{"id":2550,"date":"2021-08-31T15:00:33","date_gmt":"2021-08-31T13:00:33","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?post_type=naujienos&#038;p=2550"},"modified":"2021-08-31T15:14:21","modified_gmt":"2021-08-31T13:14:21","slug":"kulturos-muitine-muziejus-pristato-tautini-kostiuma-kaip-etninio-tapatumo-simboli","status":"publish","type":"naujienos","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/naujienos\/kulturos-muitine-muziejus-pristato-tautini-kostiuma-kaip-etninio-tapatumo-simboli\/","title":{"rendered":"Kult\u016bros muitin\u0117: Muziejus pristato tautin\u012f kostium\u0105 kaip etninio tapatumo simbol\u012f"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Kult\u016bros muitin\u0117 kvie\u010dia \u012f rugs\u0117jo m\u0117nesio renginius. Rugs\u0117jo 8 d. 17 val. Taurag\u0117s pilies men\u0117se pristatoma paroda \u201eTautinis kostiumas &#8211; etninio tapatumo simbolis\u201d. Prane\u0161im\u0105 tema \u201eMa\u017eosios Lietuvos tautinio kostiumo genez\u0117\u201d skaitys Martyno Jankaus muziejaus direktor\u0117 Liudvika Burzd\u017eiuvien\u0117.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pirmosios \u017einios apie Ma\u017eosios Lietuvos lietuvinink\u0173 d\u0117v\u0117tus drabu\u017eius siekia XVI am\u017ei\u0173. Daugiau \u017eini\u0173 pateikia Matas Pretorijus, Teodoras Lepneris, J.A. Brandas, i\u0161 XVIII a. \u2013 Kristijonas Donelaitis. Tuo pa\u010diu laikme\u010diu apie \u0161ventadieninius Ma\u017eosios Lietuvos moter\u0173 drabu\u017eius ra\u0161\u0117 ir Karaliau\u010diaus universiteto profesorius Frydrichas Samuelis Bokas (Bock, 1716-1786). Savo knygoje \u201eRyt\u0173 ir vakar\u0173 Pr\u016bsijos karalyst\u0117s \u016bkio istorijos tyrin\u0117jimai\u201c jis ne tik i\u0161samiai apra\u0161\u0117 Til\u017e\u0117s, Ragain\u0117s ir \u012esruties apylink\u0117se valstie\u010di\u0173 d\u0117v\u0117tus drabu\u017eius, bet ir pateik\u0117 tris spalvotus dailininko J.S.Probsto rai\u017einius. Pratarm\u0117je F.S. Bokas nurod\u0117, kad jie buvo pie\u0161ti i\u0161 nat\u016bros. Visuose trijuose rai\u017einiuose pavaizduotos moterys apsisiautusios drobul\u0117mis. Apie klaip\u0117di\u0161ki\u0173 drobules F.S.Bokas ra\u0161\u0117: \u201eKlaip\u0117di\u0161k\u0117s, pasirod\u017eiusios su savo \u0161ventadienine apranga, yra su &lt;&#8230;&gt; keletos mast\u0173 baltos drob\u0117s u\u017esupalu ant pe\u010di\u0173 ir liemens, siekian\u010diu kelius, puo\u0161tu pa\u010di\u0173 pasidarytais pinikais. Tok\u012f u\u017esupal\u0105 moterys d\u0117vi visoje Lietuvoje\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvi\u0173 moter\u0173 da\u017eniausiai \u0161iltuoju met\u0173 laiku d\u0117v\u0117tus baltus lininius pailgus ar kvadratinius u\u017esupalus priimta vadinti drobul\u0117mis. Lietuvininki\u0173 drobul\u0117s \u2013 dvinyt\u0117s, dvipal\u0117s, puo\u0161tos perdrobuliais, da\u017eniausiai siuvin\u0117tais stilizuotais augaliniais ornamentais baltais, re\u010diau raudonais si\u016blais. Skirtingai nuo kit\u0173 sri\u010di\u0173, lietuvinink\u0117s drobules lenk\u0117 \u012f tris dalis \u2013 taip, kad vir\u0161uje matyt\u0173si perdrobulis. Perdrobulis \u2013 drobul\u0117s \u012fstatas, tokio pat ilgio kaip drobul\u0117, jungiantis dvi jos palas.<\/p>\n\n\n\n<p>Daugelio tyrin\u0117toj\u0173 nuomone, XIX a. pirmoje pus\u0117je lietuvininki\u0173 ir \u017eemai\u010di\u0173 apranga tur\u0117jo daug bendrum\u0173. Ma\u017eosios Lietuvi\u0173 moterys , kaip ir \u017eemait\u0117s, d\u0117v\u0117jo i\u0161ilgai dry\u017euotus sodri\u0173 spalv\u0173 rauktus arba klostuotus sijonus, i\u0161ilgai dry\u017euotas prijuostes. D\u0117v\u0117jo ir pana\u0161iai pasi\u016btus mar\u0161kinius. Kaip ir \u017eemait\u0117s, lietuvinink\u0117s vilkosi keletu&nbsp; mar\u0161kini\u0173, sijon\u0173, vienu metu ry\u0161\u0117jo keliomis skarel\u0117mis. Ta\u010diau Ma\u017eosios Lietuvos moter\u0173 drabu\u017eiai daug paprastesni, sant\u016bresni, saikingesni\u0173 spalv\u0173 derini\u0173 ir sakytume or\u016bs.<\/p>\n\n\n\n<p>XIXa. Til\u017e\u0117s apskrities moter\u0173 aprang\u0105 vaizd\u017eiai apib\u016bdino ir savo pie\u0161iniuose pavaizdavo Til\u017e\u0117s gimnazijos mokytojas, tautosakos, archeologin\u0117s ir etnografin\u0117s med\u017eiagos rink\u0117jas ir propaguotojas \u2013 Eduardas Gizevijus (1798-1880).\u201ePr\u016bs\u0173 lietuvinink\u0173 liaudies gyvenimo scenose\u201c jis ra\u0161o: \u201eI\u0161radingais ra\u0161tais kiaurara\u0161\u010diu dailiai i\u0161siuvin\u0117tas lininis \u0161alis su \u017eemyn nuo alk\u016bni\u0173 nusileid\u017eian\u010diais galais &lt;&#8230;&gt; vert\u0117 pamir\u0161ti, kad regi prie\u0161ais save valstiet\u0119\u201c. E. Gizevijus buvo nupie\u0161\u0119s apie 150 pie\u0161ini\u0173, vaizduojan\u010di\u0173 jo gyvenamojo laikme\u010dio kaimo \u017emoni\u0173 na\u0161yst\u0105. Pie\u0161iniai vertingi tuo, kad i\u0161 j\u0173 galima nustatyti lietuvininki\u0173 d\u0117v\u0117t\u0173 drabu\u017ei\u0173 ypatybes ir poky\u010dius, o ir rekonstruoti valstie\u010di\u0173 i\u0161eigin\u012f kostium\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimo centras pasaulyje Lietuvi\u0173 Literat\u016brin\u0117 Draugija, \u012fkurtas 1879 m. Til\u017e\u0117je (veik\u0117 iki 1923m.). Svarbiausias draugijos tikslas &#8211; tirti lietuvi\u0173 kalb\u0105, tautosak\u0105, kult\u016br\u0105, istorij\u0105, ra\u0161tij\u0105 ir literat\u016br\u0105, saugoti ir propaguoti kult\u016bros paminklus. Per vis\u0105 draugijos gyvavimo laikotarp\u012f jai priklaus\u0117 640 nari\u0173, tarp j\u0173 \u2013 \u017eymiausi Europos ir Lietuvos lituanistai ir kult\u016bros veik\u0117jai. Nariai reng\u0117 ir skait\u0117 prane\u0161imus, kaup\u0117 etnografinius, liaudies meno, numizmatikos rinkinius, Jok\u016bbyn\u0117s parke 1905m. pastat\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 etnografin\u012f nam\u0105 muziej\u0173. Vokietijos mokslo ir kult\u016bros centruose organizavo parodas, \u012fsteig\u0117 lietuvi\u0173 ra\u0161tijos archyv\u0105 ir lituanistin\u0119 bibliotek\u0105. Savo darbus vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbomis skelb\u0117 t\u0119stiniame leidinyje (Lietuvi\u0173 literat\u016bros draugijos prane\u0161imai 1880-1912m. i\u0161\u0117jo 31 s\u0105s.) ir 11 darb\u0173 paskelbta atskirais leidiniais.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvi\u0161kas namelis Jok\u016bbyn\u0117je &#8211; atviras Ma\u017eosios Lietuvos etnografinis muziejus, atidarytas 1905 06 03 Til\u017e\u0117je, Jok\u016bbyn\u0117s parke. Lietuvi\u0161ko namelio \u012fk\u016brimo iniciatorius \u2013 Lietuvi\u0173 literat\u016brin\u0117s draugijos ilgametis pirmininkas Aleksandras Kur\u0161aitis. Namelis buvo \u012frengtas pagal vaizdingo ma\u017elietuvi\u0173 namo pavyzd\u012f, o jo projektu r\u016bpinosi dvarininkas Hugo \u0160ojus i\u0161 \u0160ilut\u0117s. Nuo 1905 met\u0173 bir\u017eelio iki rugs\u0117jo m\u0117nesio Jok\u016bbyn\u0117s parke vyko didel\u0117 Rytpr\u016bsi\u0173 amat\u0173 paroda, ta proga lietuvi\u0161kame namelyje pardavin\u0117tas pienas, var\u0161k\u0117, audiniai, pir\u0161tin\u0117s, parodymui austa. Pasibaigus parodai, namelis tapo \u012fvairi\u0173 rinkini\u0173 muziejumi.<\/p>\n\n\n\n<p>XX a. prad\u017eioje, pietist\u0173 jud\u0117jimo \u012ftakotas, moter\u0173 liaudi\u0161kas kostiumas tampa visi\u0161kai juodas ir netgi tuokdavosi merginos apsireng\u0119 juodais drabu\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n<p>Parodoje eksponuojama ikonografin\u0117 med\u017eiaga i\u0161 Klaip\u0117dos Ma\u017eosios Lietuvos istorijos, \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus ir Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s Martyno Jankaus muziej\u0173 fond\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-left\"><strong>Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117s Martyno Jankaus muziejaus direktor\u0117&nbsp;&nbsp; Liudvika Burzd\u017eiuvien\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-left\">\/\/\/<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-left\"><strong>Renginio organizatorius: <\/strong>Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus &#8220;Santaka&#8221;<br><strong>Projekt\u0105 finansuoja:<\/strong> Lietuvos kult\u016bros taryba ir Taurag\u0117s rajono savivaldyb\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>Renginio metu bus fotografuojama.<br>Renginio metu bus laikomasi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencijos priemoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Daugiau informacijos:<\/strong> renginiai@tauragesmuziejus.lt arba 862259269<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-2-1024x577.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-2555\"\/><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kult\u016bros muitin\u0117 kvie\u010dia \u012f rugs\u0117jo m\u0117nesio renginius. Rugs\u0117jo 8 d. 17 val. Taurag\u0117s pilies men\u0117se pristatoma paroda \u201eTautinis kostiumas &#8211; etninio tapatumo simbolis\u201d. Prane\u0161im\u0105 tema \u201eMa\u017eosios Lietuvos tautinio kostiumo genez\u0117\u201d skaitys Martyno Jankaus muziejaus direktor\u0117 Liudvika Burzd\u017eiuvien\u0117. Pirmosios \u017einios apie Ma\u017eosios Lietuvos lietuvinink\u0173 d\u0117v\u0117tus drabu\u017eius siekia XVI am\u017ei\u0173. Daugiau \u017eini\u0173 pateikia Matas Pretorijus, Teodoras Lepneris, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2551,"parent":0,"template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"naujienos-category":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659.jpg",1404,1077,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659-500x384.jpg",500,384,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659-768x589.jpg",768,589,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659-1024x786.jpg",1024,786,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-1536x866.jpg",1536,866,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659.jpg",1404,1077,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/08\/muitine_feisbukui_rugsejis-1-e1630415254659-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Kult\u016bros muitin\u0117 kvie\u010dia \u012f rugs\u0117jo m\u0117nesio renginius. Rugs\u0117jo 8 d. 17 val. Taurag\u0117s pilies men\u0117se pristatoma paroda \u201eTautinis kostiumas &#8211; etninio tapatumo simbolis\u201d. Prane\u0161im\u0105 tema \u201eMa\u017eosios Lietuvos tautinio kostiumo genez\u0117\u201d skaitys Martyno Jankaus muziejaus direktor\u0117 Liudvika Burzd\u017eiuvien\u0117. Pirmosios \u017einios apie Ma\u017eosios Lietuvos lietuvinink\u0173 d\u0117v\u0117tus drabu\u017eius siekia XVI am\u017ei\u0173. Daugiau \u017eini\u0173 pateikia Matas Pretorijus, Teodoras Lepneris,&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/2550"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/naujienos"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/2550\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2558,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/2550\/revisions\/2558"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2551"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2550"}],"wp:term":[{"taxonomy":"naujienos-category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos-category?post=2550"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}