{"id":6233,"date":"2023-05-11T10:18:23","date_gmt":"2023-05-11T08:18:23","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=6233"},"modified":"2023-05-11T12:16:36","modified_gmt":"2023-05-11T10:16:36","slug":"ka-byloja-liuto-laiskai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/ka-byloja-liuto-laiskai\/","title":{"rendered":"K\u0105 byloja Li\u016bto lai\u0161kai?"},"content":{"rendered":"\n<p>Apie buvus\u012f partizan\u0105, politin\u012f kalin\u012f Leon\u0105 Laurinsk\u0105-Li\u016bt\u0105 (gim\u0117 1926 m. vasario 25 d. Taurag\u0117s aps. Bataki\u0173 vls. Grau\u017e\u0173 kaime. Priklaus\u0117 K\u0119stu\u010dio apygardos Lyd\u017eio rinktinei.&nbsp; Nuo 1947 m. sausio \u2013 Bataki\u0173 b\u016brio vadas), kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau &#8211; ma\u017eiau yra gird\u0117j\u0119s. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus&nbsp; \u201eSantaka\u201c padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, \u0161iam narsiam vyrui yra skirta visa ekspozicija: nuotraukos&nbsp; i\u0161 partizaninio laikotarpio ir bausm\u0117s vietos \u2013 Mordovijos ASSR, nema\u017eai nuotrauk\u0173 ir i\u0161 \u012fvairi\u0173 rengini\u0173 jau nepriklausomoje Lietuvoje. Nema\u017eas \u0161\u016bsnis \u012fvairi\u0173 publikacij\u0173 tiek jo paties ra\u0161yt\u0173, tiek apie j\u012f pat\u012f. Keletas asmenini\u0173 daikt\u0173, kuriuos muziejui perdav\u0117 jo sutuoktin\u0117, Valerija Laurinskien\u0117 bei giminai\u010diai. D\u017eiaugiam\u0117s ekspozicijoje tur\u0117dami gautus jo apdovanojimus: 1998 m. gegu\u017e\u0117s 19 d. u\u017e pasiaukojim\u0105 ir i\u0161tverm\u0119 ginant Lietuvos Respublikos laisv\u0119 ir nepriklausomyb\u0119 LR prezidento dekretu L. Laurinskas apdovanotas 3-ojo laipsnio Vy\u010dio Kry\u017eiaus ordinu; 1992 m. kovo 4 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu; 2000 m. baland\u017eio 3 d. \u2013 Kariuomen\u0117s k\u016br\u0117j\u0173 savanori\u0173 medaliu; 2000 m. liepos 1 d. \u2013 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s medaliu. 1994 m. rugpj\u016b\u010dio 17 d. u\u017e nuopelnus ginant Lietuvos Laisv\u0119 ir Nepriklausomyb\u0119 K. A. Ministro vardinis ginklas-pistoletas. \u0160is eksponatas ypa\u010d patrauklus ir \u012fdomus moksleiviams berniukams.&nbsp; Bet, kaip pasirodo, ne visk\u0105&nbsp;&nbsp; sutuoktin\u0117 buvo perdavusi&nbsp; muziejui. Sau dar buvo pasilikusi Leono i\u0161 Sibiro jai ra\u0161ytus lai\u0161kus. \u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje vis\u0105 \u0161\u016bsn\u012f lai\u0161k\u0173, suvyniot\u0173&nbsp; paprastu rudu popieriumi \u012f du paketus,&nbsp; \u012f Tremties ir rezistencijos muziej\u0173, atne\u0161\u0117 702 kuopos \u0161aulys, Antanas Kiniulis (jam tuos lai\u0161kus perdav\u0117 Valerijos giminait\u0117s vyras K\u0119stutis&nbsp; Jurgelevi\u010dius).&nbsp; Suskai\u010diavus, j\u0173 buvo 66 vienetai ( vienas i\u0161 j\u0173&nbsp; buvo ra\u0161ytas Leono mamos, Onos Laurinskien\u0117s). \u0160iandien Valerijos gyv\u0173j\u0173 tarpe jau n\u0117ra. Eidama 91 metus, 2016 metais i\u0161\u0117jo anapilin. Leonas Laurinskas mir\u0117 2013 metais,&nbsp; eidamas 88-uosius metus. \u0160iemet, gegu\u017e\u0117s 4 dien\u0105, bus minimos 10-osios Li\u016bto mirimo metin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Tad koks gi buvo Li\u016btas,&nbsp; kaip \u017emogus, kaip vyras, ra\u0161antis lai\u0161kus merginai? Kas juos siejo? Viename i\u0161 interviu, Valerija buvo min\u0117jusi, kad ji su Leonu susipa\u017eino jos tetos namuose, v\u0117liau siunt\u0117 siuntinius \u012f kal\u0117jim\u0105 ir ilgai lauk\u0117 gr\u012f\u017etan\u010dio mylimojo. Matomai, \u0161is susitikimas ir pa\u017eintis buvo lemtinga, kai du jauni \u017emon\u0117s krito vienas kitam \u012f \u0161irdis. Ir ypa\u010d \u0161iuose santykiuose buvo su\u017eeista Valerijos \u0161irdis, nes mergina, nepaisant Leonui skirtos 25+5 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s, pasiry\u017eo jo laukti. Ir pirm\u0105j\u012f lai\u0161k\u0105 para\u0161\u0117 b\u016btent ji, Valerija. I\u0161 i\u0161saugot\u0173, jai adresuot\u0173 partizano lai\u0161k\u0173, matome, kad pirmasis lai\u0161kas Valerijai buvo para\u0161ytas 1958 metais spalio 10 d., paskutinis &#8211; 1970 metais, vis dar i\u0161 Sibiro. Kada Leonas su Valerija susituok\u0117, deja, tiksli\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra. Pasak kalbinto K\u0119stu\u010dio Jurgelevi\u010diaus, Li\u016btas niekad nepripa\u017eino nei sovietin\u0117s sistemos, nei sovietin\u0117s&nbsp; santuokos, tod\u0117l jiedu su Valerija buvo \u012fregistrav\u0119 tik ba\u017enytin\u0119 santuok\u0105 (deja, kada ir kur tai \u012fvyko, duomen\u0173 neturime).<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; I\u0161 pirmo Leono lai\u0161ko &#8211; atsakymo Valerijai, jau\u010diama, kad jos lai\u0161kas Li\u016btui buvo jam didel\u0117 staigmena.&nbsp; Kaip pats ra\u0161o: \u201eI\u0161 karto pa\u017evelg\u0119s \u012f lai\u0161k\u0105 netik\u0117jau savo akimis, galvoju, nejaugi \u0161is lai\u0161kas bus nuo J\u016bs\u0173. Nors da\u017enai pagalvodavau apie Tave, bet b\u016bdamas beveik u\u017e dviej\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173 nuo Lietuvos netik\u0117jau, kad kuomet nuo Tav\u0119s pasieks mane nors kokia \u017einut\u0117.\u201c Pirmame ir antrame lai\u0161kuose, Leonas \u012f Valerij\u0105 kreipiasi \u201eMiela Vale\u201c, o visuose likusiuose kreipinys &#8211; \u201eValyte\u201c. \u012edomi detal\u0117, kad pirmuose lai\u0161kuose \u012f Valerij\u0105 Leonas da\u017eniausiai kreipiasi \u201eJ\u016bs\u201c, \u201eTu\u201c pasitaikydavo vienas kitas. Susira\u0161in\u0117jimui \u012fsib\u0117g\u0117jus, jau visada kreipdavosi \u201eTu\u201c. Prie kreipinio \u201eJ\u016bs\u201c Li\u016btas gr\u012f\u017edavo kai b\u016bdavo susierzin\u0119s, pyktel\u0117j\u0119s. O toki\u0173 moment\u0173 per visus 65 lai\u0161kus buvo.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Duomen\u0173, kaip jam vaikyst\u0117je sek\u0117si Vytogalos, Ringali\u0173 mokyklose, n\u0117ra, bet \u017evelgiant \u012f ra\u0161ytus lai\u0161kus, susidaro geras \u012fsp\u016bdis. Ra\u0161ysena tvarkinga, be dideli\u0173 gramatini\u0173 klaid\u0173. Visi lai\u0161kai ra\u0161yti ra\u0161aliniu parkeriu, tonas visada mandagus. Kiekviename lai\u0161ke pasiteiraudavo apie jos, jos t\u0117velio sveikat\u0105, o jei \u017einodavo, kad ji ar ka\u017ekas i\u0161 artim\u0173j\u0173 sunegalavo, visada b\u016bdavo i\u0161rei\u0161kiamas r\u016bpestis, palaikymas.&nbsp; Lai\u0161k\u0105 visad baigdavo palink\u0117damas laim\u0117s, \u201esu Dievu\u201c, kartais &#8211; \u201ebu\u010diuoju\u201c.&nbsp; Nors kai kuriuose lai\u0161kuose ir buvo jau\u010diamas susierzinimas, d\u0117l nepagr\u012fst\u0173 Valyt\u0117s \u012ftarin\u0117jim\u0173, matomai, ir priekai\u0161t\u0173, bet jis i\u0161likdavo vyri\u0161kai korekti\u0161kas ir mandagus, bandydavo j\u0105 nuraminti, paai\u0161kinti situacij\u0105. O Lietuvoje likusiai Valerijai i\u0161ties buvo nelengva, mat i\u0161 bendr\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 i\u0161girsdavo, kad Leonas ne vienai jai ra\u0161\u0105s lai\u0161kus. Bet juos jung\u0119s jausmas buvo stipresnis ir visos negandos buvo \u012fveiktos, visi nesutarimai i\u0161spr\u0119sti.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Mergina ne kart\u0105 Li\u016bt\u0105 prad\u017eiugindavo netik\u0117tais siuntiniais, banderol\u0117mis. Pasirodo, partizanui da\u017enai lai\u0161k\u0173 ra\u0161ymas b\u016bdavo ribojamas, nes, kaip jis atsargiai u\u017esimindavo &#8211;&nbsp; b\u016bdavo \u201epatek\u0119s \u012f vir\u0161ininko nemalon\u0119\u201c. Tai rodo, kad Li\u016bto \u0161irdis, b\u016bdas nerimo ir b\u016bnant nelaisv\u0117je. Ir tai tik patvirtina 1961 m. rugpj\u016b\u010dio 27 d. ra\u0161ytas lai\u0161kas, kuriame Laurinskas mini, kad Mordovijos auk\u0161\u010diausiasis teismas nuteis\u0117 j\u012f 1 metams u\u017edaro kal\u0117jimo. Kaip \u017einia, jis buvo i\u0161ve\u017etas \u012f Vladimiro kal\u0117jim\u0105. Antr\u0105 kart\u0105 patekti \u012f Vladimiro kal\u0117jim\u0105 gr\u0117s\u0117 1963 m. Tais metais gegu\u017e\u0119 buvo gav\u0119s \u012fsp\u0117jim\u0105. Tad b\u016btent 1962 metais Valerija i\u0161 Leono tegavo 2 lai\u0161kus, nes kal\u0117jime lai\u0161kai buvo u\u017edrausti.&nbsp; O daugiausiai lai\u0161k\u0173 Valytei Leonas para\u0161\u0117 1960, 1967 ir 1968 metais \u2013 po 9 lai\u0161kus per metus. Kad monoti\u0161kos dienos nelaisv\u0117je slinkt\u0173 grei\u010diau, Laurinskas&nbsp; prad\u0117jo mokytis. 1965 m. liepos 28 d. ra\u0161ytame lai\u0161ke, Leonas pasigiria, kad s\u0117kmingai i\u0161laik\u0117 egzaminus ir gavo 8 klas\u0117s baigimo pa\u017eym\u0117jim\u0105. 11 klasi\u0173 Laurinskas taip pat baig\u0117 Sibire.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; 1966 m. liepos 2 d. Li\u016btas ra\u0161o, kad j\u012f ir dar kelet\u0105 tautie\u010di\u0173 buvo i\u0161ve\u017e\u0119 \u012f Saransko tardymo kal\u0117jim\u0105. Tenai prabuvus 3 savaites, gr\u0105\u017eintas atgal \u012f lager\u012f ir iki bausm\u0117s pabaigos buvo u\u017edrausta gauti siuntinius, 3 m\u0117nesius naudotis lagerio parduotuve. Gal\u0117jo gauti tik banderol\u0119, ta\u010diau be jokio maisto. Prisimenant fakt\u0105, kad Li\u016btas 1948 m. kautyni\u0173 Kasbaryn\u0117s mi\u0161ke, netoli Lomi\u0173, buvo su\u017eeistas, v\u0117liau tur\u0117jo sveikatos problem\u0173 d\u0117l kojos. (Vis\u0105 gyvenim\u0105 jaut\u0117 su\u017eeidimo pasekmes). O priverstiniai darbai nelaisv\u0117je, dar labiau alino tiek jo koj\u0105, tiek jo sveikat\u0105. Kaip pats ra\u0161o: \u201eKiekvien\u0105 dien\u0105 reikia eiti prie priverstini\u0173 darb\u0173, o jei nei\u0161eisi, pasodins karcerin ant penkiolikos par\u0173. Kalba trumpa, arba \u2013 arba&#8230;\u201c Lai\u0161kuose Laurinskas u\u017esimena, jog net kelet\u0105 kart\u0173 pas j\u012f,&nbsp; \u012f Mordovij\u0105, buvo atvyk\u0119 saugumie\u010diai i\u0161 Lietuvos, su kuriais tur\u0117j\u0119s \u201eneskland\u0173 pokalb\u012f\u201c. Paskutinis lai\u0161kas i\u0161 nelaisv\u0117s Valerijai ra\u0161ytas 1968 m. lapkri\u010dio 20 d., sekantis, ra\u0161ytas 1968 m. gruod\u017eio 8 d. jau si\u0173stas i\u0161 vadinamosios \u201elaisv\u0117s\u201c, i\u0161 Irkutsko, kur apsistojo pas mam\u0105 ir brol\u012f (mama ir brolis \u012f Irkutsk\u0105 buvo i\u0161tremti 1948 m. ). Pirm\u0105 lai\u0161k\u0105 i\u0161 Lietuvos, Valerijai Li\u016btas para\u0161\u0117 1969 m. lapkri\u010dio 14 d. Bet, kaip \u017einia, \u0161is vizitas \u012f Lietuv\u0105 buvo trumpalaikis.&nbsp; Kaip ir daugelis tokio likimo sugr\u012f\u017e\u0117li\u0173, Laurinskas leidimo likti gyventi Lietuvoje,&nbsp; negavo. \u201eTik tiek turiu pasakyti, kad gavau i\u0161 Vilniaus atsakym\u0105 ant to parei\u0161kimo kur ra\u0161iau, kad leist\u0173 Lietuvoje apsigyventi. Atsakym\u0105 gavau neigiam\u0105, atsak\u0117 trumpai ir ai\u0161kiai: \u201ekad j\u016bs\u0173 parei\u0161kimas adresuotas Lietuvos Vidaus Reikal\u0173 Ministerijai, buvo i\u0161\u017ei\u016br\u0117tas ir nepatenkinta\u201c, &#8211; citata i\u0161 L. Laurinsko lai\u0161ko, ra\u0161yto 1970 m. liepos 18 d. Tad kur\u012f laik\u0105 gyveno ir dirbo Irkutsko srityje, v\u0117liau prisiregistravo pas draug\u0105 Latvijoje. O gr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105, kaip \u017einoma, partizano \u0161irdis ir toliau narsiai plak\u0117 jo kr\u016btin\u0117je&#8230;kol u\u017egeso am\u017eiams.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &nbsp;Leonas \u201eLi\u016btas\u201c buvo vis\u0105 savo gyvenim\u0105, bet lai\u0161kai byloja, kad santykyje su moterimi, kuriai jaut\u0117 simpatij\u0105, buvo ir \u0161velnus, ir mandagus.<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;                                                                                                         Au\u0161ra Norvilien\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejinink\u0117<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"834\" height=\"1024\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/L.-Laurinskas-834x1024.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6237\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/L.-Laurinskas-834x1024.jpg 834w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/L.-Laurinskas-407x500.jpg 407w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/L.-Laurinskas-768x943.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/L.-Laurinskas.jpg 1136w\" sizes=\"(max-width: 834px) 100vw, 834px\" \/><figcaption>Leonas Laurinskas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"815\" height=\"1024\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/V.Laurinskiene-815x1024.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6238\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/V.Laurinskiene-815x1024.jpg 815w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/V.Laurinskiene-398x500.jpg 398w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/V.Laurinskiene-768x965.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/V.Laurinskiene.jpg 1044w\" sizes=\"(max-width: 815px) 100vw, 815px\" \/><figcaption>Valerija Laurinskien\u0117 (Nuotraukos A. Beresnevi\u010diaus \/savaitra\u0161\u010dio ,,\u017demai\u010di\u0173 saulut\u0117&#8221;Nr. 51, 1995 m.)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"1024\" height=\"768\" src=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1-1024x768.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-6241\" srcset=\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1-1024x768.jpg 1024w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1-500x375.jpg 500w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1-768x576.jpg 768w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1-1536x1152.jpg 1536w, https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1-2048x1536.jpg 2048w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Apie buvus\u012f partizan\u0105, politin\u012f kalin\u012f Leon\u0105 Laurinsk\u0105-Li\u016bt\u0105 (gim\u0117 1926 m. vasario 25 d. Taurag\u0117s aps. Bataki\u0173 vls. Grau\u017e\u0173 kaime. Priklaus\u0117 K\u0119stu\u010dio apygardos Lyd\u017eio rinktinei.&nbsp; Nuo 1947 m. sausio \u2013 Bataki\u0173 b\u016brio vadas), kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau &#8211; ma\u017eiau yra gird\u0117j\u0119s. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus&nbsp; \u201eSantaka\u201c padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, \u0161iam narsiam [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6236,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[9,7,13],"tags":[],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"ru","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-scaled.jpg",2560,1920,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-500x375.jpg",500,375,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1024x768.jpg",1024,768,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-1536x1152.jpg",1536,1152,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-2048x1536.jpg",2048,1536,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/05\/foto2-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Apie buvus\u012f partizan\u0105, politin\u012f kalin\u012f Leon\u0105 Laurinsk\u0105-Li\u016bt\u0105 (gim\u0117 1926 m. vasario 25 d. Taurag\u0117s aps. Bataki\u0173 vls. Grau\u017e\u0173 kaime. Priklaus\u0117 K\u0119stu\u010dio apygardos Lyd\u017eio rinktinei.&nbsp; Nuo 1947 m. sausio \u2013 Bataki\u0173 b\u016brio vadas), kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau &#8211; ma\u017eiau yra gird\u0117j\u0119s. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus&nbsp; \u201eSantaka\u201c padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, \u0161iam narsiam&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6233"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6233"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6233\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6243,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6233\/revisions\/6243"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6236"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6233"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6233"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6233"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}