Martynas AUŽ. Rezidencija Tauragės Pilyje
2024 December 6

Tauragė ilgus metus buvo žinoma kaip regionas, iš kurio dažniau išvykstama, nei grįžtama. Martynas Aužbikavičius – iš Tauragės kilęs, čia užaugęs, šiandien sėkmingai kuriantis tarpdisciplininis menininkas. Po 10-ies metų Martynas grįžta į gimtąjį miestą dar kartą čia įspausti spalvoto pėdsako, šįkart – kartu su vietos mokiniais.

Martyno vaikystė prabėgo šiame krašte piešiant „tagus“ (graffiti) ant senų pastatų sienų, o šį rudenį jis nominuotas konkursui „Young painter prize“ ir pristatė savo debiutinę parodą. Pasikeitė Martynas, ir miesto veidas gerokai pasikeitęs – daugelis šių pastatų, praėjus dešimtmečiui jau nugriauti ar renovuoti. Pastaruosius mėnesius menininkas tikrąja to žodžio prasme gyvena Tauragės pilyje. O štai netrukus pristatysime ir spalvingą muralą Pilies viršutiniame aukšte, fojė, kur klasėse už durų dešimtmečius skrebena pieštukai.

Martynas Auž.

Dar nerenovuotų pastatų sienos, slaptos susitikimų vietos, užkampiai, kiemai, klajonės ir.. kūryba.

– Čia ta vieta, kurioj jaučiuosi savimi.

– Jeigu paliktum pėdsaką gimtam mieste, kokios spalvos jis būtų?

– Ar vėl norėsi čia sugrįžti? Gal mūsų norai susitiks?

Kūrybinis Tauragės meno mokyklos dailės klasių  jaunimo ir profesionalaus menininko Martyno AUŽ dialogas materializuojasi. Kuriami tiltus tarp, kaip įvardija Martynas, „senosios kartos“, nors pats tikrai dar nesijaučia senas, ir dar tik besiskleidžiančių Tauragės jaunųjų menininkų, kartu ieškoma santykio su miestu, bandoma čia įsivietinti.

Pasienyje esančio Tauragės krašto tapatybėje istoriškai persipina įvairių konfesijų, papročių, etninių ir socialinių grupių istorijos. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ yra įsikūręs pastatų komplekse, nuo seno vadinamame pilimi, nors iš tikrųjų pastatas buvo statytas kaip muitinė. Dėl to komplekso auroje užkoduoti natūriniai, o dabar – kultūriniai mainai. Muziejus jau antrąkart bendradarbiauja su Goethe-Institut Litauen projekte „Išplėstinė Lietuva“. Šiemet, kartu su partneriais Tauragės meno mokykla Tauragės pilyje rengia meno rezidenciją.

Muziejininkai nuolat kelia klausimus, kur gi ta kibirkštis, miestiečio kodas, traukianti grįžti į gimtąjį kraštą po klajonių, kaip čia tampama savimi bei bendruomenės dalimi. Per meno rezidenciją „Išplėstinė Lietuva: priimti kitą“ leidžiamės į šios kibirkšties paieškas.

Rezidencijos kūrybinė ir gyvenamoji erdvė Tauragės pilyje – galimybė perprasti šiandieninį besikeičiančio miesto kontekstą bei tapti jo dalimi, kurti, dalintis savo kūryba bei bendradarbiauti su vietos jaunimo bendruomene.

Tarpdisciplininis menininkas Martynas Auž  kartu su Tauragės meno mokyklos moksleiviais kuria animacinį siužetą bei sienos piešinį Pilyje. Rezidencijos procesas ir rezultatas bus pristatytas vietos bendruomenei kviesime į renginį „Martynas AUŽ. Rezidencija Pilyje | pristatymas“.  

Viso proceso metu vyksta atviros dirbtuvės. Jauniesiems menininkams kūrybiniame procese padeda Tauragės meno mokyklos dailės klasių mokytojos ekspertės Vida Karbauskienė, Jurgita Navickienė ir Jolita Ogintaitė. Rezidencijos trukmė – spalio 10–gruodžio 12 d.

Gruodžio 13 d. 15.00 į Tauragės pilį penktadienio popietę praleisti spalvų pasaulyje kviečia Martynas AUŽ ir Tauragės meno mokyklos dailės klasių mokiniai. I korpuso III a. foje vyks susitikimas su menininku bei sienos piešinio (muralo) ir animacinio siužeto loop pristatymas.

Rezidencijos kuratorė Eglė Červinskaitė, fotografas Mindaugas Černeckas. Rezidencija yra Goethe‘s instituto Lietuvoje inicijuoto projekto „Išplėstinė Lietuva: priimti kitą“ dalis.

#išplėstinėlietuva #priimtikitą

Goethe-Institut Litauen

Apie Martyną Aužbikavičių:

„Martynas Auž (g. 1991) – tarpdisciplininis kūrėjas, pastaruosius dešimt metų kuria įvairių medijų ir projektų vizualią kalbą. Viešojoje erdvėje labiausiai atpažįstamas kaip itin išskirtinio, gyvybingo braižo iliustratorius bei animatorius. Jo kūryba siekia ir kino ekranus: 2019 m. Lietuvos publikai pristatytas filmas „Kaubojus“ (Martynas Auž yra filmo bendraautoris, animatorius), o 2020 m. šis filmas Rygos filmų festivalyje pripažintas geriausiu. Lietuvoje ir užsienyje vienas arba su komanda yra nupiešęs virš 800 kūrinių ant sienų (pakviestas dalyvauti kaip viešųjų erdvių menininkas tokiuose renginiuose kaip „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“). Jo darbai – sienų piešiniai – industrinėse erdvėse yra nominuoti ir įvertinti įvairiais tarptautiniais apdovanojimais.“ (Viktorija Mištautaitė)

2024 m. spalį Martynas Aužbikavičius pristatė savo debiutinę tapybos parodą „Klajonė“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Iš karto po to menininkas nominuotas konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ („Young painter prize“) tarp 33 geriausių Europos jaunųjų dailininkų.

Prenumeruokite naujienlaiškį!
Kitos naujienos
„Prūsijos geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai palikimas“: leidinio pristatymas
2025 November 25

Kviečiame į naujo leidinio „Istorinio kraštovaizdžio likučiai Klaipėdos krašte. Prūsijos geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai palikimas“ pristatymą, kuris vyks gruodžio 15 d., 17.00 val. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, Pilies menėse.  2025 m. gruodžio 15 d., 17.00 val. Tauragės krašto muziejus, Pilies menės Renginys nemokamas Leidinys skirtas Prūsijos karalystės geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai stočių, kaip kultūros paveldo objektų komplekso pristatymui. Remiantis […]

Vietoje gražiųjų Pilies menių baldų – medijų menas
2023 June 19

„Kur dingo tie gražieji baldai?“ – klausia tauragiškiai ir miesto svečiai, užsukę aplankyti Tauragės Pilies. Vietoje įprasto ampyrinio interjero lankytojus pasitinka paslaptingai užtamsini menių rūsiai, kurių erdvėse, po XIX a. skliautais, tarpsta medijų menas. Jau trečius metus festivalis KVADRATU pristato koncepciją MEnės2, kuomet Tauragės pilies menės transformuojasi ir tampa šiuolaikinio meno šiuolaikiniame mieste erdve. Šiemet […]

“Kiek rovė – neišrovė. Kiek skynė – nenuskynė”
2021 June 11

Tremties ir rezistencijos muziejuje anksčiau, lankytojo teisėm, dažnai lankydavausi su mokinių grupėm, įtvirtinant tremties, laisvės kovų laikotarpio temas.  Likimo ironija…šiandien šiame muziejuje aš jau ne lankytoja, aš kaip ir jo „šeimininkė“, nes jau geras pusmetis, kaip čia dirbu. Bendras ekspozicijų vaizdas buvo žinomas iš anksčiau. Bet, tik dabar, prisilietusi prie kiekvieno eksponato supratau, kiek daug […]