukinys. Loras pamena, kad j\u012f labai erzino grie\u017eta apsauga: \u201eNejaugi \u010dekistai man\u0117, kad ka\u017ekas, k\u0105 paleid\u017eia \u012f laisv\u0119, bandys pab\u0117gti? Ar galima \u012f laisv\u0119 va\u017eiuoti saugomam kaip nusikalt\u0117liui?\u201c<\/p>\n\n\n\n

            Traukinys dund\u0117jo Transsibiro gele\u017einkeliu \u2013 vis tolyn \u012f vakarus. Buvo prava\u017eiuojami tie patys miestai ir stotys, kaip ir 1949 m., tik \u0161\u012f kart\u0105 teisinga kryptimi.<\/p>\n\n\n\n

            Sverdlovske pasigirdo komanda: \u201eI\u0161lipti!\u201c. Lor\u0105 nuved\u0117 prie kalini\u0173 gabenimo autobusiuko, kuris beva\u017eiuodamas netik\u0117tai sustojo. Loras atsid\u016br\u0117 kal\u0117jimo kieme. Tai visi\u0161kai neprimin\u0117 nei nam\u0173, nei laisv\u0117s. Kal\u0117jime pra\u0117jo viena diena, paskui antra. Tre\u010di\u0105 dien\u0105 prie j\u0173 dur\u0173 pri\u0117jo karininkas ir paklaustas atsak\u0117: \u201eNjet, toliau mes neva\u017eiuojame. Rytoj j\u016bs b\u016bsite i\u0161si\u0173sti \u012f lager\u012f, o poryt v\u0117l eisite dirbti!\u201c<\/p>\n\n\n\n

Sverdlovsko lageriuose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Lageriai aplink Sverdlovsk\u0105 labai skyr\u0117si nuo t\u0173, kurie buvo Sibire. Juose daugiausia dirbo vokie\u010di\u0173 karo belaisviai, o tvarka buvo ma\u017eiau grie\u017eta. Dirbti reik\u0117jo ne de\u0161imt, o a\u0161tuonias valandas, senb\u016bviai leisdavo sau auginti ilgesnius plaukus. Kitoks buvo ir darbas \u2013 statyti namus, i\u0161krauti sunkve\u017eimius. Statybos da\u017enai vykdavo kartu su civiliais gyventojais. Lagerio teritorijoje veik\u0117 net ma\u017ea parduotuv\u0117, kur kaliniai u\u017e savo menk\u0105 u\u017edarb\u012f gal\u0117jo nusipirkti baltos duonos, de\u0161ros, s\u016brio, cukraus ar tabako.<\/p>\n\n\n\n

            1955 met\u0173 gegu\u017e\u0119 staiga pasklido gandas, kad Austrijos pilie\u010diai bus paleisti. Po keli\u0173 dien\u0173 tai tapo tikrove. Vokie\u010di\u0173 kalini\u0173 \u0161irdyse su\u017eibo vilties kibirk\u0161tis. Ta\u010diau dienos virto savait\u0117mis, savait\u0117s \u2013 m\u0117nesiais. Darbas vyko tuo pa\u010diu nuobod\u017eiu ritmu, o kalini\u0173 moral\u0117 v\u0117l smuko. Politines naujienas jie su\u017einodavo tik i\u0161 civili\u0173, dirbusi\u0173 statybose, arba i\u0161 sunkve\u017eimi\u0173 vairuotoj\u0173, atve\u017ean\u010di\u0173 med\u017eiagas.<\/p>\n\n\n\n

            Rugs\u0117jo pabaigoje vairuotojai prane\u0161\u0117, kad \u012f Maskv\u0105 atvyko Vakar\u0173 Vokietijos vyriausyb\u0117s delegacija. Soviet\u0173 S\u0105jungos vyriausyb\u0117, vadovaujama ministro pirmininko Nikolajaus Bulganino, ir Vakar\u0173 Vokietijos vyriausyb\u0117, vadovaujama kanclerio Konrado Adenauerio, prad\u0117jo derybas d\u0117l diplomatini\u0173 santyki\u0173 u\u017emezgimo. Jos vyko labai sunkiai. Vokietijos pus\u0117 pateik\u0117 i\u0161ankstin\u0119 s\u0105lyg\u0105 \u2013 paleisti 10 000 karo belaisvi\u0173, kurie, pra\u0117jus de\u0161im\u010diai met\u0173 po karo pabaigos, vis dar buvo laikomi pa\u017eeid\u017eiant tarptautin\u0119 teis\u0119. Bulganinas ilgai prie\u0161inosi, Adenaueris grasino nutraukti derybas.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Sovietams karo belaisviai buvo pigi darbo j\u0117ga, nors ir gaudavusi menk\u0105 atlyg\u012f. Ta\u010diau dar svarbiau buvo tai, kad jiems buvo suteiktas nusikalt\u0117li\u0173 statusas, o j\u0173 paleidimas k\u0117l\u0117 nepatogi\u0173 klausim\u0173 apie Soviet\u0173 S\u0105jungos teisin\u0119 sistem\u0105. Galiausiai, po ilg\u0173 ir sud\u0117ting\u0173 deryb\u0173, sovietai sutiko. Netrukus buvo u\u017emegzti diplomatiniai santykiai.<\/p>\n\n\n\n

Kelion\u0117 namo<\/strong><\/p>\n\n\n\n

            Pirmieji transportai pajud\u0117jo \u012f vakarus, vis dar lydimi saugumie\u010di\u0173. Loras prisimin\u0117: \u201eKai vagonas sustodavo stotyse, civiliai \u017emon\u0117s prieidavo prie m\u016bs\u0173 ir pra\u0161ydavo duonos.\u201c Tai ai\u0161kiai rod\u0117, koks apgail\u0117tinas buvo gyvenimas sovietin\u0117je sistemoje, kai net lagerio kalini\u0173 pra\u0161yta maisto. Soviet\u0173 vald\u017eiai labiau r\u016bp\u0117jo \u012fvaizdis \u2013 va\u017eiuojant per Maskv\u0105 kaliniams leista i\u0161lipti ir ap\u017ei\u016br\u0117ti metro. Loras nelipo, nenor\u0117damas rizikuoti.<\/p>\n\n\n\n

            1955 met\u0173 spalio 13 dien\u0105 transportas pasiek\u0117 Herleshausen\u0105 Vakar\u0173 Vokietijoje. Soviet\u0173 palyda perdav\u0117 kalinius Raudonajam Kry\u017eiui. I\u0161 ten jie buvo autobusu nuve\u017eti \u012f Friedlando pri\u0117mimo stovykl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Visa Vokietija d\u017eiaug\u0117si paskutini\u0173 karo belaisvi\u0173 sugr\u012f\u017eimu. T\u016bkstan\u010diai artim\u0173j\u0173 pl\u016bdo pasitikti \u2013 moterys, vyrai, vaikai. Vieni rado savo artimuosius, kiti tik\u0117josi bent gauti \u017eini\u0105 apie dingusius. Ta\u010diau daugelis ie\u0161kojo veltui. \u017dmon\u0117s vaik\u0161\u010diojo su plakatais: \u201eIe\u0161kau savo vyro\u201c, \u201eIe\u0161kau savo t\u0117vo\u201c. Ta\u010diau ne visiems buvo lemta j\u0173 sulaukti. Rusijos platyb\u0117s j\u0173 artimuosius prarijo visiems laikams.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Gr\u012f\u017e\u0119 vokie\u010di\u0173 karo belaisviai 1956 m., motina su\u017eino, kad jos s\u016bnus \u017euvo lageryje. Autorius: U.S. National Archives.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Stovykloje dav\u0117 naujus drabu\u017eius, ir gr\u012f\u017e\u0119 vokie\u010diai su palengv\u0117jimu gal\u0117jo numesti nuo sav\u0119s rusi\u0161kus skudurus. Vakare kompanija s\u0117d\u0117jo valgykloje ir pirm\u0105 kart\u0105 po daug met\u0173 gal\u0117jo atsigerti voki\u0161ko alaus. Spalio 14 d. gavo bilietus \u012f gimtuosius miestus. Galiausiai Loras sutiko savo t\u0117vus ir kitus giminai\u010dius \u2013 tai, ko jis tro\u0161ko nuo karo pabaigos, pagaliau tapo tikrove.<\/p>\n\n\n\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Adalberto Loro \u017eod\u017eiais: \u201eAtvirai pasakius, buvau taip susijaudin\u0119s, kad maniau patirsi\u0105s \u0161irdies sm\u016bg\u012f. Ar tai buvo tikra, ar a\u0161 sapnavau? A\u0161 v\u0117l buvau \u017emoni\u0173 pasaulyje. Sekmadien\u012f net nei\u0161dr\u012fsau i\u0161eiti i\u0161 nam\u0173 \u2013 mane kamavo keisti vidiniai suvar\u017eymai.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Gr\u012f\u017e\u0119 vokie\u010di\u0173 karo belaisviai 1956 m., dukra pirm\u0105 kart\u0105 pamato t\u0117v\u0105. Autorius: U.S. National Archives.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Straipsnio autorius: Imantas Tamo\u0161auskas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Ankstesn\u0117je dalyje\u00a0pasakojome apie vokie\u010di\u0173 kar\u012f Adalbert\u0105 Lor\u0105, kurio likimas Antrojo pasaulinio karo metais netik\u0117tai atved\u0117 \u012f Lietuv\u0105. Slapstydamasis nuo NKVD, jis rado prieglobst\u012f pas \u016bkininkus, greitai tapo savu ir i\u0161 arti pamat\u0117 j\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f soviet\u0173 vald\u017ei\u0105.Galiausiai jis pats stojo \u012f partizan\u0173 gretas ir dalyvavo kovose. V\u0117liau buvo i\u0161duotas, o j\u012f b\u0117gant\u012f kliud\u0117 NKVD […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11566,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[9,7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-scaled.jpg",2560,1853,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-500x362.jpg",500,362,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-768x556.jpg",768,556,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-1024x741.jpg",1024,741,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-1536x1112.jpg",1536,1112,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-2048x1482.jpg",2048,1482,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/03\/1-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Ankstesn\u0117je dalyje\u00a0pasakojome apie vokie\u010di\u0173 kar\u012f Adalbert\u0105 Lor\u0105, kurio likimas Antrojo pasaulinio karo metais netik\u0117tai atved\u0117 \u012f Lietuv\u0105. Slapstydamasis nuo NKVD, jis rado prieglobst\u012f pas \u016bkininkus, greitai tapo savu ir i\u0161 arti pamat\u0117 j\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f soviet\u0173 vald\u017ei\u0105.Galiausiai jis pats stojo \u012f partizan\u0173 gretas ir dalyvavo kovose. V\u0117liau buvo i\u0161duotas, o j\u012f b\u0117gant\u012f kliud\u0117 NKVD…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11565"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11565"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11565\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11575,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11565\/revisions\/11575"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11566"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11565"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11565"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11565"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}