
Skaudvilėje nuo 1862 m. kiekvieną antradienį vykdavo garsūs visoje Žemaitijoje turgūs. XIX a. viduryje nutiesus Rygos – Tauragės plentą, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, didėjo gyventojų skaičius ir miestelis virto gana svarbiu prekybos bei amatų centru. Tarpukariu tradiciniai savaitiniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo specializuotose, tam skirtose, miestelio vietose. Atskirai buvo įsikūrę arklių, karvių ir kiaulių turgūs. Ypač paklausi prekė buvo vietinės veislės arkliai – žemaitukai. Mažaūgiai, stiprūs, ištvermingi arkliai buvo gabenami darbui į anglių kasyklas. Į Skaudvilės turgus suvažiuodavo ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir pirkliai iš Anglijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių. Antradieniais Skaudvilės aikštė būdavo sausakimša arkliais traukiamų vežimų, žmonių ir gausybės prekių. Čia galėjai įsigyti įvairių buities rakandų, maisto produktų, žemės ūkio įrankių ir kt. Turgaus pakraščiuose prekiavo smulkesniais gyvuliais, paukščiais.
Artėjant Vėlinių metui Tauragės krašto muziejus „Santaka“ renginia pranešimą apie toradžų papročius ir laidojimo ritualus.
IKI GEGUŽĖS 18 D. ŠEŠTADIENIAIS MUZIEJUS LANKYTOJŲ NEAPTARNAUS!
Kelias ir piešinys yra neatsiejama klajonės dalis. Eskizai, gimę sulėtinus gyvenimo tempą, lėkimo pauzėse, iš kuklios užrašų knygutės perauga į drobėje apsigyvenusius, su augalijos motyvais susipynusius personažus. Tai kalnas, piemuo, šaknys, galvos ir nuo jų atitolę kūnai, sunkūs dantų pastos lašai bei kiti kasdienybės kelionėje sutinkami menininko sunaivinti plastiški objektai, švelnūs tūriai. Kelias čia tampa […]