Per visą sovietinių okupacijų laikotarpį (pirmosios sovietinės okupacijos 1940-06-15 – 1941-06-22) ir nuo antrosios sovietinės okupacijos nuo 1944-10-10) įvairiomis formomis buvo represuoti (suimti ir įkalinti, ištremti, nužudyti) 3394 gyventojai, represijų metu gyvenę dabartinėje Tauragės rajono teritorijoje. Į šį skaičių neįeina dabartinio Tauragės rajono gyventojai, kurie siekdami išvengti represijų išvyko į kitas gyvenamas vietoves ir buvo represuoti tose vietose. Jie patenka į kitų vietovių sąrašus. Į represuotųjų sąrašą taip pat neįtraukti kovose su sovietiniais okupantais žuvę Lietuvos partizanai. Iš bendro represuotųjų skaičiaus – 242 žmonės ( 66 %) buvo ištremti, 1112 suimti ir įkalinti (33 %), pateikti duomenys apie 20 nužudytų žmonių ir prie 20 žmonių iš Tauragės rajono įrašyta ,,represuotas 1941 metais“.

Sovietų represuotų dabartinio Tauragės rajono gyventojų skaičius pagal metus:
1940 metais – 69 žmonės, tai sudaro 2 % bendro represuotų tauragiškių skaičiaus. Apima laikotarpį nuo 1940-06-15 iki 1940-12-31 – šeši su puse mėnesio nuo sovietinės Lietuvos okupacijos iki metų pabaigos.
1941 metais – 341 žmogus, tai sudaro 10 %. Apima laikotarpį nuo 1941-01-01 iki 1941-06-22 – beveik šešis mėnesius iki SSRS ir Vokietijos karo pradžios. 1941 metų birželio 14-18 dienomis vykdyta pirmoji masinio Lietuvos gyventojų trėmimo operacija.
1944 metais – 80 žmonių (2 %). Apima laikotarpį nuo 1944-10-10 (kai Tauragė antrą kartą buvo okupuota sovietų) iki 1944-12-31 – du su puse mėnesio.
1945 metais – 271 žmogus (8 %)
1946 metais – 219 žmonių (7 %)
1947 metais – 119 žmonių (4 %)
1948 metais – 824 žmonės (24 %) represuotųjų nuo bendro jų skaičiaus. Tai pats didžiausias per metus represuotų tauragiškių skaičius. 1948 m. gegužės 22 d. vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Vesna“ (Pavasaris).
1949 metais – 608 žmonės (18 %) – antras pagal didumą metinis represijų mastas prieš tauragiškius. 1949 m. kovo pabaigoje vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Priboj“ (Bangų mūša)
1950 metais – 211 žmonių (6 %).
1951 metais – 558 žmonės (16 %) – trečias pagal didumą metinis represijų mastas. 1951 m. spalio 2-3 dienomis vykdyta masinio trėmimo operacija ,,Osen“ (Ruduo).
1952 metais – 77 žmonės (2 %);
1953 metais – 15 žmonių;
1954 metais – 1 žmogus.
Represijų vietos:


Sugrįžimas į tėvynę:
Į Lietuvą grįžo – 2018 žmonių (60 %) represuotų tauragiškių. Tremtyje, kalėjimuose ir lageriuose mirė 427 žmonės (13 %). Žinoma, kad į Lietuvą negrįžo 93 žmonės (3 %). 856 žmonių likimas nežinomas.
Tekstą parengė
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“
Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas
Raimondas Matemaitis
Steigiamojo Seimo 100-mečio proga Seimo kanceliarija išleido straipsnių rinkinį „Parlamentarizmas Lietuvoje“, visuomenei neatlygintinai prieinamą ir skaitmeniniu formatu. Jubiliejiniame leidinyje mokslininkai apžvelgia Lietuvos parlamentarizmo raidą nuo jo ištakų iki šių dienų. Straipsnių autoriai: prof. dr. Rimvydas Petrauskas, prof. dr. Zigmantas Kiaupa, prof. dr. Rimantas Miknys, dr. Algimantas Kasparavičius, doc. dr. Algirdas Jakubčionis, dr. Alvydas Lukošaitis, prof. […]
1949 metais Lietuvą okupuojanti Sovietų sąjunga surengė trečiąjį mūsų šalies gyventojų masinį trėmimą į Sibirą pavadintą „Operacija Priboy“ (Bangų mūša). Du ankstesnieji didieji trėmimai vyko 1941 m. birželio keturioliktąją ir 1948 m. gegužės dvidešimt antrąją. 1949 m. trėmimas buvo antras pagal didumą prievartinis Lietuvos žmonių perkėlimas į Sibirą. Ši, taip vadinamoji „operacija“ vienu metu buvo […]
Politinėje istorijoje visada dominuoja nugalėtojų pasakojimas, bet kultūrinėje atmintyje tebeskamba visų balsai. Šią naratyvų problematiką porą metų Tauragėje analizavo poetė ir muziejininkė RENATA KARVELIS-Jančiauskienė. Pernai pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones paribio miesto tapatybę ji tyrinėjo bendrakūroje „Aš tave myliu“. Ryškiai geltonas 12-os metrų ilgio tentas ištisus metus kabojo Bažnyčių gatvėje, keturiomis kalbomis kviesdamas ant jo parašyti […]