{"id":4877,"date":"2022-08-23T13:50:45","date_gmt":"2022-08-23T11:50:45","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=4877"},"modified":"2022-08-23T14:18:13","modified_gmt":"2022-08-23T12:18:13","slug":"sibiro-negandu-uzgrudintas-juozas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/sibiro-negandu-uzgrudintas-juozas\/","title":{"rendered":"Sibiro negand\u0173 u\u017egr\u016bdintas Juozas"},"content":{"rendered":"\n

\u201eViskas prasid\u0117jo 1948 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 22 dien\u0105. Anksti ryte, kai dar nebuvo pra\u0161vit\u0119, \u012f kiem\u0105 \u012fva\u017eiavo rus\u0173 sunkve\u017eimis. Jame s\u0117d\u0117jo keturi rus\u0173 kareiviai. Jie \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f m\u016bs\u0173 nam\u0105 ir liep\u0117 ruo\u0161tis i\u0161va\u017eiuoti\u201c, – taip savo pasakojim\u0105 apie t\u0105 \u012fsimintin\u0105 dien\u0105 prad\u0117jo Juozas Berneckas. Tai dar viena istorija apie tremt\u012f, dar vienas, gyvas to laikme\u010dio liudininkas.<\/p>\n\n\n\n

Juozas Berneckas, gim\u0119s 1933 metais, Taurag\u0117s r., Kunigi\u0161ki\u0173 km. su mama buvo i\u0161tremti 1948 met\u0173 pavasar\u012f. Pasak \u0161altini\u0173 per 1948 m. gegu\u017e\u0117s 22\u201323d. tr\u0117mimo operacij\u0105 \u201eVesna\u201c (\u201ePavasaris\u201c) i\u0161 viso buvo sugaudyti ir i\u0161tremti apie 40 000 \u017emoni\u0173. I\u0161 Taurag\u0117s rajono i\u0161tremti buvo vir\u0161 800 \u017emoni\u0173. Jau tada pasimat\u0117 kai kuri\u0173 rus\u0173 kareivi\u0173 \u017eiaurumas ir brutalumas. Juozas pamena, kaip vienas i\u0161 kareivi\u0173, kad nelot\u0173 \u0161uo, j\u012f nud\u016br\u0117. Susikrauti daiktus prival\u0117jo per 15 minu\u010di\u0173. Leido pasiimti maisto, daikt\u0173, patalyn\u0117s. Daug turto at\u0117m\u0117. Po 15 min. Juozas su mama (Marijona Berneckiene) s\u0117d\u0117jo ve\u017eime, pakinkyto arkli\u0173. T\u0117vas jau buvo i\u0161tremtas prie\u0161 2 metus, \u012f lager\u012f. Buvo apkaltintas, kad neva buvo Gaur\u0117s vals\u010diaus pogrindin\u0117s organizacijos vir\u0161ininku. Senasis Berneckas kaltinimo nepripa\u017eino, tad buvo nuteistas 10-\u010diai met\u0173. Prad\u017eioje, 1,5 met\u0173 kal\u0117jo Karelijoje, v\u0117liau buvo perkeltas \u012f Krasnojarsko kra\u0161t\u0105, Norilsko miest\u0105 (kur prabuvo 6 metus), po to sek\u0117 tremtis, o 1956 metais i\u0161leido va\u017eiuoti pas \u017emon\u0105 su s\u016bnumi, kurie buvo Zimos r., Centrinio Chazano gyvenviet\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Juozas pamena, kai j\u012f su mama i\u0161tr\u0117m\u0117, jam buvo 14 met\u0173. Kartu t\u0105kart i\u0161ve\u017e\u0117 ir Nikodemo Pociaus \u0161eim\u0105 i\u0161 \u0160iauri\u0161ki\u0173 km., Antan\u0105 Kavaliausk\u0105 i\u0161 Pliki\u0161k\u0117s km., Antano Valin\u010diaus \u0161eim\u0105 tik be jo paties (j\u012f v\u0117liau sugav\u0119 atve\u017e\u0117) i\u0161 Aneli\u0161k\u0117s km., Pran\u0105 Valantiej\u0173 su \u0161eima i\u0161 Kunigi\u0161ki\u0173 km. Pagrindiniai kaltinimai \u2013 arba liaudies prie\u0161as, arba buo\u017e\u0117.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Gaur\u0117s visus atve\u017e\u0117 \u012f Taurag\u0117s gele\u017einkelio stot\u012f, kur sulaipino \u012f gyvulinius vagonus. I\u0161 viso e\u0161elon\u0105 sudar\u0117 63 vagonai. Pasak Juozo, vietos vagonuose buvo labai ma\u017eai, tr\u016bko oro, nes visi ply\u0161iai buvo u\u017ekalti. S\u0117d\u0117jo susiglaud\u0119 vienas prie kito. Traukinys sustodavo vien\u0105 kart\u0105 per dien\u0105- i\u0161leisdavo atlikti gamtinius reikalus. Sustodavo tik ten, kur plynas laukas, kad niekas niekur nepab\u0117gt\u0173. Valgyti duodavo vien\u0105 kart\u0105 \u012f dien\u0105 \u2013 vien\u0105 kibir\u0105 sriubos (pasak Juozo \u201ekibiro dugne \u2013 Maskva matydavosi\u201c, suprask, kad sriuba buvo permatoma). Sriub\u0105 valgydavo su savo duona, kuri\u0105 buvo pasi\u0117m\u0119 i\u0161 nam\u0173. Kelion\u0117s metu, 1 kart\u0105 visus var\u0117 \u012f pirt\u012f, kuri buvo gele\u017einkelio stotyje. Jei vagone mirdavo \u017emogus, tai j\u012f tiesiog i\u0161keldavo i\u0161 vagono ir pad\u0117davo tiesiog ant b\u0117gi\u0173. Visa kelion\u0117 truko apie 18 dien\u0173. Galiausiai traukinys sustojo ka\u017ekokiuose mi\u0161kuose. Statinys, kuriame atvyk\u0117liai tur\u0117jo apsistoti buvo papras\u010diausias \u017eardis. Jame, kiekvienai \u0161eimai (pagal \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173) buvo atmatuoti metrai, \u012fsirengti (apsikalti lentomis) savo kamp\u0105. Stog\u0105, \u0161iok\u012f tok\u012f, susirent\u0117 visi kartu. Iki \u017eiemos lietuviai stat\u0117si rimtesnius namelius, nors ir tie buvo v\u0117jo perpu\u010diami. Pagrindin\u0117 darbo vieta buvo \u201elespromchoz\u201c – pramon\u0117s \u016bkis. Vyrai ir moterys dirbdavo mi\u0161kuose. Vyrai nuleisdavo med\u017eius ant \u017eem\u0117s, o moterys nugen\u0117davo \u0161akas. Net vaikai \u010dia dirbo. J\u0173 pagrindinis darbas b\u016bdavo joti arkliais, kurie tampydavo pagalius. Per dien\u0105 i\u0161kirsdavo 1300 kub\u0173 medienos, kuri\u0105 i\u0161ve\u017edavo traukiniai. Juozo mama, kaip ir kitos moterys, gen\u0117jo \u0161akas ir pjaust\u0117 med\u017eius, pats Juozas dirbo su arkliu, gabeno r\u0105stus. V\u0117liau \u012fsidarbino garve\u017eio ma\u0161inistu. Dirbdavo 8-10 valand\u0173 per dien\u0105. Mamos pirmas m\u0117nesinis u\u017edarbis buvo 60 rubli\u0173 (bulvi\u0173 kibiras kainavo 25 rub. ). Jei ne siuntiniai, kuriuos gaudavo i\u0161 Lietuvoje likusios mamos sesers, i\u0161gyventi b\u016bt\u0173 buv\u0119 labai sunku. Gyvenimas pager\u0117jo tik po Stalino mirties. Gyvenviet\u0117je atsirado parduotuv\u0117, pirtis, ma\u017eas pa\u0161tas, \u0161iokia tokia ambulatorija. Prasigyveno ir Juozo \u0161eima: nusipirko karv\u0119, kiaul\u0119, pasisodino bulvi\u0173. \u201eTik \u010dia bulves reik\u0117davo sodinti su kastuvu, nes visur aplink buvo kelmai \u2013 n\u0117jo i\u0161arti \u017eem\u0117s.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Apie 1958 metus \u012f gyvenviet\u0119 buvo atvyk\u0119s kunigas. Atlik\u0119 paskirt\u0105 tremties bausm\u0119, daugelis dvasinink\u0173 savo noru vykdavo pas lietuvius \u012f skirtingas Sibiro vietoves, kur tuok\u0117 poras, krik\u0161tijo vaikus, laidojo i\u0161\u0117jusius anapilin. Kai kunigo neb\u016bdavo, religines \u0161ventes lietuvai\u010diai stengdavosi \u0161v\u0119sti patys, moterys padarydavo altori\u0173 ir ten slap\u010dia susib\u0117g\u0119, pasimelsdavo. Vasario 16-\u0105j\u0105 irgi pamin\u0117davo, bet tik sav\u0173, lietuvi\u0173, tarpe. Juozas pamena, kai kart\u0105, keturi lietuviai u\u017etrauk\u0117 lietuvi\u0161k\u0105 dain\u0105, tai juos visus v\u0117liau i\u0161tr\u0117m\u0117 \u012f lager\u012f 10-iai met\u0173. Juos ka\u017ekas \u012fskund\u0117. B\u016bta ir lietuvi\u0173 tarpe i\u0161davik\u0173 ir \u0161nip\u0173. Vienus u\u017everbuodavo vietoje, i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 tremtini\u0173, o kiti jau atva\u017eiuodavo su tokia \u201emisija\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie Sibiro gamt\u0105, Juozui labiausiai \u012fsimin\u0117, kad ten labai ry\u0161kiai kei\u010diasi met\u0173 laikai. \u017diemos labai \u0161altos, o vasaros labai kar\u0161tos. \u017diem\u0105 net miegoti eidavo su paltais ir kailiniais, kadangi barako, o jo b\u016bta ne ma\u017eo, vienas pe\u010dius nepri\u0161ildydavo. O d\u0117l alinan\u010dio vasaros kar\u0161\u010dio rusai net \u012f mi\u0161k\u0105 varydavo tik antr\u0105 valand\u0105 nakties, kur darbuodavosi iki piet\u0173. Negana to, dar \u017emon\u0117s labai kent\u0117jo ir nuo ma\u0161al\u0173, apsiginti nuo j\u0173 ne\u0161iojo tinklelius. (Pana\u0161iai nuo ma\u0161al\u0173 gindavosi ir \u201eMisija Sibiras\u201c dalyviai).<\/p>\n\n\n\n

\u012e Lietuv\u0105 Berneck\u0173 \u0161eima gr\u012f\u017eo 1958 metais. Juoz\u0105 ir mam\u0105 b\u016bt\u0173 i\u0161leid\u0119 ir anks\u010diau, bet nenor\u0117jo palikti t\u0117vo. Gyvenviet\u0117s, kur gyveno Berneckai, komendantas buvo link\u0119s \u012f alkohol\u012f. Vis m\u0117gdavo kartoti: \u201ea\u0161 jus visus pragersiu\u201c. Kart\u0105, progai pasitaikius, t\u0117vas nune\u0161\u0117 jam butel\u012f degtin\u0117s, tai jis i\u0161 kart dav\u0117 reikaling\u0105 pa\u017eym\u0105. Ir tada visa Berneck\u0173 \u0161eima i\u0161va\u017eiavo \u012f Lietuv\u0105. Juozui buvo jau 25 metai. Gr\u012f\u017eo keleiviniu traukiniu i\u0161 Zimos \u012f Maskv\u0105, toliau Vilnius, Radvili\u0161kis, Taurag\u0117. Apsistojo Batakiuose, pas mamos seser\u012f. J\u0173 name, Kunigi\u0161k\u0117se, gyveno trys \u0161eimos. Kai viena i\u0161 t\u0173 \u0161eim\u0173 i\u0161sik\u0117l\u0117, Berneckai gr\u012f\u017eo \u012f savo nam\u0105, bet visas namas jiems dar nepriklaus\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje ilg\u0105 laik\u0105 j\u0173 niekas nenor\u0117jo registruoti. T\u0117vas b\u016bt\u0173 gav\u0119s darbo Taurag\u0117je, bet netur\u0117jo gyvenamos vietos registracijos. Neregistravo, d\u0117l to, kad buvo gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 \u201eten\u201c. O i\u0161 \u201eten\u201c gr\u012f\u017eusius visus laik\u0117 nusikalt\u0117liais. Juozas savo \u0161ans\u0105 prisiregistruoti Taurag\u0117je prarado per savo lietuvi\u0161k\u0105 doroving\u0105 b\u016bd\u0105. U\u017epild\u0119s pa\u017eym\u0105, i\u0161eidamas i\u0161 kabineto, mandagiai atsisveikino tardamas \u201esudievu\u201c. \u201eI\u0161gird\u0119s tok\u012f atsisveikinim\u0105, pareig\u016bnas kone pasiuto ir pasak\u0117, kad daugiau nesirody\u010diau\u201c – taip t\u0105 akimirk\u0105 \u0161iandien prisimena Juozas. Jis mat n\u0117 ne\u017einojo, kad visur, ypa\u010d valdi\u0161kose \u012fstaigose, buvo sakoma \u201eviso gero\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Juozui liepos 17 dien\u0105 sukanka 89 metai, na\u0161lys. Sibiro negand\u0173 u\u017egr\u016bdintas, bet nepalau\u017etas ir \u0161iandien aktyviai dalyvauja daugelyje tremtiniams, rezistencinio laikotarpio dalyviams skirtuose renginiuose, priklauso \u0161auli\u0173 organizacijai.<\/p>\n\n\n\n

Juozas Berneckas, Aldona \u0160\u010depova, Natalija Sturonait\u0117-Maskolaitien\u0117, Ona Globyt\u0117-Amblo\u017eiejien\u0117 …tai tik kelios Taurag\u0117s rajono tremtini\u0173 pavard\u0117s, tai tik truputis fakt\u0173 – prisiminim\u0173 i\u0161 pokario laikotarpio. Tremtini\u0173 prisiminim\u0173 metai neu\u017ego\u017eia. I\u0161 Lietuvos i\u0161tremti \u017emon\u0117s savo skaud\u017eia patirtimi \u012frod\u0117, jog i\u0161tremti \u017emog\u0173 i\u0161 \u0161alies gali, bet meil\u0117s, atsidavimo savo gimtinei – i\u0161trinti i\u0161 \u017emogaus \u0161irdies ne\u012fmanoma. I\u0161laik\u0119 \u017emogi\u0161k\u0105sias vertybes jie yra tautos tvirtyb\u0117s, vienyb\u0117s ir pilieti\u0161kumo pavyzdys jaunajai kartai.<\/p>\n\n\n\n

Au\u0161ra Norvilien\u0117<\/p>\n\n\n\n

Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejinink\u0117<\/p>\n\n\n\n