{"id":11094,"date":"2026-01-06T10:22:07","date_gmt":"2026-01-06T08:22:07","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=11094"},"modified":"2026-01-06T10:22:07","modified_gmt":"2026-01-06T08:22:07","slug":"taurages-hidroelektrine","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/taurages-hidroelektrine\/","title":{"rendered":"Taurag\u0117s hidroelektrin\u0117"},"content":{"rendered":"\n

Taurag\u0117 prie bendros elektros energetin\u0117s sistemos prijungta 1960 m. Tai buvo metai, nuo kada elektros srov\u0117 tapo daug patikimesn\u0117 ir pastovesn\u0117. Iki tol veikusi\u0173 miesto elektrini\u0173 istorija painoka, bet i\u0161ties \u012fdomi. Apie jas ra\u0161\u0117 kra\u0161totyrininkas Edmundas Ma\u017erimas, \u0161iek tiek K\u0119stutis Norbutas, pavieniai \u017eurnalistai, fragmenti\u0161kai u\u017esimenama Visuotin\u0117je lietuvi\u0173 enciklopedijoje. Ta\u010diau giliausiai tem\u0105 Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve tyr\u0117 bei apra\u0161\u0117 Stasys Bilys knygoje \u201ePirmosios elektrin\u0117s Lietuvoje\u201c, 1 dalyje, i\u0161leistoje 2011 m. \u0160is \u017emogus yra \u017eymus Lietuvos in\u017einierius elektrikas, energetikas bei gausi\u0173 knyg\u0173 \u0161ia tema autorius.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Hidroelektrin\u0117, tiltas per J\u016br\u0105. Taurag\u0117, apie 1935 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Pirmosios elektrin\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 prad\u0117dami kalb\u0117ti apie hidroelektrin\u0117s statybas, nusikelkime dar kelet\u0105 met\u0173 atgal. Nors sunku patik\u0117ti, bet svarbus Rusijos imperijos pasienio miestas su muitin\u0117s ir pa\u0161to kompleksais, turintis apie 10\u00a0000 gyventoj\u0173 elektros netur\u0117jo iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Rusus i\u0161var\u0119 ir kra\u0161t\u0105 u\u017e\u0117m\u0119 vokie\u010diai \u012freng\u0117 pirm\u0105j\u0105 elektrin\u0119. Tai \u012fvyko 1916\u20131917 m. Deja, neai\u0161ku, kurioje vietoje ji buvo. Minima, kad med\u017eiu k\u016brentoje elektrin\u0117je b\u016bta \u0161aldytuvo ledui gaminti. Atk\u016brus Lietuvos valstyb\u0119, vokie\u010di\u0173 administracija palaipsniui perdavin\u0117jo turt\u0105 vietos vald\u017eiai. 1918 m. gruod\u017eio 18 d. sutartimi elektrin\u0117s turtas perduotas apskrities komitetui. Su\u017einome, kad elektra buvo atvesta tik \u012f 19 beveik visi\u0161kai sudeginto miesto nam\u0173. Deja, v\u0117liau \u012f Taurag\u0119 \u012fsibrov\u0119 bermontininkai elektrin\u0117s inventori\u0173 i\u0161 dalies sunaikino. Juos Lietuvos kariuomenei i\u0161varius, elektrin\u0117s veikla atkurta, nes minima, kad Taurag\u0117s apskrities valdyba negal\u0117jo pati vesti elektros \u016bkio, tod\u0117l i\u0161nuomojo gamykl\u0105 Margul ir Tenikai\u010diui, o pati gaudavo 25 % pelno. Elektr\u0105 gamindavo nuo vakaro iki 11 val. ryto. Buvo du darbininkai. Vietos spaudoje kadaise ra\u0161yta apie elektrin\u0119, neva stov\u0117jusi\u0105 Dariaus ir Gir\u0117no al\u0117jos bei jau neegzistuojan\u010dios K\u0119stu\u010dio gatv\u0117s kampe, kur dabar stovi daugiaauk\u0161tis adresu Dariaus ir Gir\u0117no g. 26A. Visgi dr\u012fs\u010diau tuo abejoti, kadangi toje vietoje stov\u0117jo puo\u0161nus, dar iki Pirmojo pasaulinio karo statytas namas, i\u0161 prad\u017ei\u0173 tarnav\u0119s kaip miestie\u010di\u0173 klubas, o laisvoje Lietuvoje tap\u0119s Mi\u0161k\u0173 eksploatacijos kontora. Juolab, kad 1920 m. lapkri\u010dio valstyb\u0117s turto komisijos akte pa\u017eym\u0117ta, jog miesto elektrin\u0117s pastatas yra medinis i\u0161 lent\u0173, dengtas popieriumi. Elektr\u0105 gamino 1916 m. gamybos lokomobilis \u201eLanco Nr. 34764\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Hidroelektrin\u0117s u\u017etvanka XX a. 4 de\u0161. TKM<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Elektros gamykl\u0105 Vokietijos okupacin\u0117 vald\u017eia buvo \u012ftaisiusi ir psichiatrijos ligoninei pilyje, ta\u010diau j\u0105 per\u0117mus Lietuvai, med\u017eiu k\u016brenama elektrin\u0117 nebenaudota. Ji tur\u0117jo 1896 m. gamint\u0105 lokomobil\u012f \u201eRobey Linkoln Nr. 15983\u201c. Proga pamin\u0117ti, kad lokomobilis yra j\u0117gain\u0117, susidedanti i\u0161 garo ma\u0161inos, d\u016bm\u0173 vamzd\u017eio, garo katilo ir pagalbini\u0173 \u012frengini\u0173. Lokomobilio katile gaminamas iki 1,5 MPa sl\u0117gio sotusis ar perkaitintasis garas, kuriuo varoma st\u016bmoklin\u0117 garo ma\u0161ina. Kilnojamieji lokomobiliai su ratais b\u016bdavo 8\u201355 kW, stacionarieji \u2013 90\u2013580 kW galios. K\u016brenta medienos atliekomis (skiedromis, pjuvenomis) ar durp\u0117mis. Buvo naudojami \u017eem\u0117s \u016bkyje, nedideli\u0173 \u012fmoni\u0173 elektrin\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s hidroelektrin\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1920 m. susik\u016brusi Amerikos lietuvi\u0173 akcin\u0117 bendrov\u0117 \u201eR\u016bbas\u201c ir jos pirmininkas Jurgis Gud\u017ei\u016bnas (1891\u20131973) su verslo planais atsik\u0117l\u0117 \u012f Lietuv\u0105. Tikslas buvo u\u017etvenkti J\u016br\u0105 ir naudoti vandens j\u0117g\u0105 pramoniniams \u012frenginiams sukti. 1921 m. liepos 16 d. \u201eR\u016bbas\u201c gavo leidim\u0105 statyti vandens elektrin\u0119. Plent\u0173 ir vandens keli\u0173 valdyba leidim\u0105 dav\u0117 su s\u0105lyga, kad medin\u0117 u\u017etvankos konstrukcija bus sustiprinta viena \u0161ul\u0173 eile arba padaryta i\u0161 gel\u017ebetonio. U\u017etvankos rentimo darb\u0173 imtasi nedelsiant, kad b\u016bt\u0173 sp\u0117ta iki \u0161al\u010di\u0173. Elektrin\u0117s savininku tapo pats Jurgis Gud\u017ei\u016bnas. \u201eR\u016bbas\u201c laim\u0117jo koncesij\u0105 elektros \u0161viesai tiekti miestui 10 met\u0173 skai\u010diuojant nuo 1922 m. sausio 1 d. Ta\u010diau at\u0117jus dienai \u201eR\u016bbui\u201c teko nuomotis sen\u0105j\u0105 miesto elektrin\u0119 u\u017e 2000 auksin\u0173 m\u0117nesiui, kad gal\u0117t\u0173 vykdyti \u012fsipareigojim\u0105, nes vandens elektrin\u0117 vis dar nebuvo iki galo \u012frengta. Turbina ir generatorius buvo u\u017esakyti Vokietijos \u012fmon\u0117se. Turbina \u2013 \u201eF. Schichau-Elbing\u201c, generatorius \u2013 \u201eSiemens-Schukert\u201c, bet d\u0117l darbinink\u0173 streiko generatorius nebuvo u\u017ebaigtas sutartai gruod\u017eio 15 d. D\u0117l itin \u0161altos \u017eiemos dar ir kovo 10 d. objektas nebaigtas. Nepaisant to, dienra\u0161tyje \u201eLietuva\u201c penkiuose numeriuose skelbta elektrin\u0117s reklama. Rugs\u0117jo 2 d. ra\u0161te ai\u0161k\u0117ja, kad i\u0161nuomota senoji miesto elektrin\u0117 nepataisomai sugedo. Nuo to laiko kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 miestas tikriausiai skend\u0117jo tamsoje, kol gal\u0173 gale 1922 m. gruod\u017eio 16 d. paskelbta, kad hidroelektrin\u0117 \u0117m\u0117 tiekti elektr\u0105. \u012edomu, kad toje pa\u010dioje \u017einut\u0117je dienra\u0161tyje \u201eLietuva\u201c paskelbta, jog \u201eR\u016bbas\u201c po keleri\u0173 met\u0173 ruo\u0161iasi \u012ftaisyti Taurag\u0117je elektrin\u012f tramvaj\u0173. \u012e rimtesnius planus tai niekada nei\u0161augo.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Nebaigtas statyti fabrikas R\u016bbas, apie 1926 m. Taurag\u0117<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Taurag\u0117je pirm\u0105kart Lietuvoje prad\u0117ta naudoti auk\u0161tos \u012ftampos (3000 V) generatorin\u0117 kintamoji srov\u0117. Kaip min\u0117toje knygoje ra\u0161o S. Bilys, pirmoji vokie\u010di\u0173 statyta elektrin\u0117 tapo nereikalinga ir i\u0161 var\u017eytin\u0173 parduota Rakauskui u\u017e 5650 Lt, greitai po to kai auksinus pakeit\u0117 naujoji valiuta \u2013 litas. Gr\u012f\u017etant prie u\u017etvankos paai\u0161k\u0117jo, kad J. Gud\u017ei\u016bnas nepais\u0117 patarimo ir statant nesutvirtino konstrukcijos. Per potvyn\u012f u\u017etvanka buvo pralau\u017eta, o tvarkyti b\u016bsi\u0105 galima tik vasar\u0105. Kad b\u016bt\u0173 vykdomi koncesijos \u012fsipareigojimai, skubiai nupirktas 100 AG (75 kW) dyzelinis variklis bei dviej\u0173 cilindr\u0173 750 aps.\/min. kintamos srov\u0117s generatorius. Jis prad\u0117jo veikti 1923 m. kovo 18 d. T\u0105 dien\u0105 buvo susirink\u0119 daug garbi\u0173 sve\u010di\u0173, kurie vakar\u0105 u\u017ebaig\u0117 bendra vakariene ir pasilinksminimu. Ironi\u0161kas pasilinksminimas, turint galvoje, kad naujos dalys pirktos d\u0117l prast\u0173 u\u017etvankos projektini\u0173 sprendim\u0173. Spaudoje u\u017etvankos i\u0161griovimu kaltinti piktadariai, ta\u010diau ekspertas Steponas Kolupaila tur\u0117jo kit\u0105 nuomon\u0119, kuri\u0105 i\u0161d\u0117st\u0117 1929 m. \u017eurnale \u201eKosmos\u201c: \u201eNepriklausomoje Lietuvoje atbaid\u0117 nuo vandens energijos keli nepavyk\u0119 stambesn\u0117s statybos bandymai, pav. J\u016broje ties Taurage, \u0160e\u0161up\u0117je ties Marijampole ir Pilvi\u0161kiais. Nepasisekimo prie\u017eastys \u2013 statytoj\u0173 techni\u0161kas nesugeb\u0117jimas ir tyrin\u0117jim\u0173 ignoravimas. Hidrotechnin\u0117 statyba daugiau kaip kuri kita reikalinga gili\u0173 \u017eini\u0173 ir plataus prityrimo. Kiekvienam hidrotechnikos darbui reikia paruo\u0161ti labai rimt\u0105 pamat\u0105; \u010dia nepakanka vienos nuotraukos, vieno atsitiktinio debito matavimo, d\u0117l tos prie\u017easties, kad, lyg gyvas organizmas, nuolat kinta. Neturint i\u0161 anksto suorganizuotos hidrometrin\u0117s tarnybos, tenka bent kelet\u0105 met\u0173 tirti up\u0119, kad ji nepadaryt\u0173 kokio \u201e\u0161poso\u201c, kaip Taurag\u0117je, u\u017e kur\u012f statytojai kaltino konkurentus, piktadarius ir t.t., o kalti buvo tik patys, nes nesuprato reikalo up\u0119 i\u0161tirti\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Up\u0117 J\u016bra, hidroelektrin\u0117, u\u017etvanka. Taurag\u0117, XX a. 6-7 de\u0161. Benjaminas Pocius, TKM<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Elektr\u0105 miestui tiekiant dyzelmotorui, tiesti laidai \u012f Taurag\u0117s dvar\u0105 bei \u0161alia u\u017etvankos ruo\u0161tasi statyti audimo fabrik\u0105, kur\u012f projektavo u\u017esienio patirties tur\u0117j\u0119s in\u017einierius Andriu\u0161aitis. Audimo ma\u0161inos u\u017esakytos Dresdene. Kaip ra\u0161\u0117 laikra\u0161tis \u201eLietuva\u201c, pirmiausia planuota gaminti staltieses, rank\u0161luos\u010dius nam\u0173 reikm\u0117ms. 1924 m. liepos 24 d. Jurgis Gud\u017ei\u016bnas pardav\u0117 elektrin\u0119 Simonui Kanui. Ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117s, kad tai buvo fiktyvus sandoris.<\/p>\n\n\n\n

Fabriko projektas patvirtintas 1924 m. ir po dvej\u0173 met\u0173 prad\u0117tas statyti. I\u0161 keleto archyvini\u0173 nuotrauk\u0173 matome, kad susp\u0117ta i\u0161lieti tik pamatus ir beveik pastatytas pirmas auk\u0161tas. Gamykla buvo prad\u0117jusi dygti dabartinio J\u016bros parko ribose.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau tiek \u201eR\u016bbas\u201c, tiek nema\u017eai kit\u0173 Amerikos lietuvi\u0173 \u012fsteigt\u0173 gamybos \u012fmoni\u0173 susid\u016br\u0117 su sunkumais ir galiausiai i\u0161nyko. Apie to prie\u017eastis ra\u0161\u0117 A. Trimakas, teigdamas, kad nors pinig\u0173 jie tur\u0117jo pakankamai, ta\u010diau ne\u012fvertino vietos s\u0105lyg\u0173. Nepakankamai \u012fvertino gamykl\u0173 prie\u017ei\u016bros svarb\u0105, nepakankamai i\u0161man\u0117 vietos ekonomikos s\u0105lygas, darb\u0105 ved\u0117 kapitalistiniais pagrindais, kurie industrializacijos beveik nepaliestoje Lietuvos visuomen\u0117je dar tik skyn\u0117si keli\u0105. \u012emon\u0117ms tr\u016bko specialist\u0173. Tad jau 1929 m. \u201eR\u016bbas\u201c buvo bankrutavusi \u012fmon\u0117, o savinink\u0173 aferos nagrin\u0117tos teismuose. Jurgio Gud\u017ei\u016bno, matyt, b\u016bta spalvingos asmenyb\u0117s, nes prie\u0161 i\u0161vykdamas laim\u0117s ie\u0161koti \u012f Amerik\u0105 jis vadinosi Petru Strazdu, o gyvendamas JAV pakeit\u0117 tapatyb\u0119, u\u017esidirbo daug pinig\u0173. Apie jo gyvenim\u0105 u\u017e AB \u201eR\u016bbas\u201c rib\u0173 nieko ne\u017einome. Teisme kaltu pripa\u017eintas ne tik jis, bet ir kiti \u201eR\u016bbo\u201c akcininkai: Antanas Karsokas ir Kazys Kuosaitis. Tem\u0105 tyr\u0119s S. Bilys rado teismo nutarim\u0105, paskelbt\u0105 \u201eLietuvos aide\u201c 1929 m. gruod\u017eio 13 d.: \u201eSavo \u0161. m. V. 19 d. sprendimu \u0160iauli\u0173 apygardos teismas pripa\u017eino Gud\u017ei\u016bn\u0105\u00adStrazd\u0105 padarius tris nusikalstamus darbus. B\u016btent, kad Gud\u017ei\u016bnas 1923\u20131924 met\u0173 laikotarpyje, eidamas \u201eR\u016bbo\u201c b\u00adv\u0117s pirmininko pareigas, susitar\u0119s ir bendrai veikdamas su kitais asmenimis, pasinaudodamas duotu jam \u012fgaliojimu, esant reikalui, \u012fkeisti arba parduoti \u201eR\u016bbo\u201c bendrov\u0117s turt\u0105, nor\u0117damas pasipelnyti, jis panaudoj\u0119s t\u0105 \u012fgaliojim\u0105 \u017einomai jam \u012ftik\u0117to tos bendrov\u0117s turto nenaudai ir 1) pardav\u0119s bendrov\u0117s \u201eR\u016bbas\u201c krautuv\u0119 su inventoriumi, med\u017eiaga ir pasi\u016btais r\u016bbais, buvusi\u0105 vert\u0119 91 891 lito 51 ct, tos bendrov\u0117s valdybos nariui Kuosai\u010diui, u\u017e 61 000 lit\u0173, \u012f kuri\u0105 sum\u0105 vietoje 19 000 lit\u0173 pinigais pri\u0117m\u0117 400 tos pa\u010dios bendrov\u0117s akcij\u0173, kuri\u0173 bendra vert\u0117 tebuvusi 563 litai 6 ct; 2) pardav\u0119s Taurag\u0117s miesto gyventojui Simonui Kanui Taurag\u0117je esan\u010di\u0105 bendrov\u0117s \u201eR\u016bbas\u201c elektros \u012fmon\u0119 u\u017e 58 000 lit\u0173, kuri \u012fmon\u0117 buvusi verta 200 000 lit\u0173 ir tuo padar\u0119s nuostoli\u0173, ir 3) pasisavin\u0119s i\u0161 S. Kano gaut\u0173 u\u017e t\u0105 pardavim\u0105 \u201eR\u016bbo\u2018\u2018 b\u00adv\u0117s elektros \u012fmon\u0119 pinig\u0173 5 500 lit\u0173. U\u017e tuos nusikaltimus \u0160iauli\u0173 apygardos teismas buvo nubaud\u0119s Gud\u017ei\u016bn\u0105\u00adStrazd\u0105 \u0161e\u0161eriais metais sunki\u0173j\u0173 darb\u0173 kal\u0117jimo. […]<\/p>\n\n\n\n

Civilinio ie\u0161kinio \u201eR\u016bbo\u2018\u2018 bendrovei \u0160iauli\u0173 apygardos teismas buvo priteis\u0119s 180 583 litus 33 ct. i\u0161 Gud\u017ei\u016bno\u00adStrazdo, 30 891 lit\u0105 51 ct. i\u0161 Kuosai\u010dio ir 18 431 lit\u0105 94 ct. i\u0161 vis\u0173 solidariai. […]<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1962 m. Elektros stoties pertranformavimo pastot\u0117, TKM<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Toji elektros \u012fmon\u0117 Taurag\u0117je buvo \u012fkainota 200 000 lit\u0173, o parduota S. Kanui \u2013 tik u\u017e 58 000 lit\u0173. Grynais pinigais u\u017e t\u0105 \u012fmon\u0119 i\u0161 Kano tebuv\u0119 gauta tik 8 000 lit\u0173, i\u0161 kuri\u0173 Gud\u017ei\u016bnas 5 500 lit\u0173 dar i\u0161eikvoj\u0119s pats. U\u017e 37 000 lit\u0173 S. Kanas, pirkdamas t\u0105 elektros stot\u012f dav\u0119s Gud\u017ei\u016bno brolio Tado Strazdo vekselius, u\u017e 10 000 lit\u0173 dav\u0119s paties Gud\u017ei\u016bno vekselius ir u\u017e 3 000 lit\u0173 dav\u0119s paskolos ra\u0161tel\u012f. Mat tuos 13 000 lit\u0173 S. Kanas buv\u0119s anks\u010diau paskolin\u0119s \u201eR\u016bbo\u201c bendrovei, kurios elektros bendrov\u0117s Taurag\u0117je direktoriumi ir buvo Gud\u017ei\u016bnas. […] Pagaliau, anot prokuroro, visas slaptas suktybes i\u0161davusi ypatinga slapta sutartis. Ra\u0161ti\u0161ka sutartis tarp kaltinam\u0173j\u0173 Gud\u017ei\u016bno ir Karsoko. Visai slapta sutartis \u2013 niekur neregistruota ir niekam nerodyta, rasta pas Gud\u017ei\u016bn\u0105 tik tardymo metu darant krat\u0105. Toje sutarty Gud\u017ei\u016bnas buv\u0119s susitar\u0119s su Karsoku, kad neva parduotoji S. Kanui \u201eR\u016bbo\u201c b\u00adv\u0117s elektros \u012fmon\u0117 Taurag\u0117je i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esanti Gud\u017ei\u016bno ir Karsoko nuosavyb\u0117 per pus\u0119. Pa\u010di\u0173 juodviej\u0173 \u012fkainota ta \u012fmon\u0117 buvusi 120 000 lit\u0173. Prie\u0161 parduodant, kaip toje slaptoje sutartyje es\u0105 pasakyta, toji elektros stotis buvusi vieno Gud\u017ei\u016bno nuosavyb\u0117. Vadinasi, ir visos stoties pardavimas tebuvusi fikcija. […] Pardav\u0119s neva Kanui elektros stot\u012f, Gud\u017ei\u016bnas tur\u0117j\u0119s S. Kano vekseli\u0173 u\u017e 80 000 lit\u0173. Tai buvusi, p. Tolu\u0161io (advokato) nuomone, garantija Gud\u017ei\u016bnui, kad Kanas, tur\u0117damas jo vardu u\u017era\u0161yt\u0105 \u012fmon\u0119, kartais nepanor\u0117t\u0173 ir tikrai j\u0105 pasisavinti. […] Vyriausias tribunolas nusprend\u0117: \u0160iauli\u0173  apygardos teismo 1929 m. gegu\u017e\u0117s 19 d. sprendim\u0105, kiek jis lie\u010dia Jurgio Gud\u017ei\u016bno, jis gi Petras Strazdas, Antano Korsako ir Kazio Kuosai\u010dio nubaudim\u0105, patvirtinti, suma\u017einus ta\u010diau skirt\u0105 bausm\u0119: Gud\u017ei\u016bnui\u00adStrazdui iki trej\u0173 met\u0173 sunki\u0173j\u0173 darb\u0173 kal\u0117jimo, […] Einant B. Proc. 785 str. Pavesti vyriausiojo tribunolo teis\u0117jui p. J. Rim\u0161ai i\u0161ai\u0161kinti sum\u0105 nuostoli\u0173, padaryt\u0173 Jurgio Gud\u017ei\u016bno veiksmais. Bausm\u0117s atlikimo prad\u017ei\u0105 Gud\u017ei\u016bnui ir Korsakui skaityti nuo \u0161. m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n. 19 d.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Po teismo nuosprend\u017ei\u0173 elektra miestui toliau tiekta, tik t\u0105 jau dar\u0117 ne bankrutav\u0119s \u201eR\u016bbas\u201c, o Jurgis, kaip privatus asmuo. 1929 m. i\u0161 viso pagaminta 56\u00a0000 kWh. Statybos in\u017einierius V. Rimgaila 1931 m. pabaigoje paruo\u0161\u0117 elektrin\u0117s i\u0161pl\u0117timo projekt\u0105, o 1932 m. gruod\u017eio 30 d. jis buvo oficialiai \u012fgyvendintas. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus turimose nuotraukose i\u0161pl\u0117st\u0105 elektrin\u0117s dal\u012f galima atskirti i\u0161 \u0161viesesn\u0117s stogo skardos.<\/p>\n\n\n\n

Dar 1931 m. pabaigoje pasibaig\u0117 10 met\u0173 trukusi koncesijos su miestu sutartis. Jai pasibaigus, miestas per\u0117m\u0117 elektros tinkl\u0105, o po nauj\u0173 var\u017eytini\u0173 (dabar sakytume \u2013 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173) elektros tiek\u0117ju pasirinko AB \u201eMaistas\u201c elektrin\u0119, pirkdamas i\u0161 gamyklos po 0,30 Lt u\u017e kWh. Taurag\u0117s gyventojai savivaldybei mok\u0117jo po 1 Lt u\u017e kWh. Visoje Lietuvoje kainos buvo pana\u0161ios, o elektra vis\u0105 tarpukar\u012f i\u0161liko prabangos preke, lyginant su gerokai ma\u017eesn\u0117mis aplinkini\u0173 valstybi\u0173 kainomis. \u201eMaisto\u201c elektrin\u0117 tur\u0117jo tris dyzelinius 100, 215, 237 AG variklius bei tris 220\/380 V kintamos srov\u0117s generatorius.<\/p>\n\n\n\n

Gyventojams toks sandoris atrod\u0117 \u012ftartinas, nes \u201eMaisto\u201c m\u0117sos fabriko gaminama elektra buvo nepastovi, mirg\u0117jo lemput\u0117s, sunkiai veik\u0117 tais laikais dar negaus\u016bs buities prietaisai. O u\u017evis svarbiausia, kad J. Gud\u017ei\u016bnas si\u016bl\u0117 miestui vandens pagamint\u0105 elektr\u0105 pirkti po 0,15 Lt u\u017e kWh, ta\u010diau pasirinkta \u201eMaisto\u201c dyzelinu varoma elektrin\u0117 u\u017e min\u0117t\u0105 kain\u0105: 0,33 Lt u\u017e kWh. Lik\u0119s be vartotoj\u0173, Jurgis ie\u0161kojo kit\u0173 rink\u0173 ir nutar\u0117 tiesti laidus \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161to kaimus per Lauksargius. Pakeliui si\u016bl\u0117 elektrifikuoti kelet\u0105 kaim\u0173: Butkelius, Taurus, Ceiki\u0161k\u0119, Po\u017eer\u016bnus, Meldikvir\u0161ius. Ta\u010diau vietos vald\u017eia nesutiko elektrifikuoti kaim\u0173. Nenor\u0117ta net i\u0161duoti leidimo tiesti laidus palei Til\u017e\u0117s plent\u0105. Kad Taurag\u0117s savivaldyb\u0117 nepritaria linijos tiesimui, jis ra\u0161\u0117 skund\u0105 Prekybos ir pramon\u0117s departamentui: \u201ePone Direktoriau, a\u0161 asmeni\u0161kai nieko i\u0161 to nenuken\u010diu, jeigu u\u017edraud\u017eiama \u012f kaimie\u010dio bak\u016b\u017e\u0119 \u012fvesti elektros \u0161vies\u0105, niekam n\u0117ra galimyb\u0117s nuvesti elektros laidus 6, 7 arba 10 km nuo Taurag\u0117s miesto. A\u0161 irgi specialiai \u012f kaimus neves\u010diau, bet kuomet einu pro \u0161al\u012f \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, tod\u0117l man yra galimyb\u0117 neaplenkti ir minim\u0173 \u016bki\u0173. Dabar Taurag\u0117s statybos komisija kalba u\u017e vis\u0105 Taurag\u0117s vals\u010diaus taryb\u0105 ir tuom savo u\u017esispyrimu nori pravesti per Vidaus Reikal\u0173 Ministerij\u0105, kad neb\u016bt\u0173 i\u0161duodamas man leidimas pravesti tinklui. Tas niekam nepadarys jokios naudos, o vien tik \u017eal\u0105\u201c. Pra\u0161ym\u0105 archyve rado Stasys Bilys. Po \u0161io skundo, 1933 m. lapkri\u010dio 11 d. Jurgis gavo leidim\u0105 tiesti 3000 V linij\u0105 \u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, bet neprijungiant pakeliui esan\u010di\u0173 kaim\u0173. S. Bilys pastebi, jog lieka \u012ftartina, kod\u0117l valdininkai ignoravo kaim\u0173 elektrifikavim\u0105. 1934 m. saus\u012f ledai v\u0117l i\u0161drask\u0117 u\u017etvank\u0105, apgadino turbin\u0105. Tais metais Taurag\u0117s burmistrui pavyko pasiekti, kad mieste b\u016bt\u0173 suma\u017eintas elektros tarifas iki 0,80 Lt u\u017e kWh \u0161viesai ir iki 0,45 Lt u\u017e energij\u0105 kitiems poreikiams. Nuo tada elektra tapo viena pigiausi\u0173 \u0161alyje. J. Gud\u017ei\u016bnui nepavyko tapti elektros tiek\u0117ju ir Visbutuose pastatytoms kareivin\u0117ms. \u0160is greta elektrin\u0117s m\u0117gino steigti daugiau \u012fmoni\u0173:  ant nebaigto \u201eR\u016bbo\u201c fabriko pamat\u0173 dalies stat\u0117 trij\u0173 auk\u0161t\u0173 elektrin\u012f mal\u016bn\u0105 (1933), pastat\u0117 elektrin\u0119-motorin\u0119 lentpj\u016bv\u0119 (1935). Atrodo, kad tuo laiku hidroelektrin\u0117 ap\u0161viet\u0117 tik J\u016bros gatv\u0119 ir ligonin\u0119. Likusi\u0105 miesto dal\u012f ap\u0161viet\u0117 \u201eMaisto\u201c elektrin\u0117. Gyventoj\u0173 namuose elektros energijos apskaitos prietais\u0173 nebuvo. Sunaudojimas skai\u010diuotas pagal \u012fdiegt\u0105 galingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Netur\u0117dama vald\u017eios palaikymo, Jurgio Gud\u017ei\u016bno hidroelektrin\u0117 bankrutavo 1936 m. liepos 22 d. Naujais savininkais tapo garg\u017edi\u0161kiai Filomena ir Pranas Ston\u010diai, kurie naudojo pagamint\u0105 elektr\u0105 daugiausia tik lentpj\u016bv\u0117s poreikiams. Minima, kad jie 1938 m. elektros pardav\u0117 tik 6000 kWh u\u017e 300 Lt.<\/p>\n\n\n\n

U\u017e \u0161alies sienos prasid\u0117jus karui, tapo sunku gauti kuro, tod\u0117l vyriausyb\u0117 nurod\u0117 kuo daugiau naudotis vietin\u0117mis hidroelektrin\u0117mis. Savivaldyb\u0117 1940 m. sausio 10 d. siunt\u0117 ra\u0161t\u0105 Prekybos ir pramon\u0117s departamentui: \u201e\u012e Tamst\u0173 1939 m. spalio 30 d. ra\u0161t\u0105 1697 prane\u0161ame, kad Taurag\u0117s \u201eMaisto\u201c f\u00adkui sutikus, Taurag\u0117s miesto Savivaldyb\u0117 dal\u012f miesto elektros tinklo buvo prijungusi prie Ston\u010diaus hidroelektrin\u0117s, ta\u010diau po keletos dien\u0173 bandymo miesto Savivaldyb\u0117 atsisak\u0117 imti elektros energij\u0105 i\u0161 Ston\u010diaus, nes HE \u0161viesa labai mirg\u0117jo ir d\u0117l dideli\u0173 elektros srov\u0117s svyravim\u0173 padariusi gyventojams nuostoli\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Taurag\u0117s u\u017etvanka apie 1978 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Ston\u010diai tuomet ra\u0161\u0117 pra\u0161ym\u0105 leisti eksportuoti elektr\u0105 \u012f u\u017esien\u012f. 1940 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. sutikimas duotas ir elektr\u0105 imta eksportuoti \u012f prie\u0161 daugiau nei metus aneksuot\u0105 Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, dabar jau Vokietijos sud\u0117tyje. \u017dinia, netrukus i\u0161tiko Lietuvos aneksija ir eksportas sustojo. Netrukus po to Ston\u010diaus sukviesta komisija \u012fvertino tr\u016bkumus, kuriuos reikia pa\u0161alinti, norint tiekti elektr\u0105 miestui. Nurodyta laidais hidroelektrin\u0119 sujungti su \u201eMaisto\u201c fabriko elektrine ir elektr\u0105 miestui pirkti i\u0161 gamyklos, o \u0161i be savo gaminamos energijos pirks likus\u012f kiek\u012f i\u0161 vandens elektrin\u0117s. Ta\u010diau jau 1941 m. prad\u017eioje soviet\u0173 vald\u017eia hidroelektrin\u0119 i\u0161 Ston\u010di\u0173 nacionalizavo. Bir\u017eel\u012f prasid\u0117j\u0119s karas paliko j\u0105 sveik\u0105. 1943 m. gruod\u012f Jatkan\u010di\u0173 ir Taraili\u0173 gyventojai pra\u0161\u0117 i\u0161pl\u0117sti laidus \u012f daugiau sodyb\u0173, o senuosius pakeisti, nes \u0161viesa vakarais esanti labai silpna. Darb\u0173 u\u017ebaigti iki galo nesp\u0117ta, nes 1944 m. spalio 10 d. vokie\u010diai paliko miest\u0105, kur\u012f netrukus u\u017e\u0117m\u0117 sovietai. Hidroelektrin\u0117s \u012frenginiai buvo susprogdinti, bet jau po m\u0117nesio veik\u0117. \u201eMaisto\u201c gamykla liko sveika, kaip ir jos elektrin\u0117, tad darbas atnaujintas netrukus. Pokariu senoji medin\u0117 u\u017etvanka remontuota. Kaip min\u0117ta, Taurag\u0117 prie bendros elektros energetin\u0117s sistemos prijungta 1960 m., o hidroelektrin\u0117 tapo nereikalinga. Brendo reikalas u\u017etvank\u0105 perstatyti. 1974 m. imamasi medin\u0119 u\u017etvank\u0105 tvarkyti, o 1976\u20131979 m. pastatoma nauja gel\u017ebetonin\u0117 u\u017etvanka ir up\u0117s krantin\u0117, ta\u010diau jau ne elektros gamybai, o tik laisvalaikiui. Statyb\u0173 metu nugriaunamas elektrin\u0117s pastatas, lieka tik pamatai. 1978 m. architekt\u0117 R. Samuotien\u0117 pareng\u0117 kavin\u0117s \u201eBanga\u201c projekt\u0105. 1986 m. i\u0161rai\u0161king\u0173 stogo konstrukcij\u0173 pastatas u\u017ebaigiamas. Atk\u016brus \u0161alies nepriklausomyb\u0119, pastatas apie de\u0161imtmet\u012f d\u016bl\u0117jo apleistas, ta\u010diau j\u012f \u012fsigijus priva\u010diam verslui, prasid\u0117jo perstatymai. Ilgus metus jame veikia vis tobulinamas restoranas-vie\u0161butis \u201eBanga\u201c. Rodos, kad turbinos viet\u0105 vis dar galima pamatyti nusileidus \u012f basein\u0105 vie\u0161bu\u010dio r\u016bsyje. 1984 m. pastatyta Balsk\u0173 hidroelektrin\u0117.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia paskelbta: Taurag\u0117s hidroelektrin\u0117<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Taurag\u0117 prie bendros elektros energetin\u0117s sistemos prijungta 1960 m. Tai buvo metai, nuo kada elektros srov\u0117 tapo daug patikimesn\u0117 ir pastovesn\u0117. Iki tol veikusi\u0173 miesto elektrini\u0173 istorija painoka, bet i\u0161ties \u012fdomi. Apie jas ra\u0161\u0117 kra\u0161totyrininkas Edmundas Ma\u017erimas, \u0161iek tiek K\u0119stutis Norbutas, pavieniai \u017eurnalistai, fragmenti\u0161kai u\u017esimenama Visuotin\u0117je lietuvi\u0173 enciklopedijoje. Ta\u010diau giliausiai tem\u0105 Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11096,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[323,32,321,325,320,324,326,30,31,67,172,322],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-scaled.jpg",2560,1455,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-500x284.jpg",500,284,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-768x437.jpg",768,437,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-1024x582.jpg",1024,582,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-1536x873.jpg",1536,873,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-2048x1164.jpg",2048,1164,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Hidroelektrine-tiltas-per-Jura.-Taurage-apie-1935-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Taurag\u0117 prie bendros elektros energetin\u0117s sistemos prijungta 1960 m. Tai buvo metai, nuo kada elektros srov\u0117 tapo daug patikimesn\u0117 ir pastovesn\u0117. Iki tol veikusi\u0173 miesto elektrini\u0173 istorija painoka, bet i\u0161ties \u012fdomi. Apie jas ra\u0161\u0117 kra\u0161totyrininkas Edmundas Ma\u017erimas, \u0161iek tiek K\u0119stutis Norbutas, pavieniai \u017eurnalistai, fragmenti\u0161kai u\u017esimenama Visuotin\u0117je lietuvi\u0173 enciklopedijoje. Ta\u010diau giliausiai tem\u0105 Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11094"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11094"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11094\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11104,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11094\/revisions\/11104"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11096"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11094"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11094"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11094"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}