{"id":3399,"date":"2019-03-28T15:26:04","date_gmt":"2019-03-28T13:26:04","guid":{"rendered":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/?p=3399"},"modified":"2022-11-15T10:17:34","modified_gmt":"2022-11-15T08:17:34","slug":"imperiju-muitines-ir-atgimes-taurages-muziejus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/imperiju-muitines-ir-atgimes-taurages-muziejus\/","title":{"rendered":"Imperij\u0173 muitin\u0117s ir atgim\u0119s Taurag\u0117s muziejus"},"content":{"rendered":"\n

\u0160iandien Taurag\u0117 \u2013 Lietuvos mastais gan nema\u017eas miestas, apskrities, regiono, pramon\u0117s centras. Ir tikriausiai b\u016bt\u0173 dar didesnis bei gra\u017eesnis, jei ne didieji karai ir sud\u0117tingos politin\u0117s permainos, istorijoje nuolat pasikartoj\u0119s gyventoj\u0173 praradimas. Kaip beb\u016bt\u0173, u\u017e Taurag\u0119 apie 110 km spinduliu n\u0117ra didesnio miesto, neskai\u010diuojant Til\u017e\u0117s ir \u012esruties \u2013 miest\u0173, kurie mums tokie istori\u0161kai artimi ir kartu tokie svetimi. \u012e juos \u012fprastai nenuva\u017eiuosi eilin\u012f savaitgal\u012f jaukiai pas\u0117d\u0117ti senamies\u010dio kavin\u0117je. Daugelis ry\u0161is geriau va\u017eiuoti per aplink, daug toliau, bet vis tiek \u012f Pr\u016bsij\u0105, u\u017esukdami \u012f Geldap\u0119 ar L\u0117ci\u0173 (Gi\u017cycko<\/em>). Ir taip bus papras\u010diau, ramiau, gra\u017eiau.<\/p>\n\n\n\n

O gal\u0117t\u0173 b\u016bti kitaip. I\u0161 Taurag\u0117s savaitgal\u012f tur\u0117t\u0173 b\u016bti galima be vargo greituoju traukiniu nuva\u017eiuoti \u012f Berlyn\u0105 ar bent Karaliau\u010di\u0173. Pramogauti Til\u017e\u0117s apylinki\u0173 gyventojai gal\u0117t\u0173 Taurag\u0117je ir aplink, o mes \u2013 lankyti kult\u016bros vertybes, d\u017eiaugtis sutvarkytais, atstatytais, jaukiais Karaliau\u010diaus kra\u0161to miesteli\u0173 senamies\u010diais. Traukiniu iki Pag\u0117gi\u0173 ar Taurag\u0117s atvykti be vargo gal\u0117t\u0173 vakar\u0173 Europos turistai. Europoje taip \u012fprasta. Tai b\u016bt\u0173 visiems ypatingai naudinga, \u012fdomu ir tiesiog \u2013 \u017emogi\u0161ka. Deja, kol kas taip n\u0117ra. Prisiminkim laikus, kai prekyba per sien\u0105 vyko gerokai intensyviau.<\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s virsmas i\u0161 ma\u017eo miestelio \u012f miest\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Medin\u0117s Taurag\u0117s reik\u0161m\u0117 did\u017ei\u0105ja dalimi buvo nulemta po eilinio, tik \u0161\u012fkart itin didelio gaisro 1836 m., kuris sunaikino did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f pastat\u0173. Iki tol miestelis buvo i\u0161sid\u0117st\u0119s beveik vien Majorato gatv\u0117je (dabar Laisv\u0117s), kuri t\u0119s\u0117si nuo Taurag\u0117s dvaro iki dabartin\u0117s Stoties g. Naujo Rusijos imperijai itin svarbaus plento Til\u017e\u0117 \u2013 Taurag\u0117 atkarpa buvo suprojektuota kaip tik pana\u0161iu metu. Po gaisro skubiai suprojektuotas, i\u0161 esm\u0117s, beveik naujas miestas, kurio centras perkeltas \u012f dabartin\u0119 viet\u0105 apibus pradedamo tiesti naujojo plento. Su caro palaiminimu naujasis planas rei\u0161k\u0117, kad Tauragei skiriamas daug svarbesnis vaidmuo nei anks\u010diau, nors gyventoj\u0173 gausa tuo metu miestelis pasigirti dar tikrai negal\u0117jo. Tuomet suprojektuota 80 sklyp\u0173, o juos u\u017esta\u010dius, gatves numatyta t\u0119sti lygiagre\u010diai su plentu. Numatyta vieta pa\u0161to kompleksui, muitinei, evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010diai, naujai turgaus aik\u0161tei. Sklypai buvo per por\u0105 met\u0173 u\u017estatyti, tod\u0117l jau 1839 m. parengtas naujas projektas, praple\u010diantis senojo ribas.i<\/sup><\/a><\/sup> Pana\u0161iu metu numatytos vietos sinagogai, pasienio \u012fgulos cerkvei ir kitiems svarbiems pastatams. Mieste ima dygti pirmieji m\u016briniai pastatai.<\/p>\n\n\n\n

Gyventoj\u0173 skai\u010diaus kaita<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gyventoj\u0173 kait\u0105 katalik\u0173 parapijose neblogai iliustruoja 1903 m. leidinys \u201ePrieauglius \u017demaitijos gyventoju per 70 metu\u201c, kuriame i\u0161vardyti Bataki\u0173 \u201ed\u017eiakonyst\u0117s\u201c miesteliai su kunig\u0173 ir gyventoj\u0173 skai\u010diumi 1830 ir 1900 m.ii<\/sup><\/a><\/sup> Beje, tai vienas senesni\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 Taurag\u0117s vardo spausdint\u0173 pamin\u0117jim\u0173. Jame u\u017era\u0161as \u201eTauragiai\u201c kitur beveik nesutinkamas, tad \u012fdomu, kaip vietos gyventojai lietuviai apie 1900 m. i\u0161 ties\u0173 \u012fvardijo miest\u0105 (1 pav.)<\/strong>. Bendram miestelio gyventoj\u0173 skai\u010diui nustatyti lentel\u0117 netinka, kadangi apima tik katalikus. Taip pat svarbu neu\u017emir\u0161ti, kad dauguma gyventoj\u0173, ypa\u010d lietuvi\u0173, tuomet gyveno kaimuose. Taurag\u0117je ir apylink\u0117se, kaip \u017einia, dar nuo XVIII a. \u012fsik\u016br\u0117 daug zalcburgie\u010di\u0173 kolonist\u0173 \u2013 evangelik\u0173 liuteron\u0173, kurie namais \u0161\u012f kra\u0161t\u0105 pasirinko tuomet, kai Taurag\u0117s valda 1688-1793 m. fakti\u0161kai buvo valdoma Pr\u016bsijos karalyst\u0117s, nors formaliai ir i\u0161liko LDK dalimi. Gyveno mieste daug \u017eyd\u0173, kuri\u0173 ypa\u010d daug atsik\u0117l\u0117 nutiesus plent\u0105 bei susidarius itin palankioms prekybos s\u0105lygoms. Na, ir \u017einoma rus\u0173, kurie su \u0161eimomis atvyk\u0119 i\u0161 pla\u010diosios imperijos, \u010dia tarnaudavo muitin\u0117je, pasienyje, pa\u0161te, cerkv\u0117je ir kitose \u012fstaigose. Lentel\u0117je matome, kad Taurag\u0117s parapijoje 1830 m. katalik\u0173 gyveno 1836 asmenys, ta\u010diau abejoni\u0173 nekyla, kad dauguma j\u0173 buvo kaimuose. Pa\u010diame miestelyje \u012fvairi\u0173 religij\u0173 \u017emoni\u0173 gyveno nedaug \u2013 vos apie 500. Jau 1885 m. Taurag\u0117je suskai\u010diuojami 4722 asmenys.iii<\/sup><\/a><\/sup> Pirmojo pasaulinio karo i\u0161vakar\u0117se 1914 m. mieste gyveno 10 000 \u017emoni\u0173. \u0160is skai\u010dius v\u0117l pasiektas tik 1939 m., o paskui dar kart\u0105 v\u0117l i\u0161 naujo apie 1957 m. \u0160ie kataklizmai nutraukdavo miestieti\u0161kas tradicijas, jo savast\u012f reik\u0117davo kurti i\u0161 naujo. Tai gerai iliustruoja faktas, kad jau tarpukario Taurag\u0117je niekas nebe\u017einojo, kada pastatyta pilis, priskyr\u0117 statyb\u0105 Jonu\u0161ui Radvilai\u2026 O buvo pra\u0117j\u0119 gal tik 80 met\u0173. \u0160is gandas buvo gyvas ir sovietme\u010diu, pateko \u012f lenki\u0161kas istorijos knygas.<\/p>\n\n\n\n

Taurag\u0117s pilis ir jos r\u016bsys<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Labai trumpai susipa\u017ein\u0119 su plento svarba ir miesto augimu, susikoncentruokime ties nauj\u0105ja muitine, tuo metu i\u0161dygusia Taurag\u0117je. 1847 m. pastatytas dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 m\u016brinis pastatas, skirtas pasienio are\u0161tuotiesiems ir muitin\u0117s patikroms. 1852 m. pastatas aptvertas m\u016bro tvora, kieme pastatyta pirtis, \u016bkin\u0117s paskirties pastatai, i\u0161kastas \u0161ulinys. Pastarasis sovietinio pokario laikais buvo u\u017epiltas ir u\u017emir\u0161tas. Per 2010-2012 m. kapitalin\u0119 kiemo rekonstrukcij\u0105 statybinink\u0173 aptiktas, bet slap\u010dia v\u0117l pasl\u0117ptas, siekiant i\u0161vengti projekto korekcij\u0173. Ta\u010diau 2016 m. ruden\u012f \u0161ulinio vietoje prava\u017eiavus sunkiasvoriam automobiliui atsiv\u0117r\u0117 smegduob\u0117. Nuard\u017eius likusias trinkeles, paai\u0161k\u0117jo, kad tai u\u017epiltas \u0161ulinys su i\u0161likusiu raudon\u0173 plyt\u0173 rentiniu. Muziejaus iniciatyva nutarta \u0161ulin\u012f i\u0161valyti, atkurti vir\u0161 \u017eem\u0117s nuardyt\u0105 rentin\u012f, o ang\u0105 u\u017edengti stiklu. Dabar \u0161ulinys \u2013 vienas i\u0161 pilies kiemelio traukos objekt\u0173, ant kurio gyvena plieno skulpt\u016bra \u2013 balt\u0173 po\u017eemi\u0173 dievyb\u0117 Barzdukas. 1866 m. visas ansamblis perstatytas \u012f pilies kal\u0117jim\u0105, perstatant atsirado kampiniai bok\u0161tai, \u0161audymo angos (2 pav.)<\/strong>. 1886 m. pilis \u012fgavo iki \u0161i\u0173 laik\u0173 i\u0161likus\u012f vaizd\u0105 ir i\u0161planavim\u0105, tik po karo, 1971 ir 1986 m. pilies kieme pastatyti dar du nauji pastatai, architekt\u016bri\u0161kai gana derantys prie sen\u0173j\u0173. Tuo metu nugriauti ir menkaver\u010diai priestat\u0117liai, i\u0161dyg\u0119 \u012fvairiais laikotarpiais.<\/p>\n\n\n\n

XIX a. vid. u\u017ebaigus statyti pagrindin\u012f korpus\u0105, skliautuotuose r\u016bsiuose \u012frengtas kal\u0117jimas sugautiems sienos pa\u017eeid\u0117jams, nelegaliai kirtusiems Pr\u016bsijos \u2013 Rusijos sien\u0105 ir\/ar gabenusiems nelegalias prekes (\u012fskaitant knygas). R\u016bsiuose pabuvojo daug knygne\u0161i\u0173. Tai liudija u\u017era\u0161yti j\u0173 atsiminimai ir biografijos. Rimtesni prasi\u017eeng\u0117liai buvo gabenami teismui \u012f gubernijos centr\u0105 \u2013 Kaun\u0105, kur sulaukdavo pinigin\u0117s bausm\u0117s arba ilgo \u012fkalinimo, arba tremties \u012f tolimus Rusijos imperijos kampus. Kalinimo s\u0105lygos pilies kal\u0117jime nebuvo geros, nes ne vienas kalinys pasiligojo, o knygne\u0161ys Antanas Luko\u010dius i\u0161 Putok\u0161li\u0173 1898 m. r\u016bsiuose mir\u0117.iv<\/sup><\/a><\/sup> Skaudu, kad iki pat 2010 m. r\u016bsi\u0173 keleto lang\u0173 angose buvusios autenti\u0161kos XIX a. grotos tuometin\u0117s i\u0161or\u0117s rekonstrukcijos metu i\u0161ardytos. Neatsirado atsakingo asmens, kuris b\u016bt\u0173 d\u0117j\u0119s pastangas virbus i\u0161saugoti. Gerai nors tai, kad 2018 m. vykdant meni\u0173 tvarkymo projekt\u0105 surastas autenti\u0161kas grot\u0173 virbas, kuris dabar saugomas Taurag\u0117s kra\u0161to muziejuje. Cariniu laikotarpiu pilyje, o ir r\u016bsiuose dirbo ne vienas i\u0161kilus to meto tarnautojas, v\u0117liau padar\u0119s \u012fsp\u016bding\u0105 karjer\u0105 visos imperijos mastu.<\/p>\n\n\n\n

Per Taurag\u0117s muitin\u0119 daugiausia buvo gabenami linai, javai, arkliai, karv\u0117s, kiaul\u0117s, \u017e\u0105sys. Ba\u017eny\u010diose skelbta, kada atvyks pirkliai i\u0161 Vokietijos ir supirkin\u0117s produktus.v<\/sup><\/a><\/sup> Muitin\u0117je XIX a. vid. dirbo iki 10 muitinink\u0173, v\u0117liau j\u0173 daug\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

1908 m. lenktyn\u0117s Niujorkas-Pary\u017eius ir pilis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Men\u0117s slepia ir pasaulinio \u012fvykio atminim\u0105, kuris labai ma\u017eai kam \u017einomas. R\u016bsiuose \u012fkalinti buvo ir 1908 m. automobili\u0173 lenktyni\u0173 aplink pasaul\u012f Niujorkas \u2013 Pary\u017eius dalyviai \u2013 ital\u0173 komanda \u201eZ\u00fc<\/em>st\u201c (3 pav.)<\/strong>. \u0160ios lenktyn\u0117s turb\u016bt beproti\u0161kiausios istorijoje. Tuo metu automobiliai dar buvo retenyb\u0117, \u012f juos \u017ei\u016br\u0117ta nepatikliai, pasaulyje labai ma\u017eai ger\u0173 keli\u0173. Dalyvauti pasiry\u017eo \u0161e\u0161ios komandos i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173, Vokietijos, Italijos ir Pranc\u016bzijos. Lenktynes po pusme\u010dio u\u017ebaig\u0117 tik trys. Visos jos va\u017eiavo pro Taurag\u0119. Ital\u0173 \u201eZ\u00fcst\u201c automobilio signalas prie Taurag\u0117s i\u0161g\u0105sdino arklius, traukian\u010dius ve\u017eim\u0105. Arkliai pasibaid\u0117, nul\u0117k\u0117 nuo kelio ir u\u017emu\u0161\u0117 vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 pakel\u0117je \u017eaidusi\u0173 berniuk\u0173. Italai \u012fk\u0117l\u0117 vaiko k\u016bn\u0105 ir nuve\u017e\u0117 pareig\u016bnams.<\/em>vi<\/sup><\/a><\/sup> U\u017e tai buvo trims paroms \u012fkalinti Taurag\u0117s pilies kal\u0117jime \u2013 r\u016bsiuose, kol nutarta, jog d\u0117l nelaim\u0117s kaltas vadelioj\u0119s \u016bkininkas. Nesusipratimas \u012fvyko daugiausia d\u0117l kalbos barjero, nes italai nesusikalb\u0117jo su rus\u0173 pareig\u016bnais. Taip jie prarado tris brangias dienas ir lenktynes tada u\u017etikrintai laim\u0117jo JAV komanda \u201eThomas Flyer\u201c. Pral\u0117k\u0119 pro Taurag\u0119 lenktyni\u0173 dalyviai toliau skriejo pro Til\u017e\u0119 link Berlyno.<\/em><\/p>\n\n\n\n

R\u016bsio paskirtis kito<\/strong><\/em><\/p>\n\n\n\n

Pirmojo pasaulinio karo prad\u017eioje 1914-1915 m. Taurag\u0117 \u0117jo i\u0161 rank\u0173 \u012f rankas atitekdama tai rus\u0173, tai vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117ms. I\u0161varius rus\u0173 vald\u017ei\u0105, vokie\u010diai pilyje \u012fk\u016br\u0117 psichiatrijos ligonin\u0119. Atk\u016brus Lietuvos valstyb\u0119, laikinai \u012fsik\u016br\u0117 apskrities ligonin\u0117, kariuomen\u0117, v\u0117liau \u012fsitvirtino Komercijos mokykla, galiausiai soviet\u0173 kariai su karo technika. Pokariu apgriautus pastatus \u0117m\u0117 remontuoti \u010dia \u012fkurdintos vidurin\u0117s mokyklos bendruomen\u0117. 1967 m. \u012fsik\u016brus politechnikumui, r\u016bsiuose veik\u0117 valgykla, r\u016bbin\u0117s. Jau atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, \u012frengtas restoranas \u201eVaiduoklis\u201c, veik\u0117 Moksleivi\u0173 k\u016brybos centro b\u016breliai, dal\u012f erdv\u0117s fotostudijai \u012frengti panaudojo fotografas, muziejaus darbuotojas Romualdas Vaitkus. Ta\u010diau ilgainiui patalpos nugyventos ir tapo retai naudojamos.<\/p>\n\n\n\n

Men\u0117s atgyja<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Jau kur\u012f laik\u0105 svarstyta, k\u0105 daryti su nei\u0161naudotomis erdv\u0117mis. B\u016bta kalb\u0173 apie vie\u0161bu\u010dio, restorano k\u016brim\u0105. Pasinaudota viena i\u0161 paskutini\u0173 galimybi\u0173 gauti Europos S\u0105jungos strukt\u016brini\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161as rekonstrukcijai. Projekt\u0105 \u201ePastat\u0173 komplekso, vad. Taurag\u0117s pilimi, r\u016bsio paprastojo remonto projektas, kompleksinis atnaujinimas (kult\u016bros paveldo savybi\u0173 i\u0161saugojimas ir pritaikymas bendruomeniniams poreikiams)\u201c vykdytojas Taurag\u0117s rajono savivaldyb\u0117s administracija, j\u012f koordinavo Taurag\u0117s rajono savivaldyb\u0117s pl\u0117tros, investicij\u0173 ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialist\u0117 Edita Gai\u017eauskien\u0117, atlikusi titani\u0161k\u0105 darb\u0105, bei statybos skyriaus ved\u0117jas Aivaras Preik\u0161aitis. Projekto vykdymo metu reik\u0117jo atlikti nema\u017eai korekcij\u0173, kad galutinis rezultatas b\u016bt\u0173 i\u0161ties vertas pasig\u0117r\u0117jimo. Viena svarbiausi\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u2013 men\u0117s turi b\u016bti naudojamos bendruomen\u0117s poreikiams, gerinti lankytoj\u0173 aptarnavimo kokyb\u0119, didinti objekto lankomum\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 erdv\u0117 perduota kra\u0161to muziejaus \u017einion. I\u0161 prad\u017ei\u0173 reik\u0117jo apsispr\u0119sti \u2013 kurti ni\u016br\u0173 kal\u0117jim\u0105, kuris \u010dia kadaise buvo, ar kurti XIX a. atspindin\u010dias prabangias erdves, kuri\u0173 \u010dia, r\u016bsyje, nebuvo. Dalis \u017emoni\u0173 teigs, kad sukurta butaforija, istorijos klastojimas. Jie bus i\u0161 dalies teis\u016bs. Ta\u010diau pasigilinkime.<\/p>\n\n\n\n

Dvaro r\u016bmai, kuri\u0173 reik\u0117jo<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Daugelyje rajon\u0173 jau atgim\u0117 ir vis atgimsta i\u0161saugoti dvar\u0173 r\u016bmai su atkurtais ir sukurtais i\u0161taigingais interjerais. Juose solidu vystyti kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105, pakviesti sve\u010dius, rengti vestuvi\u0173 fotosesijas, \u012fkurti restoranus, muziejus. Kar\u0173 ypatingai niokotas dabartinis Taurag\u0117s rajonas neturi n\u0117 vien\u0173 bent kiek daugiau autentikos i\u0161laikiusi\u0173 dvaro r\u016bm\u0173. Gra\u017euolis Gaur\u0117s dvaras sudegintas dar Pirmojo pasaulinio karo metais, Adakavo dvaras grubiai perstatytas sovietme\u010diu. Voki\u0161k\u0105 Rytpr\u016bsi\u0173 kult\u016br\u0105 menantys Oplankio dvaro r\u016bmai taip pat perstatyti ilgos okupacijos metu ir d\u0117l vald\u017eios sprendim\u0173 bei tenyk\u0161\u010di\u0173 gyventoj\u0173 ne\u016bki\u0161kumo baigia nugri\u016bti. Apgail\u0117tinos b\u016bkl\u0117s medinis Norki\u0161k\u0117s dvaro pon\u0173 namas nugriautas jau po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo. I\u0161taigingo Trep\u0173 dvaro lik\u0119 tik nyk\u016bs liku\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

Nors r\u016bsyje-kal\u0117jime tokios prabangos tikrai nebuvo, ta\u010diau dalis XIX a. auk\u0161t\u0173j\u0173, gerai apmokam\u0173 muitin\u0117s tarnautoj\u0173 su \u0161eimomis gyveno butuose vir\u0161utiniuose auk\u0161tuose ir prabanga, matyt, nesiskund\u0117. Baldai ir interjeras \u2013 v\u0117lyvojo klasicizmo \u2013 ampyro stiliaus (empire \u2013 <\/em>imperija (pranc.)), kuris buvo populiarus XIX a. prad\u017eios ir vidurio Europoje. Ampyrui b\u016bdingos simetri\u0161kos monumentalios formos, puo\u0161nus dekoras, vaizduojami vald\u017eios simboliai (4 pav.)<\/strong>. Akylesnis meni\u0173 lankytojas pasteb\u0117s ir secesijos (Art Nouveau) stiliaus aprai\u0161k\u0173 (XX a. pr. klest\u0117jusio iki Pirmojo pasaulinio karo), kurios matomos elektros jungtukuose, tualet\u0173 \u010diaupuose ir dur\u0173 papuo\u0161imuose. Kadangi tai kult\u016bros paveldo objektas \u2013 i\u0161saugota ir atidengta daug rast\u0173 autenti\u0161k\u0173 detali\u0173 \u2013 originalus grindinys, ni\u0161os, skliautai. Men\u0117se tapytojas Algirdas Remeikis i\u0161tap\u0117 du paslaptingus herbus. Kair\u0117je raudoname skyde pavaizduotas Barto\u0161evi\u010di\u0173 gimin\u0117s herbas, o de\u0161in\u0117je geltoname skyde \u2013 Kontaut\u0173. Kod\u0117l? XV a. pab. po Paj\u016brio dvaro savininko Jono Kontauto mirties \u017emona Jadvyga Aleknait\u0117-Kontautien\u0117 i\u0161tek\u0117jo u\u017e Stanislovo Barto\u0161evi\u010diaus ir dvaras tapo \u0161ios \u0161eimos valda. 1507 m. Jadvyga fundavo besikurian\u010dio Taurag\u0117s miesto pirmosios katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios statyb\u0105, o klebonas u\u017e tai buvo \u012fpareigotas i\u0161laikyti antr\u0105 pagal senum\u0105 parapin\u0119 mokykl\u0105 \u017demaitijoje.vii<\/sup><\/a><\/sup> \u0160iame ra\u0161te pirm\u0105 kart\u0105 minimas Taurag\u0117s vardas.<\/p>\n\n\n\n

Modern\u016bs sprendimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nedidel\u0117je patalpoje, kurioje i\u0161liko viena i\u0161 krosni\u0173, skirt\u0173 ap\u0161ildyti vis\u0105 pastat\u0105, u\u017esid\u0117j\u0119 virtualios realyb\u0117s akinius atsidursime toje pa\u010dioje vietoje, tik jau pilnoje magijos. Netrukus balsas ausin\u0117se pasi\u016blys leistis \u012f kelion\u0119 po kai kuriuos Taurag\u0117s istorinius objektus. Panaudota Lietuvoje retai sutinkama \u0161e\u0161\u0117li\u0173 teatro technologija, sujungianti kompiuterinius vaizdus su i\u0161pjaustytomis dekoracijomis. Jos primena keliaujan\u010dius miniati\u016brinius l\u0117li\u0173 teatrus, kurie buvo populiar\u016bs XIX a. pab. \u017dvilgsn\u012f pritrauks jau min\u0117ta ap\u0161viesta t\u016brin\u0117 fototeka i\u0161 daugyb\u0117s miniati\u016brini\u0173 istorini\u0173 nuotrauk\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Men\u0117s atidarytos 2018 m. gruod\u017eio 20 d., ten nuolat vyksta jauk\u016bs renginiai, atvyksta turist\u0173 grup\u0117s. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus \u201eSantaka\u201c 2019 m. vasar\u0105 lankytojams pristatys kit\u0105 sen\u0105j\u012f pilies korpus\u0105, kuriame \u012frengiamos modernios Istorijos, Etnografijos bei Gamtos ekspozicijos, o anks\u010diau kaip sand\u0117lis naudotas vienas i\u0161 pilies bok\u0161t\u0173 nustebins animaciniu filmu apie Taurag\u0117s istorij\u0105, kuris rodomas ratu aplink vis\u0105 vidin\u012f bok\u0161to perimetr\u0105. \u0160i technologija dar visai nauja ir kol kas tai vienintelis pavyzdys Lietuvoje bei kaimynin\u0117se \u0161alyse. Vaizdo sinchronizacij\u0105 atlikti vyko specialistai i\u0161 Estijos bei Vokietijos. Kartu tai ir vienintelis bok\u0161tas, turintis r\u016bs\u012f (kiti kadaise buvo u\u017epilti), \u012f kur\u012f nusileidus \u0161iurpulius sukels instaliacija \u201eDingusi Taurag\u0117\u201c, kurioje garso, vaizdo, eksponat\u0173 ir azoto d\u016bm\u0173 pagalba bus galima pajusti kar\u0173 nuniokoto miesto atmosfer\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Sugriauta Lauksargi\u0173 muitin\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Likimas taip suklost\u0117, kad \u0161iandieniniame Taurag\u0117s rajone buvo du muitin\u0117s kompleksai, priklaus\u0119 skirtingoms imperijoms. Retame atviruke, vaizduojan\u010diame pasienio miestel\u012f \u2013 Lauksargius, galime matyti tikriausiai XIX a. pab. pastatyt\u0105 medin\u0119 (ar kukli\u0105 m\u016brin\u0119) Vokietijos imperijos muitin\u0119 (5 pav.)<\/strong>. 1861 m. ir kiek v\u0117lesniuose \u017eem\u0117lapiuose \u0161i vieta greta plento ir valstybi\u0173 sienos dar neu\u017estatyta.viii<\/sup><\/a><\/sup> Medin\u0117s vietoje m\u016brin\u0117 muitin\u0117 i\u0161kilo apie 1905-1907 m. Tai buvo itin puo\u0161nus neogotikos statinys, pabr\u0117\u017e\u0119s valstyb\u0117s gali\u0105 ir vakarieti\u0161k\u0105 kult\u016br\u0105 (6 pav.)<\/strong>. Statybos metu vargu, ar kas galvojo, kad partneriai dar nuo Napoleono pralaim\u0117jimo laik\u0173, kuri\u0173 vald\u017eios atstovai greta valstybin\u0117s sienos draugi\u0161kai 1912 m. pamin\u0117jo Taurag\u0117s konvencijos pasira\u0161ymo \u0161imtme\u010dio jubiliej\u0173, po poros met\u0173 taps visa naikinan\u010diais nuo\u017emiais prie\u0161ais. Taip gra\u017eusis Lauksargi\u0173 muitin\u0117s pastatas, nei\u0161tov\u0117j\u0119s n\u0117 de\u0161imties met\u0173, buvo sugriautas 1914-1915 m. kovose, kai laukai tarp Taurag\u0117s ir Til\u017e\u0117s buvo virt\u0119 mirties frontu. Prie\u0161kario \u017eem\u0117lapiuose ir retuose atvirukuose matyti tiksli muitin\u0117s stov\u0117jimo vieta. Va\u017eiuojant nuo Taurag\u0117s, i\u0161kart kirtus sen\u0105j\u0105 valstybi\u0173 sien\u0105, statinys stov\u0117jo \u0161iandien tu\u0161\u010dioje pakel\u0117s pievoje de\u0161in\u0117je. J\u0105 patogu matyti prie\u0161 pat Lauksargius sustojus automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0117je kair\u0117je. \u0160alia jos muziejaus iniciatyva taip pat pastatytas informacinis stendas, pasakojantis apie Melno taikos sien\u0105. I\u0161 keleto karo laik\u0173 atviruk\u0173, matome vis labiau sugriaut\u0105 pastat\u0105. Pasibaigus Did\u017eiajam karui, rus\u0173 invazij\u0105 patyr\u0119 miesteliai buvo atstatyti (\u0160irvinta, Eitk\u016bnai ir pan.). Ne i\u0161imtis ir Lauksargiai. Ta\u010diau muitin\u0117 nebebuvo reikalinga. Nuo Vokietijos atskirt\u0105 Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 kelet\u0105 met\u0173 valdant Pranc\u016bzijos administracijai, nesp\u0117ta griuv\u0117si\u0173 atstatyti, o j\u012f u\u017e\u0117mus Lietuvai nebeliko prasm\u0117s. Kol kas nepavyko rasti prisiminim\u0173, kas atsitiko muitin\u0117s griuv\u0117siams, ta\u010diau labiausiai tik\u0117tina, kad liku\u010diai buvo i\u0161ardyti ir plytos panaudotos remontuojant Lauksargi\u0173 ba\u017eny\u010dios bok\u0161t\u0105 bei kitus apylinki\u0173 pastatus.<\/p>\n\n\n\n

Darius KINIULIS<\/p>\n\n\n\n

Istorijos-etnografijos skyriaus ved\u0117jas<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

i<\/a>\u0002Ma\u017erimas E., Taurag\u0117 \u2013 istorija ir urbanistin\u0117 raida, 2002, Taurag\u0117, p. 17-18;<\/p>\n\n\n\n

ii<\/a>\u0002Prieauglius \u017demaitijos gyventoju per 70 metu, Nr. 4, 1903, p. 96 (epaveldas.lt);<\/p>\n\n\n\n

iii<\/a>\u0002\u0413\u0435\u043e\u0433\u0440\u0430\u0444\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u043e-\u0441\u0442\u0430\u0442\u0438\u0441\u0442\u0438\u0447\u0435\u0441\u043a\u0438\u0439 \u0441\u043b\u043e\u0432\u0430\u0440\u044c \u0420\u043e\u0441\u0441\u0438\u0439\u0441\u043a\u043e\u0439 \u0438\u043c\u043f\u0435\u0440\u0438\u0438, T. 5, Sankt Peterburgas, 1885;<\/p>\n\n\n\n

iv<\/a>\u0002Almonaitis V., Almonaitien\u0117 J., Piet\u0173 Kar\u0161uva, Kaunas, 2017, p. 47;<\/p>\n\n\n\n

v<\/a>\u0002Jakub\u010dionis A., Lietuvos muitin\u0117s, Vilnius, 1999, p. 24;<\/p>\n\n\n\n

vi<\/a>\u0002Jancevi\u010dius A., Niujorkas-Pary\u017eius per Taurogen\u0105 \/ Taurag\u0117s kurjeris, 2017-07-25, Nr. 58, p. 8-9;<\/p>\n\n\n\n

vii<\/a>\u0002Almonaitis V., Almonaitien\u0117 J., Piet\u0173 Kar\u0161uva, Kaunas, 2017, p. 37;<\/p>\n\n\n\n

viii<\/a>\u0002Laugszargen und Umgebung im Preu\u00dfischen Urmesstischblatt Nr. 49, 1861 [prieiga internete: http:\/\/genwiki.genealogy.net\/Laugszargen; \u017ei\u016br\u0117ta 2019-03-24];<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1903 m. sudaryta Bataki\u0173 d\u017eiakonyst\u0117s parapijos katalik\u0173 lentel\u0117. I\u0161: epaveldas.lt<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Taurag\u0117s muitin\u0117 apie 1910 m. Taurag\u0117s kra\u0161to muziejaus archyvas<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Italijos lenktyni\u0173 komanda \u201eZ\u00fc<\/em>st\u201c 1908 m. I\u0161: italiantribune.com<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Taurag\u0117s pilies men\u0117s 2019 m. Juozo Petkevi\u010diaus nuotrauka<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"

Lauksargi\u0173 atvirukas apie 1897-1902 m. Antra nuotrauka vaizduoja muitin\u0119. I\u0161: bildarchiv-ostpreussen.de<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n
\"\"
Lauksargi\u0173 karali\u0161koji muitin\u0117 apie 1905-1910 m. I\u0161: bildarchiv-ostpreussen.de<\/figcaption><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iandien Taurag\u0117 \u2013 Lietuvos mastais gan nema\u017eas miestas, apskrities, regiono, pramon\u0117s centras. Ir tikriausiai b\u016bt\u0173 dar didesnis bei gra\u017eesnis, jei ne didieji karai ir sud\u0117tingos politin\u0117s permainos, istorijoje nuolat pasikartoj\u0119s gyventoj\u0173 praradimas. Kaip beb\u016bt\u0173, u\u017e Taurag\u0119 apie 110 km spinduliu n\u0117ra didesnio miesto, neskai\u010diuojant Til\u017e\u0117s ir \u012esruties \u2013 miest\u0173, kurie mums tokie istori\u0161kai artimi ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3404,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7],"tags":[32,72,71,33,34,35,69,70,55,56,73,74,30,31],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"ru","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1.jpg",895,598,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1-500x334.jpg",500,334,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1-768x513.jpg",768,513,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1.jpg",895,598,false],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1.jpg",895,598,false],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1.jpg",895,598,false],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/5-1-700x598.jpg",700,598,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"\u0160iandien Taurag\u0117 \u2013 Lietuvos mastais gan nema\u017eas miestas, apskrities, regiono, pramon\u0117s centras. Ir tikriausiai b\u016bt\u0173 dar didesnis bei gra\u017eesnis, jei ne didieji karai ir sud\u0117tingos politin\u0117s permainos, istorijoje nuolat pasikartoj\u0119s gyventoj\u0173 praradimas. Kaip beb\u016bt\u0173, u\u017e Taurag\u0119 apie 110 km spinduliu n\u0117ra didesnio miesto, neskai\u010diuojant Til\u017e\u0117s ir \u012esruties \u2013 miest\u0173, kurie mums tokie istori\u0161kai artimi ir…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3399"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3399"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3399\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3406,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3399\/revisions\/3406"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3404"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3399"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3399"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3399"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}