Pagal 1778 m. inventori\u0173 Taurag\u0117s dvaro valdoje (apie pus\u0117 dabartinio rajono) jau gyveno 120 vokie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173. Tai daugiausia buvo atvyk\u0117liai i\u0161 dabartin\u0117s Austrijos, priversti i\u0161si\u017ead\u0117ti liuteroni\u0161ko tik\u0117jimo ir gr\u012f\u017eti \u012f katalikyb\u0119 arba i\u0161vykti. Taip sutapo, kad tokie \u017emon\u0117s kviesti \u012f po maro likusi\u0105 pustu\u0161t\u0119 Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105. \u012esik\u016brimas svetimame kra\u0161te buvo gerokai sunkesnis nei \u017ead\u0117ta, tod\u0117l kai kas band\u0117 keltis \u012f Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119, o ypa\u010d \u012f nema\u017e\u0105 Taurag\u0117s dvaro vald\u0105, kuri vis\u0105 XVIII a. priklaus\u0117 Pr\u016bsijos valdovams. \u012e Taurag\u0119 k\u0117l\u0117si amatininkai, pirkliai, ta\u010diau daugiausia \u017eemdirbiai. Voki\u0161kos pavard\u0117s ir \u0161iais laikais i\u0161duoda, kad toks laikotarpis tikrai buvo.<\/p>\n\n\n\n \u017dinodami \u0161iuos istorinius vingius, galime pla\u010diau pa\u017evelgti \u012f Taurag\u0117s pasienio gyventoj\u0173 i\u0161skirtinumus. Nors Taurag\u0117s dvaro valda priklaus\u0117 Lietuvos valstybei iki pat 1795 m., ta\u010diau XVII a. pr. ir nuo 1690 iki 1793 m. j\u0105 vald\u0117 Pr\u016bsijos valdovai \u2013 kurfiurstai. Jie skirdavo Taurag\u0117s valdytojus, buvo \u012fvesta voki\u0161ka administracija, nors formaliai tai ir liko Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s teritorija. Kai kuriuose \u017eem\u0117lapiuose Taurag\u0117 net vaizduojama Pr\u016bsijos dalimi.<\/p>\n\n\n\n Tai rei\u0161k\u0117 ir didel\u012f pasienio gyventoj\u0173 tarpusavio mai\u0161ym\u0105si, jud\u0117jim\u0105. Kai i\u0161 Zalcburgo k\u0117l\u0117si naujakuriai, daug j\u0173 apsistojo b\u016btent Taurag\u0117s apylink\u0117se. Ne tik d\u0117l naujakuri\u0173, bet ir labai glaud\u017ei\u0173 ry\u0161i\u0173 su Pr\u016bsijos karalyste, labai i\u0161plito evangelik\u0173 liuteron\u0173 tik\u0117jimas. Kai kurie Taurag\u0117s kra\u0161to kaimai buvo vien liuteroni\u0161ki. Kunigai, baig\u0119 mokslus Karaliau\u010diaus universitete, aptarnaudavo parapijas abiejose sienos pus\u0117se. Nors prie\u0161 ir po Antrojo pasaulinio karo i\u0161vyko, buvo i\u0161tremti ir \u017euvo daug sen\u0173j\u0173 voki\u0161kos kilm\u0117s kra\u0161to gyventoj\u0173, iki pat \u0161i\u0173 dien\u0173 Taurag\u0117s apylink\u0117se yra daugyb\u0117 gimini\u0173, ne\u0161iojan\u010di\u0173 voki\u0161kos kilm\u0117s pavardes. Pavyzd\u017eiui, Dikmonai (Diekmann), Albrechtai (Albrecht), Beitneriai (Beutner), Betingiai (Beitig), Fetingiai (Fetting), Treikleriai (Treichler) ir \u0161imtai kit\u0173. To nerasime jokiame kitame Lietuvos regione. \u017dinoma, nereikia manyti, kad vien voki\u0161kos kilm\u0117s asmenys buvo liuteronai. Daugyb\u0117 lietuvi\u0173 \u0161eim\u0173 ka\u017ekuriame istorijos etape katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 i\u0161main\u0117 \u012f liuteron\u0173. Iki XX a. mi\u0161rios santuokos tarp abiej\u0173 konfesij\u0173 asmen\u0173 buvo labai retos, tod\u0117l liuteronyb\u0117 plito per ba\u017eny\u010di\u0105 ir dvar\u0173 ponams liepiant. Taurag\u0117s kra\u0161to skirting\u0173 konfesij\u0173 pasienio gyventojai gerai sutar\u0117, nors, nat\u016bralu, kad d\u0117l skirting\u0173 tradicij\u0173, \u012fskaitant \u017eydus, vieni kitus m\u0117gdavo pa\u0161iepti. Yra u\u017efiksuota ir smurto atvej\u0173. Vienus vadino \u201evokietukais\u201c, \u201epr\u016bsais\u201c, kitus \u201e\u017eemai\u010diais\u201c, ta\u010diau su paniekos gaidele. Vieni apie kitus kurdavo daineles, ypa\u010d vaikai. Ta\u010diau kasdienis sugyvenimas visgi rod\u0117, kad pa\u0161aipos n\u0117ra pavojingos.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 esm\u0117s visi Taurag\u0117s vokie\u010diai buvo liuteronai. Akmenin\u0117s ba\u017eny\u010dios statyba 1840 m. r\u016bpinosi Teodoras Sakersdorfas. Atk\u016brus Lietuvos valstyb\u0119, visiems gird\u0117tas kunigas Augustas Vymeris, pats b\u016bdamas vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s, ta\u010diau puikiai mok\u0117damas lietuvi\u0173 kalb\u0105, d\u0117jo daug pastang\u0173, kad gerokai suvokiet\u0117jusi Taurag\u0117s liuteron\u0173 bendruomen\u0117 i\u0161laikyt\u0173 ir puosel\u0117t\u0173 lietuvi\u0161kas pamaldas. Ina Steponaityt\u0117 knygoje \u201eTaurag\u0117s kra\u0161to \u0161viet\u0117jas Augustas Vymeris\u201c (2009) ra\u0161o, kad 1911 m. parapijai priklaus\u0117 5000 lietuvi\u0173 ir 2500 vokie\u010di\u0173. Taip iki pat 1941-\u0173j\u0173, kai \u012f Vokietij\u0105 i\u0161sik\u0117l\u0117 dauguma vokie\u010di\u0173, atskiros pamaldos vykdavo lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis. Visgi atrodo, kad Hitleriui per\u0117mus vald\u017ei\u0105 Vokietijoje, Taurag\u0117je vokie\u010di\u0173 \u0161ovinistin\u0117s nuotaikos lietuvi\u0173 at\u017evilgiu gerokai paa\u0161tr\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie vokie\u010dius, nevalia u\u017emir\u0161ti metodist\u0173. \u0160i\u0173 tikslas buvo kuo labiau \u012fsigilinti \u012f Biblijos tekstus, susilaikyti nuo prabangos, linksmybi\u0173 bei sistemingai badauti savo dvasingumo labui. Palyginus nedaug Lietuvos vietovi\u0173 tur\u0117jo metodist\u0173 bendruomenes, ta\u010diau tarp j\u0173 \u2013 ir Taurag\u0117, kurioje oficialiai bendruomen\u0117 \u012fsik\u016br\u0117 1923 m. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f tikin\u010di\u0173j\u0173 sudar\u0117 vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s gyventojai, net 92 %. Ne veltui statybos vieta pasirinkta Vokie\u010di\u0173 g. (v\u0117liau pervardinta \u012f Prezidento Smetonos, dabar Prezidento). Iki 1941 m. metodist\u0173 ba\u017eny\u010dia leido periodin\u012f leidin\u012f \u201eKrik\u0161\u010dionyst\u0117s sargas\u201c, literat\u016br\u0105 apie tik\u0117jim\u0105, buvo \u012fsteig\u0119 blaivyb\u0117s draugij\u0105, veikusi\u0105 visos \u0161alies mastu, u\u017esi\u0117m\u0117 kult\u016brine bei kita veikla. Parapijos kunigais buvo: Alfredas Hi\u016bnas (H\u00fchn), Emilis Bli\u016bmas (Blium), Ri\u010dardas Lupas (Lupp), Art\u016bras Leifertas ir kiti. 1941 m. d\u0117l repatriacijos \u012f Vokietij\u0105 Lietuv\u0105 paliko daugelis kunig\u0173 bei vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s parapijie\u010di\u0173, o 1944 m. \u012fsigal\u0117jus soviet\u0173 vald\u017eiai, u\u017esidar\u0117 ir likusios metodist\u0173 bendruomen\u0117s. Ba\u017eny\u010dia paversta laidojimo namais, o 1978 m. nugriauta, j\u0173 vietoje pastatant naujus laidojimo namus \u201eRimtija\u201c. Metodist\u0173 ba\u017eny\u010dia Lietuvoje savo veikl\u0105 atnaujino 1995 m.<\/p>\n\n\n\n Tarpukariu Taurag\u0117je daug kas buvo \u012fstoj\u0119 \u012f Lietuvos vokie\u010di\u0173 kult\u016brin\u0119 s\u0105jung\u0105. Vien\u0105 pa\u017eym\u0117jim\u0105 saugo ir Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Pokariu sunaikintos senosios liuteron\u0173 kapin\u0117s, u\u017edarytos ir planuotos sunaikinti miesto kapin\u0117s. Laimei, to nei\u0161dr\u012fsta padaryti ir iki \u0161iol dar lik\u0119 keletas sen\u0173 metalini\u0173 kry\u017ei\u0173 su voki\u0161kais u\u017era\u0161ais.<\/p>\n\n\n\n Lauksargi\u0173 vokie\u010diai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Atskiro apra\u0161ymo reikalauja \u0161iandienin\u0117 Lauksargi\u0173 seni\u016bnija, kuri \u0161imtme\u010dius iki 1923 m. nebuvo Lietuvos dalimi. Istorija persipina, ta\u010diau geresniam suvokimui j\u0105 b\u016btina pakartoti. Nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 atsik\u0117lusi\u0173 vokie\u010di\u0173 \u0161iose \u017eem\u0117se buvo labai nedaug, ta\u010diau jie buvo kilmingi \u0161i\u0173 \u017eemi\u0173 paverg\u0117jai ir tod\u0117l tur\u0117jo daug teisi\u0173, \u017eemi\u0173 ir turto valdytojai. Situacija i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117 po jau apra\u0161yto Did\u017eiojo maro XVIII a. pr., kai i\u0161mir\u0117 i\u0161tisi lietuvi\u0161kai kalbantys kaimai. Apytu\u0161\u010dius plotus apgyvendinti, Pr\u016bsijos karaliaus \u012fsakymu, prievarta buvo atsi\u0173sti voki\u0161kai kalbantys naujakuriai, daugiausia i\u0161 Zalcburgo regiono (Austrija), propagav\u0119 evangelik\u0173 liuteron\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir tod\u0117l patyr\u0119 did\u017eiul\u012f pavoj\u0173 i\u0161 j\u0173 t\u0117vynaini\u0173 katalik\u0173. Jiems \u010dia atsik\u0117lus, su vald\u017eios pagalba, vokie\u010di\u0173 kalba palaipsniui \u0117m\u0117 vis labiau u\u017ego\u017eti lietuvi\u0173 kalb\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 l\u0117tai, o XIX a. viduryje nutaut\u0117jimo procesas tapo itin spartus. Daugyb\u0117 vokie\u010diais save laikiusi\u0173 \u017emoni\u0173 ne\u0161iojo lietuvi\u0161kos kilm\u0117s pavardes. \u012edomu kartais pasp\u0117lioti, kaip istorija b\u016bt\u0173 pasisukusi, jei min\u0117tasis maras neb\u016bt\u0173 taip i\u0161retin\u0119s lietuvinink\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kra\u0161to istorijoje b\u016bta nema\u017eai \u017emoni\u0173 likimus smarkiai pakeitusi\u0173 kar\u0173, ta\u010diau XX a. pr. kataklizmams negal\u0117jo prilygti jokios iki tol buvusios nelaim\u0117s. Pirmasis pasaulinis karas pareikalavo daugyb\u0117s gyvybi\u0173 abiejose sienos pus\u0117se. Labai nedaug kas \u017eino apie did\u017eiulius Gumbin\u0117s ir Stalup\u0117n\u0173 m\u016b\u0161ius, kur prie\u0161i\u0161kose Vokietijos ir Rusijos imperij\u0173 kariuomen\u0117se kov\u0117si beveik vien lietuviai, apie kraujo klanus ties Lauksargiais. M\u016b\u0161iai pareikalavo daugyb\u0117s auk\u0173, bet istorija parod\u0117, kad strategin\u0117s reik\u0161m\u0117s jie netur\u0117jo. Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 rastume ir XIX a. pr. Napoleono karuose. Ta\u010diau Antrasis pasaulinis karas ir jo pasekm\u0117s galutinai sunaikino \u0161imtme\u010dius \u012fprast\u0105 tvark\u0105. Daugyb\u0117 sen\u0173j\u0173 pasienio gyventoj\u0173 buvo i\u0161naikinti, priversti i\u0161sikelti.<\/p>\n\n\n\n Vokietijos Ryt\u0173 Pr\u016bsija 1945 m. buvo i\u0161trinta i\u0161 \u017eem\u0117lapio ir padalinta. Pietin\u0117 did\u017eioji dalis atiteko Lenkijai (dabar Varm\u0117s Moz\u016br\u0173 vaivadija), vidurin\u0117 dalis kaip karo grobis su did\u017eiausiu miestu Karaliau\u010dium atiteko Rusijai, o \u0161iaurin\u0117 ma\u017eiausioji \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161tas \u2013 gr\u0105\u017eintas Lietuvai. Pastarasis jai priklaus\u0117 16 met\u0173 po Klaip\u0117dos kra\u0161to sujungimo 1923 m. \u0160iame kra\u0161te buvo trys apskritys, gyvavusios iki 1950 m.: Klaip\u0117dos, \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173. Pastarojoje buvo Lauksargi\u0173 apylink\u0117s, prie \u017eemaiti\u0161ko Taurag\u0117s rajono prijungtos tik 1962 m.<\/p>\n\n\n\n Vokietijai pralaimint Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, sovietinei armijai u\u017e\u0117mus buvus\u012f Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 jis buvo apytu\u0161tis \u2013 beveik be gyventoj\u0173. Pag\u0117gi\u0173 apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazlauskas prane\u0161ime Lietuvos SSR liaudies komisar\u0173 tarybos pirmininko pavaduotojui M. \u0160umauskui 1944 m. gruod\u017eio 3 d. nurod\u0117: \u201cTaurag\u0117s apskr. valstie\u010diai ve\u017ea likusius baldus, javus, \u0161ien\u0105 sau. […] nedidel\u0117s \u017emoni\u0173 grupel\u0117s […] valo dar\u017eoves netoli Lauksargi\u0173.\u201d<\/p>\n\n\n\n Palaipsniui dalis gyventoj\u0173, ypa\u010d lietuvinink\u0173, gr\u012f\u017eo \u012f savo namus, tik\u0117damiesi karui pasibaigus m\u0117ginti gyventi ram\u0173 gyvenim\u0105. Kaip jie klydo. Tuomet \u012f i\u0161tu\u0161t\u0117jusius \u016bkius k\u0117l\u0117si \u017emon\u0117s i\u0161 artim\u0173j\u0173 Lietuvos apskri\u010di\u0173 bei rusakalbiai i\u0161 SSRS gilumos. Iki 1945 m. rugs\u0117jo 15 d. vien i\u0161 Taurag\u0117s apskr. atkelti 2244 naujakuriai (i\u0161 kit\u0173 ma\u017eiau).ii Jiems buvo duodami \u016bkiai su pas\u0117liais ir esamu inventoriumi, likusiu po kari\u0173 ir vagi\u0173 pl\u0117\u0161im\u0173. Tokie naujakuriai kartais nebepriimdavo net gr\u012f\u017eusi\u0173 tikr\u0173j\u0173 namo \u0161eiminink\u0173. Privalu akcentuoti, kad tik dalis sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 buvo tikri vokie\u010diai, dauguma \u2013 suvokiet\u0117j\u0119 lietuviai arba kalb\u0117j\u0119 abiem kalbomis.<\/p>\n\n\n\n \u017dydai<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1765 m. Taurag\u0117je gyveno tik 22 \u017eydai.1797 m. inventoriuje nurodyti 8 \u017eyd\u0173 kiemai. XIX a. miestui spar\u010diai augant ir esant svarbiame prekybos kelyje \u010dia atsik\u0117l\u0117 daugyb\u0117 \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0173. \u0160iandien sunku \u012fsivaizduoti \u017eydi\u0161k\u0105 miest\u0105, piln\u0105 sinagog\u0173, mokykl\u0173, parduotuvi\u0173, kurios priklaus\u0117 \u0161ios bendruomen\u0117s nariams. Pra\u0117jo 84 metai be m\u016bs\u0173 kaimyn\u0173, kurie buvo lietuvi\u0173 draugai, simpatijos, verslo partneriai, Lietuvos kariai, tarnautojai, pilie\u010diai. Gal\u0117jo b\u016bti kitaip, ta\u010diau beprotyb\u0119 suk\u0117l\u0119s Adolfas Hitleris paskui save prievarta ir savanori\u0161kai baisius nusikaltimus daryti nusitemp\u0117 milijonus \u017emoni\u0173. Tarp j\u0173 buvo ir lietuvi\u0173. Vieni \u017eydams pad\u0117jo: maitino, sl\u0117p\u0117, klastojo dokumentus, taip rizikuodami savo ir artim\u0173j\u0173 gyvybe. Ta\u010diau ma\u017ea grupel\u0117 \u201ebaltarai\u0161\u010di\u0173\u201c vyruk\u0173 tiesiogine prasme \u0161aud\u0117 savo kaimynus. Dar kiti steb\u0117jo, gird\u0117jo \u0161\u016bvius, bet nieko nedar\u0117. Lengva apkaltinti pasyvumu, ta\u010diau k\u0105 darytume mes, jeigu v\u0117l prasid\u0117t\u0173 \u017eudyn\u0117s, pavyzd\u017eiui, turtiniu arba tautiniu pagrindu? Pasyviai steb\u0117tume, kaip ty\u010diojamasi i\u0161 m\u016bs\u0173 kaimyn\u0173, draug\u0173, \u0161eimos, ar visgi pasiprie\u0161intume, nebijodami b\u016bti sunaikinti patys? Istorija liudija, kad \u017emoni\u0173 beprotyb\u0117 ir \u017eiaurumas niekur nedingo. Kai centrin\u0117 vald\u017eia regione praranda kontrol\u0119 ir ateina svetima, \u017eiaurumo protr\u016bki\u0173 galime tik\u0117tis bet kur.<\/p>\n\n\n\n 1939 m. sura\u0161ymo duomenimis, Taurag\u0117je gyveno apie 15 000 gyventoj\u0173, o i\u0161 j\u0173 \u2013 apie 4000 \u017eyd\u0173. 1970 m. gyventoj\u0173 buvo 19500, o i\u0161 j\u0173 14 \u017eyd\u0173\u2026 O kur dar kitos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s tuometin\u0117je Taurag\u0117s apskrityje: \u017demai\u010di\u0173 Naumiestyje, \u0160v\u0117k\u0161noje, Skaudvil\u0117je, Batakiuose, i\u0161 dalies \u0160ilal\u0117je, Paj\u016bryje, Vainute.<\/p>\n\n\n\n Iki did\u017eiosios tragedijos, \u017eydai Taurag\u0117s mieste tur\u0117jo net keturias sinagogas, i\u0161 kuri\u0173 dvi pagrindin\u0117s buvo m\u016brin\u0117s. Apie jas \u017einome truput\u012f daugiau ir jos stov\u0117jo dabartinio M. Ma\u017evydo progimnazijos stadiono vietoje. Apie likusias dvi medines \u017eini\u0173 itin ma\u017ea. Jos gal\u0117jo stov\u0117ti ka\u017ekur naujojo Taurag\u0117s ligonin\u0117s korpuso arba vie\u0161bu\u010dio aplinkoje. V. Kudirkos g. prad\u017eioje (min\u0117toje ligonin\u0117s kiemo teritorijoje) prie\u0161 kar\u0105 stov\u0117jo i\u0161tisas \u017eyd\u0173 nam\u0173 kvartalas, o pati gatv\u0117 susijungdavo su J\u016bros g. Tik 1974 m. pasta\u010dius nauj\u0105j\u012f ligonin\u0117s korpus\u0105, V. Kudirkos g. buvo atkirsta. Ka\u017ekur ten veik\u0117 chederas \u2013 religin\u0117 pradin\u0117 mokykla, \u017eyd\u0173 gimnazija, stov\u0117jo nema\u017eai priva\u010di\u0173 \u017eyd\u0173 nam\u0173. Sunkum\u0173 identifikuojant kelia tai, kad \u017eydai religiniame gyvenime buvo u\u017edari, o kitatau\u010diai nelabai susigaudydavo, kur i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sinagogos, kur religin\u0117s mokyklos, o kur du viename. Vaik\u0173 dar\u017eelis veik\u0117 Dariaus ir Gir\u0117no al. bei \u0160ilal\u0117s g. sankirtoje. Vytauto g. 55, dabartiniame prokurat\u016bros pastate veik\u0117 \u017eyd\u0173 pradin\u0117 Tarbut mokykla. Prie\u0161ais evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 buvo didel\u0117 turgaus aik\u0161t\u0117, i\u0161 kra\u0161t\u0173 taip pat apstatyta namais, daugiausia irgi priklausiusiais \u017eyd\u0173 \u0161eimoms. Antrame auk\u0161te buvo gyvenama, o pirmame \u2013 vykdoma prekyba. Eilin\u0117mis dienomis parduotuvi\u0173 durys b\u016bdavo lankytojams atvertos nuo gatv\u0117s pus\u0117s (Vytauto bei jau neegzistuojan\u010dios K\u0119stu\u010dio g.), o turgaus dienomis \u2013 \u012f turgaus aik\u0161t\u0117s pus\u0119. Vytauto, Ba\u017eny\u010di\u0173, Respublikos, Vasario 16-osios, Dariaus ir Gir\u0117no al. taip pat buvo gausiai apstatytos \u017eydams priklausan\u010diais priva\u010diais puo\u0161niais namais. Kai kurie j\u0173 atlaik\u0117 kar\u0105, sovietmet\u012f, kapitalizm\u0105 ir gra\u017eiai atnaujinti stovi iki \u0161iol. \u0160ilal\u0117s g. veik\u0117 dviauk\u0161t\u0117 m\u016brin\u0117 Tarbut progimnazija. Jos tiksli stov\u0117jimo vieta kol kas ne\u017einoma. Jovaruose veik\u0117 \u017eyd\u0173 kapin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Tada ir dabar galime steb\u0117tis \u017eyd\u0173 susitelkimu padedant savo gentainiams. Mokyklos ir kitos organizacijos buvo nuolat remiamos i\u0161vyk\u0117li\u0173 \u012f kitas \u0161alis, ypatingai JAV ir Piet\u0173 Afrikos Respublikos (PAR). Skurdesniems vaikams buvo par\u016bpinami batai, maitinimas, r\u016bbai. Tarpukario Lietuvos Respublikos vald\u017eios \u017eydams sudarytos s\u0105lygos buvo geros, nors po 1926 m. perversmo \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jus A. Smetonai kai kurios privilegijos ir panaikintos.<\/p>\n\n\n\n Europoje kaistant politinei aplinkai, d\u0117l Vokietijos \u012ftakos daug\u0117jo antisemitizmo aprai\u0161k\u0173 ir kitose valstyb\u0117se. Taurag\u0117je gyveno nema\u017eai vokie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, o greta \u2013 voki\u0161kas Klaip\u0117dos kra\u0161tas, tod\u0117l apsi\u017eod\u017eiavimo arba kaltinim\u0173 neb\u016btais dalykais pasitaikydavo. Ram\u0173 gyvenim\u0105 nutrauk\u0117 Klaip\u0117dos kra\u0161to aneksija, kai per keliolika valand\u0173 \u017eydai ir susiprat\u0119 lietuviai tur\u0117jo skubiai palikti Vokietijos u\u017egrobt\u0105 teritorij\u0105, antraip j\u0173 b\u016bt\u0173 laukusi li\u016bdna lemtis. Daug \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0173 tada atsik\u0117l\u0117 \u012f greta esan\u010di\u0105 Taurag\u0119. Prasid\u0117jo Antrasis pasaulinis karas. Kad ir kaip nuskriausta ir nuvilta lenk\u0173, Lietuva pri\u0117m\u0117 gausius pab\u0117g\u0117lius i\u0161 u\u017epultos Lenkijos, nors tai reikalavo gausi\u0173 biud\u017eeto i\u0161laid\u0173. Tada atvyko daug Lenkijos \u017eyd\u0173, kurie daugiausia apsistojo Vilniaus kra\u0161te, Kaune ir \u0160iauliuose, ta\u010diau dalis j\u0173 atvyko ir \u012f Taurag\u0119.<\/p>\n\n\n\n Prasid\u0117jus sovietinei okupacijai, buvo u\u017edaromos \u017eyd\u0173 mokyklos, nacionalizuojamas turtas. 1941 m. bir\u017eelio 14 d. prasid\u0117jusi tremtis, kurios metu ve\u017eti turtingiausi, labiausiai i\u0161silavin\u0119 valstyb\u0117s tarnautojai, verslininkai. T\u0105kart i\u0161 Taurag\u0117s i\u0161tremta 17 \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0173, i\u0161 viso 58 \u017emon\u0117s. Tremtis buvo itin at\u0161iauri, ta\u010diau didesnei daliai pavyko i\u0161gyventi, kadangi \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s JAV siunt\u0117 maisto siuntinius tremtiniams. Sunki dalia virto i\u0161sigelb\u0117jimu nuo u\u017etikrintos mirties Holokausto metu.<\/p>\n\n\n\n Atviro antisemitizmo sovietme\u010diu lyg ir nebuvo, ta\u010diau \u0161is skatintas subtilesniais b\u016bdais. Gaj\u016bs prie\u0161kariniai mitai buvo sveikintini, architekt\u016brinis ir ra\u0161ytinis paveldas naikinamas, kapai taip pat, o \u017eudyni\u0173 vietos pa\u017eym\u0117tos lentel\u0117mis su \u017euvusiais \u201etarybiniais pilie\u010diais\u201c, neminint tautybi\u0173. Apie paveld\u0105 nekalb\u0117ta.<\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117 buvo ypa\u010d sugriauta, tod\u0117l \u010dia negalime kalb\u0117ti apie tikslingai pokariu sugriautus pastatus arba sand\u0117liais paverstas sinagogas, kaip \u012fvyko daugelyje kit\u0173 miest\u0173 ir miesteli\u0173. Mieste buvo daug sugriaut\u0173 puo\u0161ni\u0173 pastat\u0173, apie kuri\u0173 atstatym\u0105, \u017einoma, nebuvo kalbos. Taurag\u0117je atmintis naikinta subtiliau: i\u0161valius griuv\u0117sius, statyti nauji pastatai, naikintos gatv\u0117s. Galb\u016bt tai sutapimas, gal ne\u017einojimas, bet a\u0161 manau, kad tai buvo daroma tikslingai. 1965 m. Did\u017eiosios ir ma\u017eosios sinagog\u0173 vietoje i\u0161dygo I-osios vidurin\u0117s mokyklos stadionas (dabar M. Ma\u017evydo progimnazijos), o \u017demait\u0117s g. perkirsta (dabar \u017demait\u0117s g., M. Ma\u017evydo al. ir Ba\u017eny\u010di\u0173 g.), viena pagrindini\u0173 \u017eyd\u0173 apgyvent\u0173 gatvi\u0173 \u2013 K\u0119stu\u010dio taip pat i\u0161 dalies sunaikinta, paver\u010diant parku (dabar jos likusios atkarpos vadinamos Spaustuv\u0117s ir M. Ma\u017evydo g. vardais). Jovaruose iki 1951 m. sunaikinti ir statyboms panaudoti visi \u017eyd\u0173 kapini\u0173 antkapiai, o 1970 m. baigti dalyti sklypai namams statyti (Sporto, Taikos g.). Liko tik namelis laidojimo apeigoms. Perstatyta nema\u017ea dalis centre esan\u010di\u0173, \u017eydams priklausiusi\u0173 priva\u010di\u0173 nam\u0173. Atminimo lenta, gatv\u0117s pavadinimu nebuvo pagerbtas n\u0117 vienas to nusipeln\u0119s \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s asmuo.<\/p>\n\n\n\n Griuvus sovietinei santvarkai, atsiv\u0117r\u0117 naujos galimyb\u0117s perm\u0105styti, \u012fam\u017einti \u017eyd\u0173 paveld\u0105, megzti pa\u017eintis, u\u017era\u0161in\u0117ti prisiminimus. 1991 m. atvyko pirmieji tauragi\u0161kiai \u017eydai, i\u0161gyven\u0119 kar\u0105. Viena j\u0173 grup\u0117 visk\u0105 filmavo. Toji med\u017eiaga neseniai pavie\u0161inta Youtube platformoje ir yra itin vertingas \u0161altinis. Daugiausia \u017eyd\u0173 \u012fam\u017einimo klausimu nuveik\u0117 nenuilstantis Taurag\u0117s praeities tyrin\u0117tojas Edmundas Ma\u017erimas (1954\u20132019). Vienas jo darb\u0173 (kartu su Jonu Lioran\u010du) \u2013 knygos \u201ePo lemties \u017eenklu\u201c (2007) parengimas ir i\u0161leidimas, kurioje surinkta visa tuo metu jam \u017einoma med\u017eiaga apie Taurag\u0117s \u017eydus.<\/p>\n\n\n\n Neu\u017estatytame \u017eyd\u0173 kapini\u0173 kamputyje i\u0161dygo kuklus paminklas, primenantis kur esame ir ant ko pasistat\u0117me namus. Buvo ir nepatenkint\u0173, kam \u0161i praeitis primenama. Gra\u017eiai sutvarkyta \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173 vieta Visbutuose, o kra\u0161tietis, i\u0161eivis Vokietijoje Julius Radtk\u0117 (1935-2019) suk\u016br\u0117 prasming\u0105 metalin\u012f menoros paminkl\u0105. \u012esp\u016bding\u0105 memorial\u0105 Holokausto aukoms, turint galvoje ribotas statybines med\u017eiagas ir finansines galimybes, Ant\u0161unij\u0173 \u017eudyni\u0173 vietoje 1991 m. suk\u016br\u0117 Antanas Bagdonas (1928\u20132015) kartu su Vytautu Bal\u010dy\u010diu.<\/p>\n\n\n\n V\u0117liau pasirodydavo straipsniai su naujais kra\u0161to \u017eyd\u0173 istorijos tyrimais. Pamin\u0117tini dviej\u0173 dali\u0173 E. Ma\u017erimo straipsniai apie Bataki\u0173 get\u0105 (2018), Alvido Jancevi\u010diaus straipsni\u0173 ciklas apie istorines asmenybes, tarp kuri\u0173 ir \u017eydai, kil\u0119 i\u0161 Taurag\u0117s ir pasiek\u0119 profesini\u0173 auk\u0161tum\u0173 Izraelyje, JAV, PAR ir net Kinijoje (2016\u20132021). Ypa\u010d vertingi Egidijaus Gaidausko u\u017era\u0161yti ilgamet\u0117s Taurag\u0117s vaik\u0173 gydytojos Felicijos Rimkut\u0117s prisiminimai apie jos vaikyst\u0119 ir paauglyst\u0119 Batakiuose bei draugyst\u0119 su \u017eyd\u0117mis draug\u0117mis ir kaip staiga visa tai buvo \u017eiauriai nutraukta (\u201eApie Bataki\u0173 \u017eydus\u201c \u017eurnale \u201eB\u016bdas\u201c, 2020, Nr. 2). Knygoje \u201eHolokaustas Lietuvoje 1941\u20131944 m.\u201c (2011) gan i\u0161samiai apra\u0161ytas \u017eyd\u0173 turto likimas Taurag\u0117s apskrityje. B\u016bta ir daugiau pavieni\u0173 asmenybi\u0173 pamin\u0117jim\u0173 bei apra\u0161ym\u0173.<\/p>\n\n\n\n Europos paveldo dien\u0173 metu kai kuriais metais E. Ma\u017erimo iniciatyva b\u016bdavo surengiamos temin\u0117s ekskursijos, primenan\u010dios apie \u017eydi\u0161k\u0105 palikim\u0105. 2019 m. muziejus \u201eKult\u016bros muitin\u0117s\u201c rengini\u0173 ciklo metu, o 2021 m. kult\u016bros centras si\u016bl\u0117 paragauti kulinarinio paveldo. T\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 29 d. Kult\u016bros paveldo tarnybos darbuotoj\u0173 Svetlanos Ja\u0161inskien\u0117s bei Aidos A\u0161monait\u0117s iniciatyva ant Taurag\u0117s apylink\u0117s prokurat\u016bros pastato atidengta atminimo lenta su u\u017era\u0161u lietuvi\u0173 ir hebraj\u0173 kalbomis: \u201e\u0160iame name 1921\u20131941 metais veik\u0117 \u017eyd\u0173 \u201eTarbut\u201c pradin\u0117 mokykla\u201c. 2023 m. prie M. Ma\u017evydo progimnazijos stadiono \u012fam\u017eintas dviej\u0173 Taurag\u0117s sinagog\u0173 atminimas.<\/em><\/p>\n\n\n\n Rusai<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160ios tautyb\u0117s \u017emon\u0117s tyr\u0117j\u0173 apra\u0161yti ma\u017eiau. J\u0173 nema\u017eai gyventa Taurag\u0117s mieste XIX a. antroje pus\u0117je iki pat 1915-\u0173j\u0173. Daugiausia tai buvo Rusijos imperijos valstybini\u0173 \u012fstaig\u0173 tarnautojai: muitininkai, pasienio brigados karininkai, pa\u0161tininkai, teis\u0117jai, mokytojai. Dauguma j\u0173 evakavosi \u012f Rusijos gilum\u0105 1914 m. pabaigoje ir \u012f Taurag\u0119 daugiau negr\u012f\u017eo. \u017dinomos kai kuri\u0173 j\u0173 pavard\u0117s, ta\u010diau apibendrinus \u017einome gan nedaug. Taurag\u0117s dvaras iki Pirmojo pasaulinio karo apie \u0161imtmet\u012f priklaus\u0117 rus\u0173 Vasil\u010dikov\u0173 \u0161eimai.<\/p>\n\n\n\n \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Dauguma rus\u0173 buvo sta\u010diatikiai. Atk\u016brus Lietuvos Respublik\u0105, 1925 m. pasistengta nugriauti cerkv\u0119, i\u0161dygusi\u0105 prie\u0161 kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 bei laikyt\u0105 ilgos okupacijos ir priespaudos simboliu, o jos vietoje pastatyti \u0160auli\u0173 s\u0105jungos r\u016bmai (dabar Kult\u016bros). Vald\u017eia paskyr\u0117 nauj\u0105 plot\u0105 greta miesto kapini\u0173, kur negausi likusi 300\u2013400 \u017emoni\u0173 sta\u010diatiki\u0173 bendruomen\u0117 1936 m. pasistat\u0117 nauj\u0105 ma\u017eyt\u0119 cerkv\u0119. \u0160i 1989 m. beveik visi\u0161kai perstatyta. Statyba r\u016bpinosi klebonas vienuolis Agafangelas (Fiodorovas), o nuo 1934 m. \u2013 Joanas Semionovas.<\/p>\n\n\n\n Atskiro pamin\u0117jo nusipelno rus\u0173 \u0160am\u0161ur\u0173 \u0161eima, kurios nuotrauk\u0173 ir dokument\u0173 archyv\u0105 turi Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus. Tai nuotraukos, lai\u0161kai, atvirukai, kvitai, vekseliai. Emilijonas \u0160am\u0161ura Taurag\u0117je apsigyveno XIX a. Jis tarnavo kariuomen\u0117je, Taurag\u0117s pasienio brigadoje vyresniuoju ra\u0161tininku. Po Pirmojo pasaulinio karo E. \u0160am\u0161ura dirbo Taurag\u0117s mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijoje. Du jo s\u016bn\u016bs tarnavo Lietuvos kariuomen\u0117je. Vienas j\u0173, Georgijus (Jurgis) \u2013 Taurag\u0117je. \u0160eima \u012fsigijo \u017eem\u0117s Sutk\u0173 kaime, \u016bkininkavo, v\u0117liau dirbo kol\u016bkyje. Deja, nei Georgijus, nei seserys netur\u0117jo palikuoni\u0173, tad \u0161eimos istorijos t\u0119stinumas nutr\u016bko. Yra unikali\u0173 nuotrauk\u0173, kuriose \u012fam\u017einti E. \u0160am\u0161uros bendradarbiai kari\u0161kiai, saugoj\u0119 imperijos sienas \u2013 generolai, kazokai, j\u0173 \u017emonos ir vaikai. Nema\u017eai dokument\u0173 apie Taurag\u0117s mi\u0161k\u0173 ur\u0117dij\u0105. E. \u0160am\u0161ura ir jo s\u016bnus Georgijus ilgus metus buvo sta\u010diatiki\u0173 religin\u0117s bendruomen\u0117s administratoriai (ne dvasininkai). Antai 1941 m. kvit\u0173 knygel\u0117 liudija, kad nors prasid\u0117jo karas, sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dia veik\u0117, litus keit\u0117 rubliai ir reichsmark\u0117s, o pagrindinis ba\u017eny\u010dios pajam\u0173 \u0161altinis buvo prekyba \u017evak\u0117mis. Tai buvo viena i\u0161 nedaugelio sen\u0173j\u0173 rus\u0173 \u0161eim\u0173, likusi\u0173 gyventi Taurag\u0117je po Rusijos imperijos subyr\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n Sovietme\u010diu Taurag\u0117s dvare \u2013 karinio miestelio daugiabu\u010diuose apsigyveno daug rus\u0173 karinink\u0173 \u0161eim\u0173. Rusai apsigyveno ir pa\u010diame mieste. Po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, dauguma j\u0173 i\u0161vyko, ta\u010diau dalis liko, o j\u0173 at\u017ealos sulietuv\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n Adakavo rusai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Po 1863 m. sukilimo palaipsniui vyko rus\u0173 atk\u0117limas \u012f Lietuv\u0105. Adakave vieni j\u0173 pirko valdas, kita buvo atitremti. Adakavas buvo vadinamas rus\u0173 miesteliu, nes \u0161ie sudar\u0117 daugum\u0105, bet buvo ma\u017eytis, nesiek\u0119s net 100 gyventoj\u0173. V\u0117liau j\u0173 daug\u0117jo ir 1937 m. suskai\u010diuota 215 sentiki\u0173. Kai kurios \u0161eimos i\u0161pa\u017eino tradicin\u0119 sta\u010diatikyb\u0119, ta\u010diau dauguma buvo atitremti sentikiai \u012f i\u0161 sukil\u0117li\u0173 atimt\u0105 dvaro \u017eem\u0119.<\/p>\n\n\n\n Sentikiai yra religin\u0117 bendruomen\u0117, nepripa\u017e\u012fstanti XVII a. rus\u0173 sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dioje \u012fvykdyt\u0173 pertvark\u0173. Tradici\u0161kai \u017eegnojasi dviem pir\u0161tais, pripa\u017e\u012fsta tik sen\u0105sias ikonas, liturgines knygas bei apeigas, a\u0161tuongal\u012f kry\u017ei\u0173. Taigi, \u0161ie \u017emon\u0117s Adakave tur\u0117jo medin\u0119 cerkv\u0119, kapines. 1948 m. sentikiams neleista \u012fregistruoti religin\u0117s bendruomen\u0117s, 1950 m. sovietin\u0117 Skaudvil\u0117s vald\u017eia u\u017edraud\u0117 cerkv\u0117je melstis. Nenaudojama \u0161i neai\u0161kiomis aplinkyb\u0117mis sudeg\u0117 ir galutinai nuardyta 1965 m. Daug vietos rus\u0173 \u017euvo kare, o lik\u0119 k\u0117l\u0117si \u012f Skaudvil\u0119 ir kitus didesnius miestus, sulietuv\u0117jo. Dabar Adakave rus\u0173 palikuoni\u0173 lik\u0119 nedaug. Bendruomen\u0119 knygoje \u201eGyvenimas greta\u201c apra\u0161\u0117 E. Ma\u017erimas (2009).<\/p>\n\n\n\n Ukrainie\u010diai<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Naujausia tautin\u0117 ma\u017euma, susidariusi Taurag\u0117je. Galime neabejoti, carin\u0117s Rusijos laikais \u012f Taurag\u0119 tarnauti atvykdavo ir ukrainie\u010di\u0173 tautyb\u0117s specialistai. Sovietme\u010diu miestas naujais namais tapo nema\u017eai grupelei ukrainie\u010di\u0173, ta\u010diau jie, b\u016bdami ilgus de\u0161imtme\u010dius rus\u0173 u\u017eguitos tautos dalimi, labai i\u0161reik\u0161tos tapatyb\u0117s miesto gyvenime nerod\u0117. Ukrainie\u010di\u0173 v\u0117l prad\u0117jo daug\u0117ti nuo 2015 m., prasid\u0117jus karui Ukrainos rytuose. Lietuvoje pragyvenimo lygis nuolat ger\u0117jo, o Ukraina susid\u016br\u0117 su didesniais sunkumais, tad \u017emon\u0117s, ie\u0161kodami geresnio ir ramesnio gyvenimo ie\u0161kojo darbo \u010dia. Daugiausia tai vyrai, tolim\u0173j\u0173 reis\u0173 vairuotojai, atsive\u017e\u0119 savo \u0161eimas. Situacija ypa\u010d pasikeit\u0117 prasid\u0117jus pla\u010diai Rusijos invazijai \u012f Ukrain\u0105 2022 m. prad\u017eioje. Jau \u012fsitvirtin\u0119 Taurag\u0117je ukrainie\u010diai pasikviet\u0117 savo \u0161eimas, gimines, taip po daugelio met\u0173 padidindami tu\u0161t\u0117jan\u010dio miesto gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173. Tais metais kalbinti ukrainie\u010diai kalb\u0117jo apie planus burtis \u012f draugij\u0105. Veikia Ukrainie\u010di\u0173 moter\u0173 klubas, o rajone priskai\u010diuojama apie 500 ukrainie\u010di\u0173, kadangi dalis v\u0117liau i\u0161vyko \u012f kitas vietoves.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Henrietes-ir-Oskaro-Lipke-vestuves-sutuoke-kunigas-Kaufmann-1933-Taurage.-1024x652.jpeg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lietuvos-vokieciu-kulturines-sajungos-nario-liudijimas.-Taurages-krasto-muziejus-764x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Zydu-sporto-judejimas-Bar-Kochba-Taurage-1934-05-01-Dariaus-ir-Gireno-al.-ir-Vytauto-g.-sankirta.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Nezinomas-carines-Rusijos-tarnautojas-Taurageje.-Samsuru-archyvas-Taurages-krasto-muziejus-620x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Adakavo-mokyklos-saviveiklininkes-sentikes-staciatikes-ir-katalikes-1933-1024x545.jpg\")