Lapkričio 25 d. 17.30 val. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyks parodos „Forma ir dvasia. Regimanto Midvikio retrospektyva“ pristatymas. Šis renginys – jautrus menininko atminimo pagerbimas, pažymint lygiai dešimtmetį nuo vieno iškiliausių Lietuvos skulptorių netekties.

„Pasaulis yra nepakartojamas, amžinas vyksmas. Įsižiūrėdamas į tai, ką kuria gamta, juntu, kokia vitališka jėga vykdo visas metamorfozes. Ta jėga persmelkia ir mus, ir mes tampame amžinojo vyksmo laikinais išgyventojais.” – Regimantas Midvikis.

SIEKIS ATSKLEISTI KŪRĖJĄ

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ pristatoma vieno žymiausių Lietuvos skulptoriaus, dailininko, kilusio iš Tauragės krašto, Regimanto Midvikio (1947-2015) retrospektyvi kūrybos paroda „Forma ir dvasia“. Parodos pavadinime slypi dvilypis autoriaus kūrinių pradas, kuriame lygiavertiškai svarbi meninė, materiali forma bei kiekviename kūrinyje apgyvendintas dvasingumas, intuityvumas ir žmogiškumas.

Muziejuje pristatomoje gausioje ekspozicijoje kuratoriai siekė atskleisti visapusišką R. Midvikio asmenybę,  kūrybinį temperamentą, atsiskleidusį skulptūriniuose maketuose, pastelėse, piešiniuose bei tapybos darbuose. Stebėdami skirtingomis medijomis sukurtus menininko kūrinius galime atpažinti emocionalų, intuityvų, lyrišką kūrėjo pradą, švelnų, bet tvirtą menininko charakterį, intuityvią, dinamišką ir introspektyvią R. Midvikio pasaulėjautą.  

TRADICIJOS IR MODERNUMO SINTEZĖ

Turbūt daugelis R. Midvikį pažinojo kaip monumentaliosios skulptūros atstovą. Pastarajame žanre atsiskleidė autoriaus gebėjimas suderinti tradiciją, akademizmą bei modernumą, konceptualumą. Viešųjų erdvių memorialai įamžino tautines temas bei iki šiol formuoja, stiprina lietuviškos tapatybės jausmą ir etninį identitetą. Įvairiuose Lietuvos miestuose pasklidusios R. Midvikio sukurtos skulptūros remiasi figūrinės dailės principais, harmoningai skambančiais elementais, kurie suvokiami įvairaus sluoksnio auditorijai.

Tiesa, nors išlaikomas natūralizmas, R. Midvikio rankose tikrovė įgauna simbolizuotą bei nuosaikiai abstrahuotą meninę formą. Siekdamas dar labiau išryškinti skulptūrų materiją, autorius derino šlifuotus, lygius, blizgius ir grubesnius, faktūrinius paviršius, jungė akmenį ir bronzą, bei tokiu būdu sukūrė charakteringą ir atpažįstamą kūrinių stilių, minties ir formos sintezę.

Parodoje Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ lankytojui pristatomi skulptūriniai eskizai –  nedidelio formato kūriniai, atlikti iš skulptūrinio plastilino. Pastaroji eskizinė žaliava suteikė autoriaus etiudams minkštumo, plastiškumo ir natūralumo įspūdį. Autentiškos lipdytinės miniatiūros alsuoja R. Midvikio rankų šiluma ir minties gyliu, atsiveria kūrėjo mąstymo ypatumai, gyvas kūrybinis procesas bei kelias link monumentalių, didelio formato skulptūrų.

MUZIKALŪS PASTELIŲ RITMAI

Pastelėse R. Midvikis dar labiau priartėja prie abstrakcijos žanro. Nebesant poreikio sukurti sąlyginai atpažįstamus veikėjus, autorius dar daugiau improvizuoja, „džiazuoja“, išlaisvina savo jausmingą prigimtį. Parodoje „Forma ir dvasia“ eksponuojama dalis autoriaus sukurtų pastelių, kuriose –  emocionalus, turtingas R. Midvikio dvasinis pasaulis.

Autoriaus darbuose vyraujanti vizualinių elementų ritmika artima džiazo muzikai. Kaip ir džiaze, R. Midvikio pastelėse gausu improvizacijos, kūrybinės laisvės bei žaismingumo. Automatinio kūrybos principu išlaisvinta vidinė autoriaus tikrovė, ekspresyvi jausmų, būsenų, nuojautų amplitudė. Sodrus, žaismingas koloritas, muzikalios spalvinių tonų dermės byloja apie puikią R. Midvikio spalvinę klausą. Pastelėse žaižaruojančios intensyvios, kontrastingos spalvos veikia lyg metaforos, vaizdinės asociacijos, bylojančios apie neverbalinius psichologinius potyrius.

Tiek pastelėse, tiek grafikos darbuose galime gėrėtis meistriškai valdoma piešinio linija, akcentuojamu vizualių elementų (formos, linijos, spalvos) grynumu. Pasiduodamas jausminiam aplinkos išgyvenimui, akimirkos pagavai, autorius perteikia subtilius žmogiškosios būties, gamtos metamorfozių, individo ir aplinkos sąveikos niuansus. Romantizuotuose, lyriškuose gamtovaizdžiuose galime pajusti R. Midvikio gebėjimą subtiliai perteikti gamtos jėgų vitališkumą, ritmą bei nematomo, tačiau nujaučiamo individo ryšio su jį supančia aplinka, niuansus.

Apie autorių

Regimantas Midvikis (1947–2015) – vienas žymiausių Lietuvos skulptorių, dailininkų. Gimė Eidintų k., Tauragės raj. 1964–1971 m. studijavo skulptūrą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Baigęs studijas, persikėlė gyventi į Klaipėdą, kur dirbo „Dailės“ kombinate. Paskutiniuosius 16 metų gyveno ir kūrė gimtojoje Tauragėje.

Nuo 1969 m. pradėjo dalyvauti parodose. 1975 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Kūrė dekoratyviąsias ir mažųjų formų skulptūras, portretus, paminklus, piešė karikatūras, pasteles, tapė.

1994 m. kartu su kitais menininkais už Rainių kančių koplyčios sukūrimą (Telšių r.) R. Midvikis tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatu. Po mirties, 2015 m. rugsėjo 9 d. Regimantui Midvikiui suteiktas Tauragės rajono Garbės piliečio vardas.

R. Midvikis sukūrė daug monumentalių skulptūros kūrinių: Rainių kankiniams, Kražių skerdynėms atminti, Simonui Daukantui Lenkimuose, Martynui Mažvydui Klaipėdoje, Karaliui Mindaugui Vilniuje, Žemaičių apygardos partizanams Telšiuose, Juozui Miltiniui Panevėžyje, Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje, Lietuvos vardo tūkstantmečiui Klaipėdoje, kompoziciją seniesiems dievams Patrimpui, Perkūnui, Patulai Rambyne, Oginskiams Rietave, paminklas broliams Vileišiams Vilniuje ir kt.