{"id":6244,"date":"2023-05-16T14:56:17","date_gmt":"2023-05-16T12:56:17","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=6244"},"modified":"2023-05-16T15:00:26","modified_gmt":"2023-05-16T13:00:26","slug":"netiketi-%d0%b0rcheologiniai-radiniai-keleriskiuose-gali-tapti-dideliu-atradimu-pradzia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/netiketi-%d0%b0rcheologiniai-radiniai-keleriskiuose-gali-tapti-dideliu-atradimu-pradzia\/","title":{"rendered":"Netik\u0117ti \u0430rcheologiniai radiniai Keleri\u0161kiuose gali tapti dideli\u0173 atradim\u0173 prad\u017eia"},"content":{"rendered":"\n<p>2018 m. Keleri\u0161ki\u0173 kaimo (Vilky\u0161ki\u0173 sen., Pag\u0117gi\u0173 sav.) ariamame lauke, kur\u012f kerta lauko keliukas, metalo ie\u0161kikliu surasti 28 \u017ealvariniai (vario lydinio) radiniai. Rad\u0117jas, sodybos savininkas \u2013 \u0161viesus \u017emogus, prane\u0161\u0119s apie radin\u012f Kult\u016bros paveldo departamentui. V\u0117liau, atlikus b\u016btiniausius tyrimus, radinius KPD Taurag\u0117s skyriaus tuometin\u0117 specialist\u0117 Margarita Kar\u016bnien\u0117 perdav\u0117 Taurag\u0117s kra\u0161to muziejui \u201eSantaka\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Radinius per\u0117mus KPD, jie perduoti Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistams, kurie nustat\u0117, kad daiktai plataus laikotarpio \u2013 tipi\u0161ki VIII-XV a. darbo \u012frankiai ir papuo\u0161alai i\u0161 griautini\u0173 ir degintini\u0173 kap\u0173. Reikia pasakyti, kad v\u0117lyv\u0173 IX-XV a. skalvi\u0173 kap\u0173 \u017einoma itin ma\u017eai. Taip ma\u017eai, kad nelabai yra su kuo lyginti radinius. Lemiamas veiksnys tokiai pad\u0117\u010diai yra IX a. galutinai \u012fsigal\u0117j\u0119s mirusi\u0173j\u0173 laidojimo paprotys. Verta priminti, kad archeologiniais duomenimis skalvi\u0173 gyventi plotai siek\u0117 Rukus vakaruose, Taurag\u0119 \u0161iaur\u0117je, Smalininkus rytuose. D\u0117l piet\u0173 labai tr\u016bksta duomen\u0173, ta\u010diau v\u0117lyvi objektai \u017einomi tik Ragain\u0117s apylink\u0117se.<\/p>\n\n\n\n<p>Nemuno \u017eemupio kult\u016bros \u017emoni\u0173, o v\u0117liau ir skalvi\u0173 tankiausiai gyventas plotas buvo Vilky\u0161ki\u0173 kalvag\u016bbryje, kuris t\u0119siasi ne tik de\u0161iniajame, bet ir kairiajame Nemuno krante. B\u016btent min\u0117to kalvag\u016bbrio vietoje \u017einomos archeologin\u0117s vietos i\u0161sid\u0117s\u010diusios tiems laikams labai tankiai \u2013 ma\u017edaug kas 3 km. Turb\u016bt neatsitiktinai Rambyno kalnas ir apylink\u0117s apipintos gausiomis legendomis. Juk b\u016btent jis yra viduryje tankiausiai gyventos teritorijos. Istorinius laikus pasiekusi u\u017era\u0161yta sakm\u0117 apie \u017eem\u0117s kunigaik\u0161t\u012f skalv\u012f \u0160ereik\u0105<sup><a href=\"#sdfootnote1sym\"><sup>1<\/sup><\/a><\/sup> bei archeologi\u0161kai \u0161iek tiek tirtas \u0160ereiklaukio piliakalnio, gyvenvie\u010di\u0173 ir kapinyn\u0173 kompleksas (vos u\u017e 6 km nuo Rambyno) taip pat svariai prisideda prie Skalvos \u017eem\u0117s centro lokalizavimo. Regione \u012f Nemun\u0105 \u012fteka kita nema\u017ea up\u0117 \u2013 J\u016bra, o up\u0117s nuo seno \u017emon\u0117ms buvo labai svarbios i\u0161gyvenimui, susisiekimui ir prekybai.<sup><a href=\"#sdfootnote2sym\"><sup>2<\/sup><\/a><\/sup><\/p>\n\n\n\n<p>Gr\u012f\u017ekime prie Keleri\u0161ki\u0173 kapinyno. Deja, archeologiniai tyrimai vietoje neatlikti, ta\u010diau galima sp\u0117ti, kad ten nedeginti mirusieji laidoti dar ir IX a. V\u0117liau i\u0161plito deginimo paprotys. Nors 2019 m. Kult\u016bros paveldo centras \u012ftrauk\u0117 objekt\u0105 \u012f Kult\u016bros vertybi\u0173 registr\u0105 (Nr. 44123), archeologiniai tyrimai nevykdyti. Tad galb\u016bt suartame \u017eem\u0117s sluoksnyje dar slepiasi viena kita paslaptis.<\/p>\n\n\n\n<p>Vertingiausias radinys \u2013 perl\u016b\u017e\u0119s ornamentuotas kalavijo mak\u0161t\u0173 apkalas (<strong>1 pav.<\/strong>). Taip pat puikiai i\u0161silaikiusios keturios nedidel\u0117s seg\u0117s: ornamentuota pasagin\u0117 seg\u0117 daugiakampiais galais (<strong>2 pav.<\/strong>), pasagin\u0117 seg\u0117 gyvuliniais galais (\u017eal\u010di\u0173 galvos) (<strong>3 pav.<\/strong>), pasagin\u0117 seg\u0117 grybo formos galais (<strong>4 pav.<\/strong>), pasagin\u0117 seg\u0117 plat\u0117jan\u010diais galais (<strong>5 pav.<\/strong>). Dar rasta lankin\u0117s seg\u0117s gyvuline kojele dalis (\u017eal\u010dio atvaizdas; <strong>6 pav.<\/strong>), kitos lankin\u0117s seg\u0117s dalis (<strong>7 pav.<\/strong>), pasagin\u0117s seg\u0117s aguonin\u0117 galvut\u0117, ornamentuotos juostin\u0117s apyrank\u0117s dalis. Trys \u017eiedai: ornamentuotas \u017eiedas pastorinta priekine dalimi (tordiravimo imitacija), \u017eiedas paplatinta priekine dalimi (signetinis), ornamentuotas skardinis \u017eiedas paplatinta priekine dalimi (likusi tik priekin\u0117 dalis; <strong>8 pav.<\/strong>). Taipogi rastas \u017evangutis, vienas daugiakampis ir vienas dvigubas karoliai, ornamentuoto papuo\u0161alo dalis, pentino dalis, dir\u017eo pakabutis-branktelis, dir\u017eo apkal\u0117liai i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173 (sujungti \u012f vien\u0105, keturkampiai), ornamentuotas apkal\u0117lis. Pasitaik\u0117 keletas v\u0117lyv\u0173 XVII-XIX a. radini\u0173.<\/p>\n\n\n\n<!-- default-view.php -->\n<div\n\tclass=\"ngg-galleryoverview default-view \"\n\tid=\"ngg-gallery-f1bd142f3de187867e087ba73173696e-1\">\n\n\t\t<!-- Thumbnails -->\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-0\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-image-id=\"376\"\n               data-title=\"4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"4-pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_4.-Pasagine-sege-grybo-formos-galais-keleriskiai.-TKM.jpg\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-1\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-image-id=\"377\"\n               data-title=\"2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"2-pasagine-sege-daugiakampiais-galais-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-2\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-image-id=\"378\"\n               data-title=\"1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"1-kalavijo-makstu-apkalas-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_1.-Kalavijo-makstu-apkalas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-3\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-image-id=\"379\"\n               data-title=\"3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"3-pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_3.-Pasagine-sege-su-zalciu-galvomis-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-4\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-image-id=\"380\"\n               data-title=\"6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"6-lankines-seges-dalis-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_6.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-5\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n               data-image-id=\"381\"\n               data-title=\"5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"5-pasagine-sege-platejanciais-galais-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_5.-Pasagine-sege-platejanciais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-6\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-image-id=\"382\"\n               data-title=\"7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"7-lankines-seges-dalis-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_7.-Lankines-seges-dalis-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\t\t\t<div id=\"ngg-image-7\" class=\"ngg-gallery-thumbnail-box \" >\n\t\t\t\t        <div class=\"ngg-gallery-thumbnail\">\n            <a href=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               title=\"\"\n               data-src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-thumbnail=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n               data-image-id=\"383\"\n               data-title=\"8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM\"\n               data-description=\"\"\n               data-image-slug=\"8-skardinis-ziedas-keleriskiai-tkm\"\n               class=\"ngg-simplelightbox\" rel=\"f1bd142f3de187867e087ba73173696e\">\n                <img\n                    title=\"8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM\"\n                    alt=\"8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM\"\n                    src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/gallery\/keleriskiai\/thumbs\/thumbs_8.-Skardinis-ziedas-Keleriskiai.-TKM.JPG\"\n                    width=\"240\"\n                    height=\"160\"\n                    style=\"max-width:100%;\"\n                \/>\n            <\/a>\n        <\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div> \n\t\t\t\n\t\n\t<br style=\"clear: both\" \/>\n\n\t\n\t\t<!-- Pagination -->\n\t<div class='ngg-clear'><\/div>\t<\/div>\n\n\n\n\n<p>Radinius Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus r\u016bpes\u010diu 2020 m. Vilniuje konservavo archeologas-restauratorius Ar\u016bnas Pu\u0161korius. Konservavimo metu suklijuotas ir perl\u016b\u017e\u0119s kalavijo mak\u0161t\u0173 apkalas. Nuo 2022 m. pabaigos jie eksponuojami muziejaus Archeologijos bok\u0161te. Vis\u0173 radini\u0173 nuotraukas galima rasti LIMIS (Lietuvos integralioje muziej\u0173 informacin\u0117je sistemoje) arba straipsnyje nuskenavus QR kod\u0105.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/QR-kodas.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-6245\" width=\"176\" height=\"176\"\/><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>Nors Keleri\u0161ki\u0173 kaime esan\u010dio proistorinio kapinyno vieta \u0161iandienos archeologams nebuvo \u017einoma, ta\u010diau trumpos \u017einut\u0117s XIX a. vidurio \u2013 XX a. prad\u017eios periodikoje leido sp\u0117ti, kad \u010dia b\u016bta ne vieno tokio objekto. Naujai surastas archeologinis objektas privert\u0117 darkart per\u017evelgti anks\u010diau publikuot\u0105 med\u017eiag\u0105 apie \u0161ios vietov\u0117s archeologinius objektus ir \u012fvertinti kontekst\u0105, kuriame surastas naujasis kapinynas.<\/p>\n\n\n\n<p>D\u0117l bendros informacijos reik\u0117t\u0173 pa\u017eym\u0117ti, kad Klaip\u0117dos kra\u0161te iki 1945 met\u0173 \u017einotus proistorinius objektus iki \u0161iol tenka suradin\u0117ti i\u0161 naujo, nes XIX a. \u2013 XX a. prad\u017eioje radiniai i\u0161 \u012fvairi\u0173 kra\u0161to vietovi\u0173 da\u017eniausiai keliavo \u012f Karaliau\u010diaus muziej\u0173, retais atvejais \u2013 \u012f Berlyn\u0105. Ir tik nuo XX a. tre\u010dio de\u0161imtme\u010dio kai kurie i\u0161 j\u0173 pateko \u012f Klaip\u0117dos ir Kauno muziejus. Pana\u0161i situacija ir su dokumentais, t.y. prane\u0161imais kur rasti radiniai, kasin\u0117jim\u0173 ataskaitomis. Tokia dokumentacija i\u0161 Klaip\u0117dos kra\u0161to daugiausia saugota Karaliau\u010diaus institucijose, o II Pasaulinio karo metu ir po jo buvo did\u017ei\u0105ja dalimi sunaikinta. Dalis Karaliau\u010diaus muziejaus Prussia-Museum ir Proistor\u0117s valdybos \u2013 pagrindini\u0173 archeologijos paveldu Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje besir\u016bpinusi\u0173 \u012fstaig\u0173 dokument\u0173 po nes\u0117kmingos evakuacijos 1945 metais atsid\u016br\u0117 Ryt\u0173 Berlyne ir tenyk\u0161\u010dio muziejaus r\u016bsyje buvo surasti bei prad\u0117ti tvarkyti tik apie 2000-uosius metus. \u0160iandien Berlyno Proistor\u0117s ir ankstyvosios istorijos muziejuje saugomos tik nuotrupos dokument\u0173 apie proistorini\u0173 paminkl\u0173 tyrimus ir radimvietes \u0161iandien Lietuvai priklausan\u010dioje Pr\u016bsijos dalyje. Kita problema \u2013 vietos gyventoj\u0173 pasikeitimas. Tie, kurie \u017einojo apie j\u0173 apylink\u0117se randamus archeologinius dirbinius, did\u017ei\u0105ja dalimi buvo sunaikinti ar priversti palikti savo namus po II Pasaulinio karo. Ir tre\u010dia problema, egzistavusi iki pat XXI am\u017eiaus prad\u017eios \u2013 sen\u0173j\u0173 kra\u0161to \u017eem\u0117lapi\u0173 neprieinamumas Lietuvos tyrin\u0117tojams. Visi \u0161ie klausimai suk\u016br\u0117 (ir iki \u0161iol sudaro) daug problem\u0173 Lietuvos archeologijai ir paveldosaugai surandant XIX am\u017eiaus pabaigoje \u2013 XX am\u017eiaus prad\u017eioje \u017einot\u0173 Klaip\u0117dos kra\u0161to proistorini\u0173 kapinyn\u0173 vietas.<\/p>\n\n\n\n<p>Tokiame kontekste galima kalb\u0117ti ir apie Keleri\u0161ki\u0173 archeologijos objektus. 1859 m. \u017eymus J\u016bros \u017eemupio archeologini\u0173 paminkl\u0173 tyrin\u0117tojas Eduardas Karlas Samuelis Gisevius (1798-1880) (liet. Gizevijus), geriau \u017einomas kaip Nemuno pakran\u010di\u0173 peiza\u017e\u0173 ir ypa\u010d Ragain\u0117s bei Til\u017e\u0117s apylinki\u0173 gyventoj\u0173 etnografiniais r\u016bbais tapytojas ir tautosakos rink\u0117jas, leidinyje <em>\u201eNeue Preussische Provinzial-Bl\u00e4tter\u201c <\/em>(Nauji Pr\u016bsijos provincijos lak\u0161tai) paskelb\u0117 J\u016bros pakran\u010di\u0173 piliakalni\u0173 padavimus. Tai buvo pasakojim\u0173 rinkinys apie Vart\u016bli\u0161ki\u0173, Giland\u017ei\u0173, Oplankio, Opstainio piliakalnius, Kal\u0117n\u0173 \u0160arkos kaln\u0105. Vienas i\u0161 publikuot\u0173 tekst\u0173 yra apie Sidabrin\u012f kaln\u0105 ir ant jo stov\u0117jus\u012f akmen\u012f, vadinam\u0105 suakmen\u0117jusia Vestuvi\u0173 karieta (<em>Versteinere Hochszeitwagen<\/em>). \u0160is akmuo, buv\u0119s Keleri\u0161ki\u0173 kaime, v\u0117liau panaudotas Pempyn\u0117s dvaro pastat\u0173 pamatams.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau m\u016bs\u0173 atveju \u012fdomiausias yra ne mitais apipintas akmuo, o pats Sidabrinis kalnas, jo lokalizacija ir radiniai.<\/p>\n\n\n\n<p>Jau min\u0117tame straipsnyje apie J\u016bros \u017eemupio piliakalnius Eduardas Gisevius u\u017esimin\u0117 ir apie vien\u0105 i\u0161skirtin\u012f radin\u012f \u2013 sidabrin\u012f \u017eied\u0105, kurio vir\u0161utin\u0117 dalis pinta i\u0161 sidabro vielu\u010di\u0173. Ir ne tik u\u017esimin\u0117, bet ir publikavo jo pie\u0161in\u012f. \u0160is pie\u0161inys, beje, pats seniausias, kuriame vaizduojami Nemuno de\u0161iniajame krante buvusios Pr\u016bsijos karalyst\u0117s dalies (b\u016bsimojo Klaip\u0117dos kra\u0161to) archeologiniai radiniai.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Gizevijus.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6246\" width=\"697\" height=\"484\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Gizevijus.jpg 951w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Gizevijus-500x348.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Gizevijus-768x534.jpg 768w\" sizes=\"(max-width: 697px) 100vw, 697px\" \/><figcaption><br><em>XIX \u0161imtme\u010dio kra\u0161totyrininko, J\u016bros \u017eemupio archeologijos pradininko Eduardo Gisevius portretas ir leidinio, kuriame jis publikavo padavimus apie J\u016bros \u017eemupio piliakalnius, titulinis lapas.<\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>Apie \u017eiedo radimo aplinkybes E. Gisevius nurod\u0117 tik tiek, kad jis rastas Keleri\u0161kiuose, ant Sidabrinio kalno, netoli \u201esuakmen\u0117jusio vestuvi\u0173 ve\u017eimo\u201c, a\u0161tuoni\u0173 p\u0117d\u0173 gylyje (apie 2,4 m!), sm\u0117lyje, kad \u017eiedas padarytas i\u0161 sidabrini\u0173 vielu\u010di\u0173 ir kad vietos auksakaliai tokio dirbinio gamyb\u0105 laik\u0117 i\u0161skirtinio meistri\u0161kumo pavyzd\u017eiu. Pagal E. Gisevius publikuot\u0105 pinto \u017eiedo pie\u0161in\u012f, galima tvirtai teigti, kad jis priklauso archeologo dr. Eugenijaus Svetiko i\u0161skirtam pint\u0173 \u017eied\u0173 tipui I. Tokie \u017eiedai n\u0117ra da\u017eni, jie datuojami XIV a. antra puse \u2013 XV a. prad\u017eia. Artimiausios analogijos Lietuvoje yra i\u0161 aukojimo vietos Kulautuvoje (Kauno r.), Drageli\u0161ki\u0173 lobio, \u017einomi tokie \u017eiedai ir slavi\u0161koje LDK dalyje<sup><a href=\"#sdfootnote1sym\"><sup>1<\/sup><\/a><\/sup>. Taigi, Keleri\u0161kiuose turime i\u0161skirtin\u012f, galima teigti \u2013 neeilinio Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s bendruomen\u0117s nario atribut\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Po daugiau nei 70-ies met\u0173 apie Keleri\u0161kiuose buvusius proistorinius kapinynus skurd\u017ei\u0173, bet svarbi\u0173 duomen\u0173 paskelb\u0117 \u017eymus ir nepelnytai primir\u0161tas J\u016bros \u017eemupio archeologini\u0173 objekt\u0173 tyrin\u0117tojas, kra\u0161totyrininkas Otto Schwarzien (1879-1956) (liet. \u0160varcynas). Be daugelio kit\u0173 kra\u0161totyrini\u0173 straipsni\u0173 jis pareng\u0117 ir 1933 m. sausio 27 d. Klaip\u0117dos laikra\u0161\u010dio \u201e<em>Memeler Dampfboot\u201c<\/em> (Klaip\u0117dos garlaivis) priede <em>Der Granzgarten (Didysis sodas)<\/em> publikavo straipsn\u012f \u201e<em>Proistorin\u0117s kapin\u0117s J\u016bros apylink\u0117se\u201c<\/em> <em>(\u201eVorgeschichtliche Toten\u00e4cker im Juragebiet\u201c)<\/em><sup><em><a href=\"#sdfootnote1sym\"><sup>1<\/sup><\/a><\/em><\/sup><em><strong>. <\/strong><\/em>\u0160iame tekste autorius mini, kad Keleri\u0161kiuose, kaimo dalyje, priklausiusioje Klausi\u0161kiams, Bormann \u017eem\u0117je yra laukas, kuriame rasta bronzini\u0173 papuo\u0161al\u0173. Ir kad dar kita laidojimo vieta Keleri\u0161kiuose yra \u017einoma ant auk\u0161to J\u016bros kranto.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"1024\" height=\"346\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Ziedas-1024x346.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6247\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Ziedas-1024x346.jpg 1024w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Ziedas-500x169.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Ziedas-768x260.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Ziedas.jpg 1490w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><figcaption><br><em>E. Gisevius 1859 m. publikuotas Sidabriniame kalne Keleri\u0161kiuose aptikto sidabrinio \u017eiedo pinta priekine dalimi radimviet\u0117s ir paties \u017eiedo apra\u0161ymas bei \u017eiedo pie\u0161inys.<\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>Sidabrinio kalno ir ant jo stov\u0117jusio akmens vieta, O. Schwarzieno minim\u0173 proistorini\u0173 kapinyn\u0173 vietos XX a. antroje pus\u0117je buvo pamir\u0161ti. D\u0117l jau min\u0117t\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (gyventoj\u0173 pasikeitimo, sen\u0173j\u0173 kaim\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 nepasiekiamumo), sovietme\u010diu nepavyko lokalizuoti nei Sidabrinio kalno, nei O. Schwarzieno minimo gyventojo Bormanno \u017eem\u0117s. Archeologas dr. Valdemaras \u0160im\u0117nas 1988 m. surad\u0119s \u0160ereiklaukio piliakaln\u012f bei netoli jo buvusi\u0105 gyvenviet\u0119, pastar\u0105j\u0105 sutapatino su Keleri\u0161ki\u0173 Sidabriniu kalnu<sup><a href=\"#sdfootnote1sym\"><sup>1<\/sup><\/a><\/sup>. Visgi, tai labai abejotina versija, nes \u0160ereiklaukio dvaro laukuose esantis archeologinis objektas nepriklaus\u0117 Keleri\u0161ki\u0173 kaimui. Tuo galima \u012fsitikinti per\u017ei\u016br\u0117jus XIX \u2013 XX a. \u017eem\u0117lapius. Antai, XIX a. prad\u017eios vadinamojo Schroetterio \u017eem\u0117lapio rankra\u0161tyje, saugomame Berlyno Valstybin\u0117je bibliotekoje, matome ir Keleri\u0161kius ir \u041e. Schwarzieno minimus Klausi\u0161kius. Akivaizdu, kad \u0160ereiklaukio senov\u0117s gyvenviet\u0117 neturi nieko bendro su \u0161iais kaimais. Nepaisant to, Sidabrin\u0117s kalvos vardas prilipo \u0160ereiklaukio kalvai ir tokiu vardu ji da\u017enai minima moksliniuose bei mokslo populiarinimo straipsniuose ir knygose<sup><a href=\"#sdfootnote2sym\"><sup>2<\/sup><\/a><\/sup>.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Planas.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6248\" width=\"719\" height=\"537\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Planas.jpg 1015w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Planas-500x374.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/Planas-768x575.jpg 768w\" sizes=\"(max-width: 719px) 100vw, 719px\" \/><figcaption><br><em>Keleri\u0161ki\u0173 ir gretimo Klausi\u0161ki\u0173 kaim\u0173 vieta ant XIX a. prad\u017eioje brai\u017eyto, vadinamo Schroetterio \u017eem\u0117lapio rankra\u0161\u010dio, saugomo Berlyno valstybin\u0117je bibliotekoje. Skai\u010diais pa\u017eym\u0117ti: 1 \u2013 2018 m. surasto VIII-XIII a. kapinyno vieta, 2 \u2013 sp\u0117jama Sidabrinio kalno vieta (XIV \u2013 XV a. kapinynas ?), 3 &#8211; \u0160ereiklaukio senov\u0117s gyvenviet\u0117s vieta; 4 &#8211; \u0160ereiklaukio piliakalnis su gyvenviete ir V-VII a. kapinynas<\/em><\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>Naujai surastojo Keleri\u0161ki\u0173 kapinyno vieta yra tarp dviej\u0173 labai \u017eymi\u0173 piliakalni\u0173: Opstainio ir \u0160ereiklaukio. Abu jie siejami su skalvi\u0173 pilimis, ta\u010diau nei prie vieno ne\u017einomi kov\u0173 su kry\u017eiuo\u010diais laik\u0173 (XIII-XIV a.) kapinynai. Tokio objekto atradimas Keleri\u0161kiuose leist\u0173 i\u0161 esm\u0117s spr\u0119sti skalvi\u0173 genties v\u0117lyvojo etapo egzistavimo klausimus. Kam artimesni buvo skalviai \u2013 vakar\u0173 baltams pr\u016bsams ar ryt\u0173 baltams \u2013 lietuviams ? \u0160is klausimas archeolog\u0173 neatsakytas iki \u0161iol. Ne ma\u017eiau \u012fdomus ir gyventoj\u0173 palikimas i\u0161 XIV-XV a. \u0160io laikotarpio kap\u0173 tyrimai gal\u0117t\u0173 leisti \u012fvertinti sen\u0173j\u0173 (ikikrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173) ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 laidojimo papro\u010di\u0173 pana\u0161umus ir skirtumus su gretim\u0173 region\u0173 vienalaikiais kapais.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi, naujai surastas proistorinis kapinynas Keleri\u0161kiuose ir jo archeologiniai tyrimai gali suteikti ypatingai svarbi\u0173 duomen\u0173 apie skalvi\u0173 genties proistor\u0119 ir likim\u0105 viduram\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n<p><em>D<strong>arius Kiniulis (Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus \u201eSantaka\u201c)<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p><em><strong>Linas Tamulynas (V\u0161\u012e Archeologijos centras)<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Straipsnis originaliai publikuotas: <a href=\"https:\/\/kurjeris.lt\/kitos\/taurragis\/netiketi-%d0%b0rcheologiniai-radiniai-keleriskiuose-gali-tapti-dideliu-atradimu-pradzia\/\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">https:\/\/kurjeris.lt\/kitos\/taurragis\/netiketi-%d0%b0rcheologiniai-radiniai-keleriskiuose-gali-tapti-dideliu-atradimu-pradzia\/<\/a><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote1anc\">1<\/a><sup>\u0002<\/sup> \u0160im\u0117nas V. \u0160ereitlaukio gyvenviet\u0117 \/\/ Archeologiniai tyrin\u0117jimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002, p. 57-58.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote2anc\">2<\/a><sup>\u0002<\/sup> Vaitkevi\u010dius Vykintas. Senosios Lietuvos \u0161ventviet\u0117s. \u017demaitija. Vilnius, 1998, p. 656-657; Almonaitis V., Almonaitien\u0117 J. \u0160iaur\u0117s Skalva. Tre\u010diasis leidimas. Kaunas 2015, p. 190.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote1anc\">1<\/a><sup>\u0002<\/sup> Schwarzien O. Vorgeschichtliche Toten\u00e4cker im Juragebiet\/\/ Grenzgarten, Memeler Dampfboot 1933-01-27 priedas.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote1anc\">1<\/a><sup>\u0002<\/sup> Svetikas E., Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s christianizacija XV a. pab. \u2013 XV a. I tomas. Vilnius, 2009, p. 298-299.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote1anc\">1<\/a><sup>\u0002<\/sup> Almonaitis V, Daunorien\u0117 J. ir kt., Sakm\u0117 apie skalvi\u0173 didvyr\u012f \u0160ereik\u0105 \/\/ Rambynas, 1 (2). Trakai, 2009, p. 9-11.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#sdfootnote2anc\">2<\/a><sup>\u0002<\/sup> Kiniulis D., Archeologinio paveldo pritaikymas turizmui ir pa\u017einimo sklaida: teoriniai modeliai, praktin\u0117s galimyb\u0117s. Skalvos regiono atvejis. Vilnius, 2015, p. 7-8 (Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos specialyb\u0117s magistro darbas);<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2018 m. Keleri\u0161ki\u0173 kaimo (Vilky\u0161ki\u0173 sen., Pag\u0117gi\u0173 sav.) ariamame lauke, kur\u012f kerta lauko keliukas, metalo ie\u0161kikliu surasti 28 \u017ealvariniai (vario lydinio) radiniai. Rad\u0117jas, sodybos savininkas \u2013 \u0161viesus \u017emogus, prane\u0161\u0119s apie radin\u012f Kult\u016bros paveldo departamentui. V\u0117liau, atlikus b\u016btiniausius tyrimus, radinius KPD Taurag\u0117s skyriaus tuometin\u0117 specialist\u0117 Margarita Kar\u016bnien\u0117 perdav\u0117 Taurag\u0117s kra\u0161to muziejui \u201eSantaka\u201c. Radinius per\u0117mus KPD, jie [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6263,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[164,165,60,59],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"ru","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg",1608,1071,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM-500x333.jpg",500,333,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM-1024x682.jpg",1024,682,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM-1536x1023.jpg",1536,1023,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM.jpg",1608,1071,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/2.-Pasagine-sege-daugiakampiais-galais-Keleriskiai.-TKM-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"2018 m. Keleri\u0161ki\u0173 kaimo (Vilky\u0161ki\u0173 sen., Pag\u0117gi\u0173 sav.) ariamame lauke, kur\u012f kerta lauko keliukas, metalo ie\u0161kikliu surasti 28 \u017ealvariniai (vario lydinio) radiniai. Rad\u0117jas, sodybos savininkas \u2013 \u0161viesus \u017emogus, prane\u0161\u0119s apie radin\u012f Kult\u016bros paveldo departamentui. V\u0117liau, atlikus b\u016btiniausius tyrimus, radinius KPD Taurag\u0117s skyriaus tuometin\u0117 specialist\u0117 Margarita Kar\u016bnien\u0117 perdav\u0117 Taurag\u0117s kra\u0161to muziejui \u201eSantaka\u201c. Radinius per\u0117mus KPD, jie&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6244"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6244"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6244\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6262,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6244\/revisions\/6262"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6263"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6244"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6244"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6244"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}