R\u016bta Trimonien\u0117 <\/p>\n\n\n\n
Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centro,\u00a0Memorialinio departamento,\u00a0Istorin\u0117s\u00a0atminties \u012fam\u017einimo skyriaus\u00a0vyriausioji istorik\u0117.Prane\u0161imas skaitytas 2026 m. rugs\u0117jo 11 d. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c konferencijoje \u201eK\u0119stu\u010dio apygarda: 80 met\u0173 istorijos ir atminties. Lietuvos laisv\u0117s kov\u0173 patirtys, \u017emon\u0117s ir \u0161iandienos aktualumas\u201c. Be atskiro autor\u0117s leidimo \u0161\u012f tekst\u0105 kopijuoti, platinti, vie\u0161ai skelbti ar kitaip naudoti draud\u017eiama.<\/em><\/p>\n\n\n\n Partizaninis jud\u0117jimas neatsirado tu\u0161\u010dioje vietoje. Jau naci\u0173 okupacijos metais Jurbarke, Kelm\u0117je, Raseiniuose ir Taurag\u0117je veikusias pasiprie\u0161inimo organizacijas gerokai sustiprino i\u0161 Vilniaus ir Kauno \u0161tab\u0173 pasitrauk\u0119 Lietuvi\u0173 fronto (LF) ir Lietuvos laisv\u0117s armijos (LLA) nariai. <\/p>\n\n\n\n 1944 m. liepos 24 d. LLA Raseini\u0173 apskrities vadas Juozas \u010ceponis pasira\u0161\u0117 \u012fsakym\u0105 Nr. 2 \u201eLLA kuop\u0173 ir b\u016bri\u0173 vadams\u201c, kuris buvo analogi\u0161kas LLA vyr. vadovyb\u0117s liepos m\u0117n. i\u0161leistam dokumentui, kurio pagrindin\u0117 mintis \u2013 nesitraukti i\u0161 Lietuvos ir organizuoti pasiprie\u0161inim\u0105. \u0160iuo pagrindu k\u016br\u0117si pirmosios LLA apygardos, v\u0117liau pakeitusios pavadinimus, ta\u010diau i\u0161laikiusios pagrindines nuostatas. \u012esakymas atspind\u0117jo grie\u017et\u0105 \u017demaitijos partizan\u0173 vad\u0173 \u2013 Juozo Kasperavi\u010diaus, Petro Bartkaus, Jono \u017demai\u010dio <\/em>ir Juozo \u010ceponio \u2013 pozicij\u0105 legalizacijos at\u017evilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulau\u017eymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata i\u0161liko iki galo \u2013 beveik visi Jungtin\u0117s K\u0119stu\u010dio (v\u0117liau \u2013 K\u0119stu\u010dio) apygardos vadai, buv\u0119 LLA nariai ir \u0161tab\u0173 darbuotojai, laik\u0117si min\u0117t\u0173 princip\u0173 ir pokariu.<\/p>\n\n\n\n Jungtin\u0117 K\u0119stu\u010dio apygarda ap\u0117m\u0117 dabartinius Akmen\u0117s, Joni\u0161kio, Jurbarko, Kelm\u0117s, \u0160iauli\u0173, \u0160ilal\u0117s, \u0160ilut\u0117s ir Taurag\u0117s rajonus, taip pat su jais besiribojan\u010dias Kauno, K\u0117daini\u0173, Pakruojo ir Radvili\u0161kio rajon\u0173 dalis bei Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0119. <\/p>\n\n\n\n Laisv\u0117s kov\u0173 archyve Nr. 12 yra pateiktas Rinktini\u0173 atstov\u0173, svars\u010diusi\u0173 apygardos veiklos ir vadovyb\u0117s problemas, susirinkimo, \u012fvykusio 1946 m. rugs\u0117jo 12 d., protokolas, kuriame nurodoma, kad min\u0117t\u0105 dien\u0105 \u012fvyko Lyd\u017eio, \u017dal\u010dio, \u0160erno ir Vytauto Did\u017eiojo rinktini\u0173 atstov\u0173 pasitarimas d\u0117l apygardos suk\u016brimo ir vadovyb\u0117s. <\/em>Pasitarime dalyvavo Lyd\u017eio rinktin\u0117s vadas Henrikas Sas-Danilavi\u010dius-Vidmantas<\/em>, jos atstovai Juozas Kasperavi\u010dius-Angis<\/em>, partizanas slapyvard\u017eiu Merkys<\/em> ir Juozas Mocius-\u0160vedrys<\/em>, \u017dal\u010dio rinktin\u0117s vadas Juozas \u010ceponis-Tauragis<\/em> ir jos atstovas partizanas slapyvard\u017eiu Gau\u010das<\/em>, <\/em>\u0160erno rinktin\u0117s vadas Petras Bartkus-Rimgaila<\/em>, kartu atstovav\u0119s ir Vytauto Did\u017eiojo rinktinei pagal vado patvirtinim\u0105 ra\u0161tu. Apsvars\u010dius Apygardos suk\u016brimo, jos organizacijos ir veiklos nuostatus, vadovyb\u0117s rinkimus ir \u016bkio klausimus, buvo nutarta i\u0161 Lyd\u017eio, \u017dal\u010dio, \u0160erno ir VDR rinktini\u0173 sukurti apygard\u0105 ir suteikti galimyb\u0119 \u012f jos sud\u0117t\u012f \u012feiti ir kitiems junginiams bei savaranki\u0161kai veikiantiems vienetams. <\/em> <\/p>\n\n\n\n 2026 m. Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose partizaniniuose dokumentuose dr. Darius Juodis rado K\u0119stu\u010dio apygardos \u0161tabo vir\u0161ininko Rimgailos <\/em>pasira\u0161yt\u0105 1946 m. lapkri\u010dio 5 d. dokument\u0105 Kovo vadui,<\/em> kuriame nurodoma: \u201eKadangi \u0161i\u0173 met\u0173 vasaros susitikimuose su \u012fvairi\u0173 partizanini\u0173 jungini\u0173 \/ rinktini\u0173, atskir\u0173 vienet\u0173 ir kt. \/ atstovais teko patirti, kad daugelis i\u0161 \u0161i\u0173 jungini\u0173 neturi auk\u0161tesn\u0117s vadovyb\u0117s ir kad yra vis\u0173 vienodas noras \u2013 centralizuotis ir susijungti bendram darbui, o vis\u0173 jungini\u0173 atstovus \u012f pasitarim\u0105 tuo reikalu d\u0117l technini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 nebuvo \u012fmanoma sukviesti, tai Lyd\u017eio, \u017dal\u010dio ir \u0160erno rinktini\u0173 atstovai 1946 m. rugs\u0117jo 21 d. susirinkime nutar\u0117 sudaryti jungtin\u0119 \u017demaitijos partizan\u0173 apygard\u0105, pri\u0117m\u0117 laikinuosius apygardos organizacijos ir veiklos nuostatus, pagal juos i\u0161rinko apygardos veiklos prad\u017eiai b\u016btinai reikalingus pareig\u016bnus ir nutar\u0117 kviesti \u012f apygard\u0105 \u012fsijungti kitas kaimynines rinktines, atskirus junginius bei vienetus\u201c. <\/em><\/p>\n\n\n\n Pasitarime vienbalsiai priimti Lyd\u017eio rinktin\u0117s veiklos laikinieji nuostatai ir organizacija, Apygardos vadu vienbalsiai i\u0161rinktas Juozas Kasperavi\u010dius-Angis<\/em> kartu \u012fgaliotas eiti apygardos \u0161tabo vir\u0161ininko ir \u0161tabo operatyvinio skyriaus vir\u0161ininko pareigas.<\/p>\n\n\n\n Jis buvo gim\u0119s Raseini\u0173 aps. Jurbarko vls. Jok\u016bbai\u010di\u0173 k. 1945 m. pavasar\u012f kartu su broliu Antanu buvo suimtas. Stribams inscenizavus pab\u0117gim\u0105, Antanas buvo nukautas, o su\u017eeistas Juozas paguldytas \u012f Bili\u016bn\u0173 dvare \u012frengt\u0105 karo lauko ligonin\u0119. Pasveik\u0119s jis prisid\u0117jo prie partizan\u0173. <\/em><\/p>\n\n\n\n 1946 m. lapkri\u010dio 5 d. kreipimesi \u012f kovotojus Juozas Kasperavi\u010dius ra\u0161\u0117: \u201eMes i\u0161\u0117jome ginti<\/em> savo teisi\u0173, savo t\u0117vyn\u0117s, savo kaim\u0173, m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 ir prot\u0117vi\u0173 krauju aplaistytos \u017eem\u0117s ir j\u0173 kap\u0173. M\u016bs\u0173 kelias garbingas. Mes savo kovoje esame teis\u016bs prie\u0161 Diev\u0105 ir prie\u0161 vis\u0105 civilizuot\u0105 pasaul\u012f. Dievas mums pad\u0117s. \/ Kardas pakeltas, ir j\u012f nuleisime tik tada, kai pasieksime tai, ko trok\u0161tame ir privalome pasiekti\u201c. <\/em>Bendra\u017eygiai prisimena, kad jis visuomet buvo tvarkingas, kari\u0161kai pasitemp\u0119s, reiklus, turintis ai\u0161kias nuostatas pasiprie\u0161inimo strategijos ir taktikos klausimais. \u017duvo 1947 m. baland\u017eio 9 d. <\/p>\n\n\n\n 1947 m. gegu\u017e\u0117s 25\u201326 d. vykusiame apygardos vad\u0173 pasitarime jos vadu buvo i\u0161rinktas Lietuvos kariuomen\u0117s kapitonas JONAS \u017dEMAITIS-TYLIUS, <\/em>gim\u0119s Palangoje. Partizanas nuo 1945 m. Suprasdamas, kad spauda yra svarbesn\u0117 u\u017e ginkl\u0105, pareng\u0117 nurodym\u0105 d\u0117l spaudos platinimo, atliko organizacinius partizan\u0173 strukt\u016br\u0173 pertvarkymus, ragino nedalyvauti okupacin\u0117s vald\u017eios rinkimuose. 1948 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n. K\u0119stu\u010dio, Prisik\u0117limo ir \u017demai\u010di\u0173 apygardas sujungus \u012f stambesn\u012f laisv\u0117s kovos s\u0105j\u016bd\u017eio organizacin\u012f vienet\u0105, pavadint\u0105 Vakar\u0173 Lietuvos (J\u016bros) sritimi, J. \u017demaitis buvo paskirtas jos vadu ir netrukus \u0117m\u0117si organizuoti viening\u0105 partizan\u0173 vadovyb\u0119. Tais pa\u010diais metais pasirinko Vytauto<\/em> slapyvard\u012f. <\/em>Lietuvos laisv\u0117s kovos s\u0105j\u016bd\u017eio Tarybos prezidiumo pirmininkas. Suimtas 1953 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. Jurbarko r. \u0160imkai\u010di\u0173 mi\u0161ke. Nuteistas mirties bausme ir 1954 m. lapkri\u010dio 26 d. su\u0161audytas Maskvos Butyrk\u0173 kal\u0117jime.<\/p>\n\n\n\n Dabar nor\u0117\u010diau truput\u012f ap\u017evelgti Jungtin\u0117s K\u0119stu\u010dio apygardos sud\u0117tyje veikusias rinktines, v\u0117liau keitusias pavadinimus net po kelet\u0105 kart\u0173. <\/em><\/p>\n\n\n\n \u017dAL\u010cIO rinktin\u0117 1946 m. gruod\u012f pervadinta NARO, 1947 m. liep\u0105 \u2013 \u017dUV\u0116DROS, o met\u0173 pabaigoje \u2013 VAIDOTO vardais. Vadas \u2013 Lietuvos kariuomen\u0117s kapitonas jau mano min\u0117tas JUOZAS \u010cEPONIS-TAURAGIS<\/em>, BUDRYS<\/em>. Gim\u0117 jis Raseini\u0173 aps. Raseini\u0173 vls. Kunkoj\u0173 k. 1944 m. prad\u017eioje \u012fstojo \u012f gen. Povilo Plechavi\u010diaus \u012fkurt\u0105 Lietuvos vietin\u0119 rinktin\u0119. Naciams rinktin\u0119 i\u0161formavus, slapst\u0117si t\u0117vi\u0161k\u0117je. \u012esitrauk\u0117 \u012f antinacin\u0119 veikl\u0105, \u012fstojo \u012f Lietuvos laisv\u0117s armij\u0105 (LLA) ir tapo aktyviu jos nariu. Buvo paskirtas LLA Raseini\u0173 apskrities vadu. 1944 m., art\u0117jant frontui, \u017emona su s\u016bneliu ir t\u0117vais pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus. J. \u010ceponis grie\u017etai atsisak\u0117 trauktis kartu ir pasitrauk\u0117 \u012f mi\u0161k\u0105. Vienas i\u0161 Jungtin\u0117s K\u0119stu\u010dio apygardos \u012fk\u016brimo organizatori\u0173. \u017duvo 1948 m. sausio 16 d. dabartinio Jurbarko r. Pagausan\u010dio I k. <\/p>\n\n\n\n GENIO <\/strong>rinktinei vadovavo Lietuvos kariuomen\u0117s jaunesnysis leitenantas Martinijonas (Martynas) Kliausius-Tautvydas<\/em>, \u0161iam \u017euvus \u2013 Aleksas Valan\u010dius-Oksas<\/em>, Tauras<\/em>. 1946 m. spal\u012f rinktin\u0117 pervadinta VOVER\u0116S <\/strong>vardu. Jai iki \u017e\u016bties vadovavo jau mano min\u0117tas A. Valan\u010dius. V\u0117liau rinktin\u0117 pateko \u012f Prisik\u0117limo apygardos sud\u0117t\u012f ir buvo pervadinta KUNIGAIK\u0160\u010cIO \u017dVELGAI\u010cIO vardu.<\/p>\n\n\n\n VYTAUTO DID\u017dIOJO <\/strong>rinktinei vadovavo Lietuvos kariuomen\u0117s puskarininkis Jonas Bieloglovas-Algi<\/em>s. Pervadinus j\u0105 AT\u017dALYNO <\/strong>vardu rinktinei vadovavo buv\u0119s Raseini\u0173 policijos vir\u0161ininkas Stasys Raziulis-Ma\u017eylis, Naras<\/em>. Rinktin\u0117 i\u0161formuota \u012fk\u016brus Prisik\u0117limo apygard\u0105, partizan\u0173 b\u016briai prijungti prie \u0161ios apygardos Lietuvos \u017ealiosios rinktin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n LYD\u017dIO rinktinei vadovavo in\u017einierius, Lietuvos kariuomen\u0117s jaunesnysis leitenantas, mokytojas Petras Ruibys-\u017digas, Garb\u0161tas<\/em>, po jo \u017e\u016bties \u2013 technikas, mokytojas Henrikas Sas-Danilavi\u010dius-Vidmantas<\/em>. 1947 m. liep\u0105 rinktin\u0117 pervadinta AUKURO vardu. <\/em><\/p>\n\n\n\n LIETUVOS LAISV\u0116S GYN\u0116J\u0172 <\/strong>rinktinei vadovavo mokytojas Petras Paulaitis-Aidas<\/em>, pastar\u0105j\u012f su\u0117mus \u2013 Mantvili\u0173 girininkas Vladas Gudavi\u010dius-Radvila<\/em>, kuris vadovavo rinktinei ir 1947 m. prad\u017eioje pervadinus j\u0105 TRIJ\u0172 LELIJ\u0172 <\/strong>vardu. Rinktin\u0117 panaikinta t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 vasar\u0105.<\/p>\n\n\n\n POVILO LUK\u0160IO rinktin\u0117 \u012fkurta 1946 m. kovo 12 d. Jos pirmasis vadas buvo Lietuvos kariuomen\u0117s jaunesnysis leitenantas, mokytojas Jonas Jasinevi\u010dius-Margis<\/em>, nuo 1946 m. rugpj\u016b\u010dio 28 d. \u2013 LR kariuomen\u0117s jaunesnysis leitenantas Antanas Ragauskas-Ragelis<\/em>. Abu rinktini\u0173 vadai buvo suimti, nuteisti ir i\u0161ve\u017eti \u012f soviet\u0173 lagerius. 1948 m. rinktin\u0117 pertvarkyta ir pervadinta MAIRONIO vardu. Jos vadu paskirtas Povilas Mork\u016bnas-\u010cernius. <\/em>\u012ek\u016brus Prisik\u0117limo apygard\u0105 rinktin\u0117 tapo jos dalimi.<\/p>\n\n\n\n \u0160ERNO <\/strong>rinktin\u0117 1947 m. bir\u017eel\u012f pervadinta SAVANORIO vardu. 1948\u202fm. kovo m\u0117n. SAVANORIO rinktin\u0117s tikrasis ir kartu ra\u0161ytinis raidinis pavadinimas buvo pakeistas \u012f\u202fBIRUT\u0116S.<\/em> Rinktin\u0117s vadais buvo Lietuvos kariuomen\u0117s kapitonas Jonas \u017demaitis-Adomas<\/em>, Mockus<\/em>, nuo 1947 m. gegu\u017e\u0117s pabaigos \u2013 mokytojas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius<\/em> <\/p>\n\n\n\n 1948 m. baland\u017eio 1 d. i\u0161 Jungtin\u0117s K\u0119stu\u010dio apygardos buvo \u012fkurtos Prisik\u0117limo ir K\u0119stu\u010dio apygardos. <\/p>\n\n\n\n 1948 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n. J. \u017demait\u012f paskyrus J\u016bros srities vadu, t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 liepos 8\u20139\u202fd. Taurag\u0117s aps. Bataki\u0173 vls. Petkai\u010di\u0173 mi\u0161ke \u012fvykusiame pasitarime J.\u202f\u017demaitis K\u0119stu\u010dio apygardos vadu paskyr\u0117 apygardos \u0161tabo nar\u012f HENRIK\u0104 SAS-DANILAVI\u010cI\u0172-VIDMANT\u0104 <\/em>Jis gim\u0117 Zaras\u0173 aps. Imbrado vls. Miliun\u010d\u0173 dvare. 1944 m. pavasar\u012f i\u0161vyko \u012f \u017demaitij\u0105, kur j\u012f u\u017eklupo antroji soviet\u0173 okupacija. Vengdamas represij\u0173, pasiliko gyventi ir dirbti \u017demaitijoje. Susisiek\u0117 su vietine Lietuvos laisv\u0117s armijos Er\u017evilko kuopa ir tapo aktyviu jos nariu. 1946 m. Vidmantas<\/em> \u0117m\u0117 fakti\u0161kai vadovauti Lyd\u017eio rinktinei, kartu organizavo derybas tarp rinktini\u0173, siekdamas lygiomis teis\u0117mis \u012fkurti apygard\u0105. Buvo vienas i\u0161 Jungtin\u0117s K\u0119stu\u010dio apygardos \u012fk\u016br\u0117j\u0173. Po apygardos vado J. Kasperavi\u010diaus \u017e\u016bties\u202fpad\u0117jo atkurti apygardos organizacin\u0119 strukt\u016br\u0105. 1948 m. gruod\u017eio 1 d. savavali\u0161kai i\u0161vyko \u012f Kaun\u0105 ir pateko \u012f pasal\u0105, bet s\u0117kmingai i\u0161tr\u016bko i\u0161 jos. 1949 m. baland\u017eio m\u0117n. u\u017e \u0161i\u0105 savavali\u0161k\u0105 i\u0161vyk\u0105 <\/em>buvo pa\u0161alintas i\u0161 apygardos vado pareig\u0173. Nepaisant MGB provokacij\u0173, bendra\u017eygiams tikint jo nekaltumu ir norint nuraminti partizanus, Vidmantas<\/em> buvo paskirtas LLKS vadovyb\u0117s atstovu Ryt\u0173 Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje. \u017duvo 1949 m. lapkri\u010dio 1 d. \u0160imoni\u0173 girios m\u016b\u0161yje dabartiniame Anyk\u0161\u010di\u0173 r.<\/p>\n\n\n\n 1949 m. baland\u017eio m\u0117n. vietoj H. Sas-Danilavi\u010diaus, ketvirtuoju K\u0119stu\u010dio apygardos vadu tapo buv\u0119s mokytojas, Butigeid\u017eio rinktin\u0117s vadas Aleksandras Mieliulis-Algimantas<\/em>, Nept\u016bnas. <\/em>Vadu A. Mieliulis buvo tik kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 po paskyrimo, nes \u017euvo bir\u017eelio 8 d. Taurag\u0117s r. Kazi\u0161k\u0117s mi\u0161ke. <\/p>\n\n\n\n Po Nept\u016bno<\/em> \u017e\u016bties vadovavim\u0105 apygardai per\u0117m\u0117 1947 m. ruden\u012f \u012f partizan\u0173 gretas at\u0117j\u0119s buv\u0119s Raseini\u0173 aps. vir\u0161ininko sekretorius ANTANAS BAK\u0160YS-GERMANTAS, KLAJ\u016aNAS<\/em>, gim\u0119s <\/em> Raseiniuose. I\u0161 par\u00adti\u00adza\u00adn\u0173 jis i\u0161\u00adsi\u00adsky\u00adr\u0117 am\u00ad\u017eiu\u00admi, i\u0161\u00adsi\u00adla\u00advi\u00adni\u00admu ir au\u00adto\u00adri\u00adte\u00adtu, to\u00add\u0117l ne\u00adtru\u00adkus bu\u00advo pa\u00adskir\u00adtas Vaido\u00adto rink\u00adti\u00adn\u0117s vadu, o 1949 m. bir\u00ad\u017ee\u00adlio m\u0117n. \u2013 K\u0119s\u00adtu\u00ad\u010dio apy\u00adgar\u00addos va\u00addu.<\/p>\n\n\n\n A. Bak\u00ad\u0161ys bu\u00advo itin at\u00adsar\u00adgus: kei\u00adt\u0117 dis\u00adlo\u00adka\u00adci\u00adjos vie\u00adtas, ven\u00adg\u0117 lan\u00adky\u00adtis pas j\u012f as\u00adme\u00adni\u0161\u00adkai pa\u00ad\u017e\u012fs\u00adtan\u00ad\u010dius ry\u00ad\u0161i\u00adnin\u00adkus. Vis d\u0117l\u00adto jis daug ir in\u00adten\u00adsy\u00adviai dir\u00adbo: da\u017e\u00adnai ins\u00adpek\u00adta\u00advo par\u00adti\u00adza\u00adn\u0173 jungi\u00adnius, nuo\u00adlat pa\u00adlai\u00adk\u0117 ry\u00ad\u0161\u012f su Lietuvos laisv\u0117s kovos s\u0105j\u016bd\u017eio Tarybos prezidiumo pirmininku Jonu \u017demai\u010diu-Vytautu<\/em>. <\/p>\n\n\n\n 1951 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n. A. Bak\u0161ys buvo paskirtas J\u016bros srities vadu ir apygardos vado pareigas perdav\u0117 buvusiam Kelm\u0117s gimnazijos mokytojui, Birut\u0117s rinktin\u0117s vadui KRIZOSTOMUI LABANAUSKUI-KUNOTUI, JUSTUI. <\/em><\/p>\n\n\n\n 1952 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n. jau eidamas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojo pareigas, Antanas Bak\u0161ys panaikino Prisik\u0117limo apygard\u0105, o J\u016bros srityje paliko por\u0105 stipri\u0173 apygard\u0173 \u2013 K\u0119stu\u010dio ir \u017demai\u010di\u0173. To paties m\u0117nesio 20 d. K\u0119stu\u010dio apygardos vadu, vietoje neveiklaus K. Labanausko, jis paskyr\u0117 buvus\u012f Prisik\u0117limo apygardos vad\u0105 POVIL\u0104 MORK\u016aN\u0104-RIMANT\u0104. <\/em>\u017duvo A. Bak\u0161ys 1953 m. sausio 17 d. Kelm\u0117s r. Pu\u017euk\u0173 k. <\/p>\n\n\n\n Mano min\u0117tas Krizostomas Labanauskas 1956 m. liepos 13 d. pats savanori\u0161kai pasidav\u0117 KGB Kelm\u0117s r. \u012fgaliotiniui ir tapo agentu Kalinausku.<\/p>\n\n\n\n Dabar dar gr\u012f\u017ekime prie Povilo Mork\u016bno. Jis gim\u0117 Raseini\u0173 aps. \u0160iluvos vls. Zbar\u0173 k. Buvo baig\u0119s \u017dem\u0117s \u016bkio mokykl\u0105 ir dirbo t\u0117v\u0173 \u016bkyje. Nuo 1944 m. partizanavo K\u0117daini\u0173 aps. Ario\u00adga\u00adlos ir Raseini\u0173 aps. Betygalos vals\u010di\u0173 apylink\u0117se. 1948 m. prad\u017eioje buvo \u012fpareigotas u\u017emegzti ry\u0161\u012f su kiek pairusia po karini\u0173 \u010dekist\u0173 operacij\u0173 Povilo Luk\u0161io rinktine. 1948 m. baland\u017eio 29 d. P. Mork\u016bnas tapo Prisik\u0117limo apygardos Maironio rinktin\u0117s vadu \u010cerniumi<\/em>, o 1949 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d. paskirtas Prisik\u0117limo apygardos vadu slapyvard\u017eiu Rimantas<\/em>. P. Mork\u016bnui per\u0117mus K\u0119stu\u010dio apygardos vado pareigas, jis kartu su apygardos \u0161tabo vir\u0161ininku Jonu Algirdu Vil\u010dinsku-Algirdu<\/em> toliau leido apygardos laikra\u0161t\u012f \u201eLaisv\u0117s varpas\u201c, taip pat \u0117jo ir LLKS Tarybos nario pareigas. <\/p>\n\n\n\n Paskutinis K\u0119stu\u010dio apygardos vadas Jonas Algirdas Vil\u010dinskas-Algirdas<\/em> \u0161ias pareigas per\u0117m\u0117 1953 m. bir\u017eelio m\u0117n. Jis gim\u0117 Raseini\u0173 aps. Jurbarko vls. Paantvard\u017eio k. Buvo baig\u0119s <\/strong>Jurbarko gimnazij\u0105 ir dirbo \u0160aki\u0173 aps. laikra\u0161\u010dio redakcijoje. 1949 m. kovo 25 d. i\u0161tr\u0117mus \u0161eim\u0105, tapo K\u0119stu\u010dio apygardos Vaidoto rinktin\u0117s Mindaugo t\u0117v\u016bnijos partizanu. Tais pa\u010diais metais buvo paskirtas Vaidoto rinktin\u0117s vadu, kartu \u0117jo LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono \u017demai\u010dio ry\u0161ininko pareigas. 1951 m. gruod\u017eio 6 d. paskirtas apygardos \u0161tabo vir\u0161ininku, \u0117jo J\u016bros srities \u0161tabo nario pareigas. J. A. Vil\u010dinskas partizanavo labai sud\u0117tingu laikotarpiu. Partizaninis karas \u0117jo \u012f pabaig\u0105. Ret\u0117jo bendra\u017eygi\u0173 gretos: vieni \u017euvo, kiti buvo suimti ir tapo agentais. Sunkiai susirgo J. \u017demaitis. Per vienerius (1952) metus apie J. A. Vil\u010dinsk\u0105 prane\u0161in\u0117jo net 13 agent\u0173. \u017duvo jis 1953 m. rugs\u0117jo 19 d. nakt\u012f Raseini\u0173 r. netoli Antanavos k. <\/strong>agent\u0173 surengtoje pasaloje.<\/p>\n\n\n\n K\u0119stu\u010dio apygard\u0105 sudar\u0117 trys rinktin\u0117s: <\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n AUKURO <\/strong>rinktinei nuo 1948 m. liepos m\u0117n. vadovavo Aleksandras Mieliulis. Jis vadovavo rinktinei ir 1949 m. pervadinus j\u0105 BUTIGEID\u017dIO vardu. A. Mieliul\u012f paskyrus apygardos vadu, rinktin\u0117s vado pareigos atiteko jau mano min\u0117tam Vladui Gudavi\u010diui-Vai\u0161norai, <\/em>o \u0161iam \u017euvus \u2013 <\/em>mokytojui Jonui Nuobarui-Lyrui.<\/em> 1951 m. bir\u017eelio 3 d. pastarasis buvo suimtas ir tapo MGB agentu \u0160iauriu. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 liep\u0105 Butigeid\u017eio rinktin\u0117s vadu buvo paskirtas Petras Bal\u010dinas-Pu\u0161is<\/em>. 1951 m. pabaigoje rinktin\u0117 buvo perduota \u017demai\u010di\u0173 apygardai. <\/p>\n\n\n\n BIRUT\u0116S rinktinei tapus K\u0119stu\u010dio apygardos dalimi, jai ir toliau vadovavo Edmundas Kurtinaitis-Kalnius<\/em>. Jam \u017euvus 1949 m. bir\u017eelio 6 d., po dviej\u0173 dien\u0173 rinktin\u0117s vado pareigos atiteko mokytojui Bronislovui Neverdauskui-R\u016bkui<\/em>, Ber\u017eui<\/em>, kuris \u017euvo t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 <\/em>bir\u017eelio 27 d. Netrukus, liepos m\u0117n., rinktin\u0117s vado pareigas per\u0117m\u0117 Krizostomas Labanauskas-Justa<\/em>s, o nuo 1951 m. pavasario \u2013 buv\u0119s dant\u0173 technikas Aleksas Jurk\u016bnas-Valeras<\/em>. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173\u202fliep\u0105 rinktin\u0117s liku\u010diai buvo prijungti prie K\u0119stu\u010dio apygardos Butigeid\u017eio rinktin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n VAIDOTO rinktinei vadovavo buv\u0119s Raseini\u0173 gimnazijos darbuotojas Antanas Tamo\u0161aitis-Nept\u016bnas<\/em>, Treniota<\/em>, Rubinas<\/em>, jam \u017euvus \u2013 Antanas Bak\u0161ys. 1949 m. bir\u00ad\u017ee\u00adlio m\u0117n. j\u012f paskyrus K\u0119s\u00adtu\u00ad\u010dio apy\u00adgar\u00addos va\u00addu, rinktin\u0117s vado pareigas per\u0117m\u0117 Jonas Algirdas Vil\u010dinskas. 1951 m. kovo m\u0117n. rinktinei vadovauti prad\u0117jo Edvardas Pranckevi\u010dius-Vasaris<\/em>, \u017euv\u0119s 1953 m. rugpj\u016b\u010dio 5 d. Jis buvo paskutinis, vadovav\u0119s Vaidoto rinktinei. <\/p>\n\n\n\n K\u0119stu\u010dio apygarda sunaikinta 1953 m. Paskutinis apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas<\/em> \u017euvo 1961 m. lapkri\u010dio 9 d.<\/p>\n\n\n\n Visiems, kam \u012fdomu b\u016bt\u0173 daugiau su\u017einoti apie apygardos ar rinktini\u0173 vadus, informacij\u0105 galima rasti m\u016bs\u0173 Centro internetiniame puslapyje rubrikoje Atmintis arba paie\u0161koje \u012fvedus pavard\u0119. Si\u016bly\u010diau \u017ei\u016br\u0117ti pa\u010di\u0173 paskutini\u0173 met\u0173 rengtas biografijas, nes jos papildytos pa\u010diais naujausiais Lietuvos valstyb\u0117s istorijos, Lietuvos centrinio ir Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentais.<\/p>\n\n\n\n Literat\u016bra ir \u0161altiniai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n R\u016bta Trimonien\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centro,\u00a0Memorialinio departamento,\u00a0Istorin\u0117s\u00a0atminties \u012fam\u017einimo skyriaus\u00a0vyriausioji istorik\u0117.Prane\u0161imas skaitytas 2026 m. rugs\u0117jo 11 d. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c konferencijoje \u201eK\u0119stu\u010dio apygarda: 80 met\u0173 istorijos ir atminties. Lietuvos laisv\u0117s kov\u0173 patirtys, \u017emon\u0117s ir \u0161iandienos aktualumas\u201c. Be atskiro autor\u0117s leidimo \u0161\u012f tekst\u0105 kopijuoti, platinti, vie\u0161ai skelbti ar kitaip naudoti draud\u017eiama. Partizaninis jud\u0117jimas neatsirado […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":12209,"parent":0,"template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"naujienos-category":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"uk","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis.jpg",1391,1391,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis-500x500.jpg",500,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis-768x768.jpg",768,768,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis-1024x1024.jpg",1024,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis.jpg",1391,1391,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis.jpg",1391,1391,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Vakaru-kryptis-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"R\u016bta Trimonien\u0117 Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centro,\u00a0Memorialinio departamento,\u00a0Istorin\u0117s\u00a0atminties \u012fam\u017einimo skyriaus\u00a0vyriausioji istorik\u0117.Prane\u0161imas skaitytas 2026 m. rugs\u0117jo 11 d. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus \u201eSantaka\u201c konferencijoje \u201eK\u0119stu\u010dio apygarda: 80 met\u0173 istorijos ir atminties. Lietuvos laisv\u0117s kov\u0173 patirtys, \u017emon\u0117s ir \u0161iandienos aktualumas\u201c. Be atskiro autor\u0117s leidimo \u0161\u012f tekst\u0105 kopijuoti, platinti, vie\u0161ai skelbti ar kitaip naudoti draud\u017eiama. Partizaninis jud\u0117jimas neatsirado…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/12208"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/types\/naujienos"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/12208\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":12233,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos\/12208\/revisions\/12233"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12209"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12208"}],"wp:term":[{"taxonomy":"naujienos-category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/uk\/wp-json\/wp\/v2\/naujienos-category?post=12208"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}