Tauragė prie bendros elektros energetinės sistemos prijungta 1960 m. Tai buvo metai, nuo kada elektros srovė tapo daug patikimesnė ir pastovesnė. Iki tol veikusių miesto elektrinių istorija painoka, bet išties įdomi. Apie jas rašė kraštotyrininkas Edmundas Mažrimas, šiek tiek Kęstutis Norbutas, pavieniai žurnalistai, fragmentiškai užsimenama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Tačiau giliausiai temą Lietuvos centriniame valstybės archyve […]
Ilgus šimtmečius didesnių tiltų Tauragės apylinkėse nebuvo. Paprasti mediniai statyti per siaurus upelius. Didesnes upes, kaip Jūrą, Šešuvį tekdavo įveikti brastomis. Taip ir ties Tauragės dvaru bei dabartiniais Jovarais būta brastos – seklesnės vietos, kur galėdavo perbristi keliautojai bei arklių tempiami vežimai. Tauragės tiltai Pirmasis tiltas Tauragėje per Jūrą pastatytas anksčiausiai 1834 m. tiesiant Rygos-Karaliaučiaus […]
Pirmoji turgaus aikštė Senasis miestas buvo išsidėstęs aplink dabartinį Senamiesčio skverą. Iki XIX a. vidurio tai buvo pirmoji turgaus aikštė. Namai tęsėsi ir dabartinėje Laisvės gatvėje, kuri užsibaigdavo upėje per brastą į Tauragės dvarą. Tiesa, buvo užstatyta tik maža gatvės atkarpa, maždaug iki „Kelių priežiūros“ administracinio pastato. Toliau buvo dirbami laukai ir ganyklos. Visų […]
Šių dienų Tauragės miestas ir rajonas yra labai homogeniškas. Daugumą sudaro lietuviai, o iš jų daugelis save laiko pietų žemaičiais. Tačiau taip buvo ne visada. Iki pat XVIII a. galime kalbėti apie itin lietuvišką kraštą, kurį dažniausiai valdė atvykę didikų paskirti vietininkai, kalbėję vokiškai, kartais lenkiškai. 1653 m. miestelis galėjo turėti apie 200 gyventojų. Gyveno […]
Kartais iš piliečių, ideologizuojančių sovietmetį tenka išgirsti: „na bet kiek tada statė, kelių tiesė“ ir t.t. Nors galiu tik sutikti, kad statybų būta išties daug, tačiau viso to ištakos slypi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai besistiebianti nepriklausoma Lietuvos Respublika kūrė realius plėtros planus, įskaitant ir kelių tiesimą. Kai ką spėta įgyvendinti, kai kam sutrukdė sovietų […]
Praeityje būta bandymų parašyti trumpą, koncentruotą Tauragės istoriją. Laikas bėga, atrandami nežinoti istoriniai šaltiniai, o nauja istorija nuolat kuriama. Mano manymu, jau senokai trūksta mėginimų tą istoriją vėl parašyti. Tebūnie šis straipsnis lyg paruoštukė besidomintiems skaitytojams, siekiantiems pažinti miesto praeitį, bet neturintiems laiko raustis skirtingose knygose ir straipsniuose. Pastebėsite, kad čia mažai asmenybių, bet tik […]
1936 m. sausio 1 d. Klaipėdoje pradėtas leisti dienraštis lietuvių kalba „Vakarai“. Jis informavo apie Klaipėdos krašto įvykius, spausdino žinias iš Žemaitijos, Aukštaitijos ir kitų regionų, rašė apie Lietuvos problemas, pasaulio įvykius, nagrinėjo ekonominius, socialinius, švietimo, kultūros ir kitus klausimus. Dienraštį leido ir spausdino akcinė bendrovė „Rytas“. Paskutinysis numeris išėjo 1939 m. kovo 22 d., […]
Pirmoji bažnyčia Kovo 21 d. minėjome Tauragės 518-ąjį gimtadienį. 1507 m. pirmasis Tauragės rašytinis paminėjimas sutampa ir su katalikų bažnyčios fundaciją žyminčiu dokumentu. Dokumentas žinomas tik iš jo patvirtinimo teismų aktuose 1635 m. Originalas neišlikęs. Iš tiesų faktą, kad bažnyčia įsteigta XVI a. pradžioje liudija tik XIX a. pradžios raštas, kuriame ginčytasi, kada įsteigta bažnyčia. […]
Šiandien mums saugumo jausmą suteikia Tauragės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, nuolat budinti ir nelaimei ištikus skubanti gesinti gaisrus, šalinti audrų nuostolius, pjaustyti į avarijas patekusių automobilių su įstrigusiais žmonėmis ir kita. Ji taip pat prižiūri, kaip laikomasis priešgaisrinės saugos reikalavimų, rūpinasi gesinimui reikalingais vandens telkiniais, šviečia visuomenę. Gyvename laikais, kai brangūs ugniagesių automobiliai greitai nusigauna […]
Tauragės mokytojų seminarija – išskirtinė mokymo įstaiga, kurioje ruošti pradinių klasių mokytojai ne tik Didžiajai Lietuvai, bet ir neseniai prijungtam Klaipėdos kraštui. Seminarijos ištakos siejamos su 1918 m., kai evangelikų liuteronų vyskupas Augustas Vymeris ir istorijos mokytojas Jonas Vilkaitis prie evangelikų liuteronų bažnyčios įsteigė vienerių metų mokytojų kursus. Pedagogų poreikiui tik augant, 1923 m., Dariaus […]
Kitąmet Prūsijos kunigaikštystei – 500 Neseniai „Tauragės žiniose“ pasirodė autoriaus straipsnis „Tauragės dvare Radvilos, Sapiegos ir karalius Jonas Sobieskis“ apie Tauragės dvaro istoriją XVII a., kaip Prūsijos valdovai bandė įsigyti Tauragės dvarą ir valdą iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų. Po ilgai trukusių, sudėtingų derybų, dvaras pateko Prūsijos valdžion. Kaip minėta ankstesniame straipsnyje, Tauragės dvaras – […]
Kaip minėsime Prūsijos kunigaikštystės jubiliejų? Aplankę Tauragės dvarą, šiandien rasime daugiabučių ir privačių namų kvartalą – miesto dalį, kuris oficialiai yra atskiras kaimas. Toje gyvenvietėje neišvysime prabangos, kuri įprastai iškyla vaizduotėje ištarus žodį „dvaras“. Tauragės dvaras – tai miesto ištakos, tačiau turtingais meno, knygų rinkiniais, ištaiginga architektūra jis niekada nepasižymėjo. Tai visad buvo ne reprezentacinis, […]
Šiandien mums saugumo jausmą suteikia Tauragės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, nuolat budinti ir nelaimei ištikus skubanti gesinti gaisrus, šalinti audrų nuostolius, pjaustyti į avarijas patekusių automobilių su įstrigusiais žmonėmis ir kita. Ji taip pat prižiūri, kaip laikomasis priešgaisrinės saugos reikalavimų, rūpinasi gesinimui reikalingais vandens telkiniais, šviečia visuomenę. Gyvename laikais, kai brangūs ugniagesių automobiliai greitai nusigauna […]
Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių – kartografiniai darbai. Ir čia tenka pripažinti, kad buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės svarbiausi dokumentai, dvarų ir kitų valdų […]
Pirmieji tikrai atsekami krašto gyventojai buvo šiaurės elnių medžiotojai, klajoję čia dar prieš 12 000 metų. Tą liudija ragai, rasti giliai žemėje Batakiuose. Ištirti mikroskopais, datuoti radiokarbono metodu jie yra seniausi žmogaus veiklos įrodymai Tauragės krašte. Akmens amžiaus žmonės grupelėmis gyveno Ančios pakrantėse netoli Skaudvilės, kadangi neseniai rasta jų stovyklaviečių, o jose ir titnaginių įrankių. […]