Miestas \u012fsik\u016br\u0119s skalvi\u0173 genties gyventos teritorijos pakra\u0161tyje. V\u0117liau juos asimiliavo \u017eemai\u010diai slenkantys \u012f pietus i\u0161 netolim\u0173 apylinki\u0173. Ar\u010diausiai Taurag\u0117s gyvavo Li\u017ei\u0173 ir Dacijon\u0173 senov\u0117s bendruomen\u0117s. 1499 m. Taurag\u0117s vietoje buvo Paj\u016briu vadintas Taurag\u0117s dvaras. 1507 m. kovo 21 d. pirmasis Taurag\u0117s ra\u0161ytinis pamin\u0117jimas sutampa ir su katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios fundacij\u0105 \u017eymin\u010diu dokumentu. Dokumentas \u017einomas tik i\u0161 jo patvirtinimo teism\u0173 aktuose 1635 m. 1808 m. ra\u0161te vald\u017eiai Taurag\u0117s klebonas Florijonas Zostovskis min\u0117jo, kad dokumento original\u0105 at\u0117m\u0117 Taurag\u0117s savininkas evangelikas Merkelis \u0160emeta. Kyla abejoni\u0173 d\u0117l \u0161alia ba\u017eny\u010dios 1507 m. kartu \u012fsteigtos mokyklos (antros \u017demaitijoje). Tyr\u0117jai mano, kad \u0161i visgi \u012fsteigta gerokai v\u0117liau. Ba\u017eny\u010dios fundatoriumi \u012fvardytas Baltramiejus buvo Stanislovas Barto\u0161aitis \u2013 Taurag\u0117s savininkas. Mokslininkai pastebi, kad kovo 21 d. \u0161is asmuo jau buvo kal\u0117jime, tad fundacij\u0105 tikriausiai sura\u0161\u0117 kitu metu arba tai padar\u0117 jo \u017emona Jadvyga.[1]<\/a><\/p>\n\n\n\n Taurag\u0117 pa\u017eym\u0117ta\u00a01526\u00a0m. B. Vapovskio\u00a0\u017demaitijos\u00a0\u017eem\u0117lapyje,\u00a01539\u00a0m.\u00a0\u2013 \u0161ved\u0173 arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir\u00a0Venecijoje\u00a0i\u0161leistame j\u016br\u0173 \u017eem\u0117lapyje\u00a0Carta Marina<\/em>, nuo\u00a01567\u00a0m. \u010dia veik\u0117 karali\u0161koji\u00a0muitin\u0117. Nuo\u00a0XVII a. antros pus\u0117s \u010dia buvo vienas did\u017eiausi\u0173 Lietuvos\u00a0liuteronyb\u0117s\u00a0centr\u0173.<\/p>\n\n\n\n N\u0117ra \u017einoma, kur tiksliai stov\u0117jo pirmosios dvi medin\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios (jos vietoje 1639 m. minima antroji), ta\u010diau turint sen\u0105 plan\u0105 ir \u017einant, kad miestelio centras tuomet telk\u0117si aplink turgaus aik\u0161t\u0119, o katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai miestelyje priklaus\u0117 didelis plotas nuo turgaus aik\u0161t\u0117s iki pat dabartini\u0173 Kult\u016bros r\u016bm\u0173, tik\u0117tina, kad maldos namai stov\u0117jo Pil\u0117n\u0173 ir Stoties gatvi\u0173 aplinkoje. Jau 1567 m. pastatyta evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia adresu Versm\u0117s g. 2 (ant Vymerio kalno). 1571 m. dvaro inventoriuje minima, kad miestelyje yra 12 miestie\u010di\u0173 kiem\u0173 su 8 valakais \u017eem\u0117s. Minimos senos miesto kapin\u0117s. 1641 m. u\u017era\u0161yta, kad gyveno 35 \u0161eimos. 1601\u20131638 m. Taurag\u0117s dvaras su miesteliu ir keliolika kaim\u0173 priklaus\u0117 Pr\u016bsijos valdovams, likdamas Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s sud\u0117tyje. 1653 m. Taurag\u0117s vald\u0105 su dvaru, miesteliu ir keliolika kaim\u0173 nusipirko Lietuvos kariuomen\u0117s etmonas Jonu\u0161as Radvila. Jis u\u017esak\u0117 i\u0161matuoti \u017eem\u0119, sura\u0161yti turt\u0105, nubrai\u017eyti valdos plan\u0105. Tuomet miestas u\u017e\u0117m\u0117 13 valak\u0173. Kiekviename valake buvo po kelet\u0105 kiem\u0173. I\u0161 viso jame buvo bent 38 kiemai. Vienoje gatv\u0117s pus\u0117je \u2013 21, kitoje \u2013 17 sklyp\u0173. Turgaus aik\u0161t\u0117 u\u017e\u0117m\u0117 ketvirt\u012f valako.[2]<\/a> Dabartinis Senamies\u010dio skveras \u2013 tai tik dalis buvusios aik\u0161t\u0117s. Po tragi\u0161kos Jonu\u0161o mirties, valdyti \u0117m\u0117si pusbrolis Boguslavas Radvila. Manoma, kad 1685 m. Taurag\u0117s dvare lank\u0117si Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis ir Lenkijos karalius Jonas Sobieskis su ketinimu j\u012f \u012fsigyti. Tuo pa\u010diu reikalu lank\u0117si ir Lietuvos didieji etmonai broliai Sapiegos. Po kelerius metus trukusi\u0173 teisini\u0173 ir turtini\u0173 gin\u010d\u0173, itin \u012ftakinga to meto jauna Europos moteris Liudvika Karolina Radvilait\u0117 (Pr\u016bsijoje \u017einota kaip Luiza \u0160arlot\u0117), Boguslavo Radvilos dukra, 1688 m. atsisak\u0117 paveld\u0117jimo teisi\u0173 \u012f Taurag\u0119.[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n 1653 m. miestelis gal\u0117jo tur\u0117ti apie 200 gyventoj\u0173. Gyveno 5 \u017eyd\u0173 ir 1 vokie\u010di\u0173 \u0161eima. \u0160ie prekiavo gr\u016bdais, pauk\u0161\u010diais, dar\u017eov\u0117mis, raguo\u010diais. Prekes gabeno \u012f Til\u017e\u0119 ir Karaliau\u010di\u0173.[4]<\/a> Mieste gyveno vaitas ir dvaro \u012fgaliotas j\u012f tvark\u0117. Amatininkai: gyveno 2 kirp\u0117jai, 2 m\u0117sininkai, 3 siuv\u0117jai, katilius, vir\u0117jas, ra\u010dius, kalvis, kepurininkas. Inventoriuje minima, kad veikl\u016bs vokie\u010diai, pirkliai \u0161kotai, geri amatininkai, statybininkai ir m\u016brininkai buvo atleisti nuo dvaro prievoli\u0173. Miestie\u010diams leista daryti al\u0173, mid\u0173 bei degtin\u0119, ta\u010diau tik savo reikm\u0117ms. Minima, kad miestie\u010diai augina avi\u017eas, grikius, mie\u017eius, linus, kanapes. U\u017esimenama apie statini\u0173 mokest\u012f, miestie\u010di\u0173 teises, miesto teismus, prekyb\u0105, saik\u0105 ir turgaus aik\u0161t\u0117s pl\u0117tim\u0105, ta\u010diau Jonu\u0161ui Radvilai pertvarkas pavesti vykdyti sutrukd\u0117 u\u017esit\u0119s\u0119 karai su \u0160vedija bei Rusija. \u0160ios taip ir nebuvo \u012fgyvendintos, nes patirti nuostoliai did\u017eiuliai, \u012fskaitant smarkiai suma\u017e\u0117jus\u012f gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n 1690\u20131793 m. Taurag\u0117s vald\u0105 administravo j\u0105 \u012fsigij\u0119 Pr\u016bsijos valdovai, paskirdami vietininkus. Pr\u016bsijos karalyst\u0117s vald\u017eiai Taurag\u0117 nuolat k\u0117l\u0117 nema\u017eai sunkum\u0173, nes Taurag\u0117 pagal nacionalin\u0119 teis\u0119 priklaus\u0117 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikai. Politiniu at\u017evilgiu Taurag\u0117 priklaus\u0117 Lietuvos-Lenkijos valstybei ir Pr\u016bsijos karalius, b\u016bdamas tik valdytojas, prilygo bajorui, tod\u0117l jis taip pat tur\u0117jo mok\u0117ti Lietuvos-Lenkijos valstyb\u0117je \u012fprastus mokes\u010dius bei rinkliavas. Kilus \u012fvairiems nesutarimams, teisiniams gin\u010dams, nor\u0117ta juos spr\u0119sti Pr\u016bsijos teismuose, ta\u010diau Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teismai tam kategori\u0161kai prie\u0161taravo. Taurag\u0117 administraciniu, finansiniu ir teisiniu po\u017ei\u016briu taip ir liko Lietuvos-Lenkijos valstyb\u0117s dalimi ir Pr\u016bsijos vald\u017eia netur\u0117jo tam didel\u0117s \u012ftakos.[5]<\/a> XVIII a. Pr\u016bsijos valdymo laikais, Taurag\u0117s apylink\u0117se apsigyveno daug vokie\u010di\u0173. Didel\u0117 dalis voki\u0161k\u0173 pavard\u017ei\u0173 i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173. 1778 m. Taurag\u0117s dvaro valdoje minima 120 vokie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173.[6]<\/a> Taurag\u0117 ir apylink\u0117s labai i\u0161tu\u0161t\u0117jo \u0160iaur\u0117s karo metais. 1765 m. Taurag\u0117je gyveno 22 \u017eydai.[7]<\/a> Kiek atsigavusi po kar\u0173 ir epidemij\u0173 Taurag\u0117 1780, 1782, 1815 m. sudeg\u0117.<\/p>\n\n\n\n Rusijos imperijoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Po tre\u010diojo Lietuvos-Lenkijos valstyb\u0117s padalijimo Taurag\u0117s dvaras su miesteliu 1795 m. bir\u017eelio 1 d. atiteko Rusijai ir keit\u0117 savininkus. Gyventojai prival\u0117jo prisiekti i\u0161tikimyb\u0119 carui. 1797 m. inventoriuje nurodyti 28 miestel\u0117n\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173, 9 kampinink\u0173, 8 \u017eyd\u0173 kiemai. Tuo metu jie nupirko \u017eem\u0119 savo kapin\u0117ms ir \u012fsteig\u0117 pirm\u0105j\u0105 medin\u0119 sinagog\u0105.[8]<\/a><\/p>\n\n\n\n 1812 m. netoli Taurag\u0117s, Po\u017eer\u016bn\u0173 mal\u016bne pasira\u0161yta Taurag\u0117s konvencija, 100-me\u010dio proga ten pastatytas paminklas. \u0160iandien Berlyne, Niurnberge, Dortmunde ir da\u017ename Vokietijos didmiestyje rasime Taurag\u0117s gatv\u0119 \u2013 Tauroggenstrasse arba Taurogenner Strasse, apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f para\u0161yta knyg\u0173.<\/p>\n\n\n\n 1831 m. J. Urbanovi\u010dius suorganizavo 200 sukil\u0117li\u0173 b\u016br\u012f, kurie u\u017e\u0117m\u0117 Taurag\u0119 ir apylinkes, bet rus\u0173 armija buvo stipresn\u0117 ir sukil\u0117lius nugal\u0117jo. Po pralaim\u0117jimo sustipr\u0117jo tautin\u0117 priespauda. 1836 m. gegu\u017e\u0119 sudeg\u0117 apie 200 pastat\u0173, \u012fskaitant neseniai pastatyt\u0105 medin\u012f pa\u0161t\u0105 ir muitin\u0119, 1787 m. statyt\u0105 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Gaisro nepaliesti liko tik 8 kiemai. \u0160is gaisras ir naujasis Til\u017e\u0117s\u2013Rygos plentas nul\u0117m\u0117 nauj\u0105j\u0105 Taurag\u0117s miesto viet\u0105. Suprojektuotas taisyklingas gatvi\u0173 tinklas abiejose pagrindine gatve (Dariaus ir Gir\u0117no) tapusio plento pus\u0117se \u2013 sta\u010diakamp\u0117 aik\u0161t\u0117. Jos pietry\u010di\u0173 dalis skirta prekybai, o \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 \u2013 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010diai. Lygiagre\u010diai su plentu statmenos gatv\u0117s tur\u0117jo sudaryti kelet\u0105 sta\u010diakampi\u0173 kvartal\u0173. Naujasis miestas su senuoju sujungtas jau buvusia (Stoties) gatve. Naujai kuriamo miesto centre pirmiausia prad\u0117ti statyti mediniai, o po to ir m\u016briniai muitin\u0117s pastatai, pa\u0161tas, liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. 1839 m. parengtas naujas projektas. Suplanuota teritorija \u012f pietry\u010dius nuo plento, labai i\u0161pl\u0117stas sta\u010diakampis gatvi\u0173 tinklas, padidinta ir paversta kvadratine turgaus aik\u0161t\u0117 (dabar stovi vaik\u0173 dar\u017eelis \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c). Pa\u0161to u\u017eeigos namuose lank\u0117si Onor\u0117 Balzakas ir para\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105 (1843)[8]<\/sup><\/a>, Robertas \u0160umanas su \u017emona (1844). Pastatyta Martyno Ma\u017evydo evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia (1843), sinagoga (1857; dabar M. Ma\u017evydo progimnazijos stadionas), pa\u0161to stoties kompleksas prad\u0117tas statyti 1858 m., \u012frengtas telegrafas (1865). Abipus Til\u017e\u0117-Rygos plento koncentravosi pasienio miestams b\u016bdingi visuomeniniai pastatai. Pasta\u010dius bok\u0161tus muitin\u0117 \u012fgavo dabartin\u012f pilies vaizd\u0105 (1866). \u0160v. Vilniaus kankini\u0173 Antano, Jono ir Eustachijaus sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117 pastatyta sen\u0173j\u0173 miesto kapini\u0173 vietoje (1874; dab. ten Kult\u016bros r\u016bmai). 1880 m. i\u0161kilmingai pristatytas plieninis tiltas per J\u016br\u0105 vietoj 1836 m. statyto medinio. Puo\u0161nus gaisrin\u0117s pastatas (1897), \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia (1903), berniuk\u0173 rusi\u0161ka progimnazija (1907; gimnazija nuo 1811 m.), mergai\u010di\u0173 progimnazija (1910), miestie\u010di\u0173 klubas (apie 1910). Didesniu miestu \u0117m\u0117 virsti XIX a. viduryje. I\u0161lik\u0119 seniausi namai siekia XIX a. vidur\u012f: pilis, pa\u0161to kompleksas (1858\u20131861) bei liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia. Viena prekybin\u0117s ir gyvenamosios paskirties sujungt\u0173 nam\u0173 eil\u0117 statyta 1870 m. \u2013 Vytauto g. 60, ta\u010diau ir \u0161i buvo perstatyta XX a. 9 de\u0161imtmetyje kei\u010diant vidaus perdangas, i\u0161or\u0117s dekor\u0105, stogo konstrukcij\u0105. Visi kiti i\u0161lik\u0119 statiniai jau XX a. prad\u017eios.<\/p>\n\n\n\n Sen\u0173j\u0173 gatvi\u0173 tinklas ties Senamies\u010dio skveru nepakit\u0119s i\u0161liko iki XX a. prad\u017eios. Buvusios Jurbarko ir Gaur\u0117s keli\u0173 kryptys sutampa. Dabar likusi tik nedidel\u0117 Jurbarko gatv\u0117s atkarpa, 1916 m. perkirsta naujai nutiesto gele\u017einkelio. Sen\u0105j\u012f i\u0161va\u017eiavim\u0105 \u012f Gaur\u0119 vis dar mena Gaur\u0117s gatv\u0117. Miesto ir ba\u017eny\u010di\u0173 \u017eem\u0117se formavosi dabartin\u0117 Vymerio, o kiek v\u0117liau, lygiagre\u010diai su pagrindine Laisv\u0117s gatve, dabartin\u0117 J. Tumo-Vai\u017eganto gatv\u0117. Tuomet iki XIX a. prad\u017eios buvo u\u017estatyta \u0161iaurvakarin\u0117 miesto dalis. XIX a. viduryje, perplanuojant miest\u0105 naujoje vietoje, senasis gatvi\u0173 tinklas buvo sujungtas su planuojamu naujuoju.[9]<\/a> XIX a. pabaigoje Taurag\u0117 buvo Raseini\u0173 apskrityje, vals\u010diaus centras.[9]<\/sup><\/a>[10]<\/sup><\/a> 1908 m. tauragi\u0161kiai mat\u0117 vienas pirm\u0173j\u0173 automobili\u0173 lenktyni\u0173 aplink pasaul\u012f Niujorkas-Pary\u017eius[10]<\/a>, 1912 m. nusileido pirmasis l\u0117ktuvas[11]<\/a>. Opi problema buvo girtavimas ir apsinuodijimas anodija. Plentu nuolat kursavo dili\u017eanai, priva\u010dios karietos ir pirmieji autobusai.<\/p>\n\n\n\n \u017dydai.<\/strong> Nutiesus plent\u0105, \u017eenkliai augo j\u0173 bendruomen\u0117. 1847 m. gyveno 410 \u017eyd\u0173, 1897 m. i\u0161 6655 miestie\u010di\u0173 gyveno 3634 \u017eydai (55 % gyventoj\u0173). 1886 m. nurodytos 2 sinagogos ir 5 maldos mokyklos. Veik\u0117 \u012fvairios paramos draugijos. Miestas tapo \u0161tetlu.[12]<\/a><\/p>\n\n\n\n Lietuviai.<\/strong> Augan\u010diame mieste k\u016br\u0117si visuomenin\u0117s organizacijos. Lietuviams tokiai veiklai lietuvi\u0161kos spaudos draudimo metais (1864\u20131904) buvo trukdoma. 1893 m. i\u0161ai\u0161kinta slapta veikusi lietuvi\u0161ka daraktori\u0161ka mokykla. Lietuvi\u0161kos knygos spausdintos Pr\u016bsijoje ir nelegaliai, rizikuojant gyvybe ir bausm\u0117mis, gabenamos per sien\u0105 ir platinamos \u0161alyje. Daugyb\u0117 knygne\u0161i\u0173, laukdami teismo, kal\u0117jo pilies kal\u0117jime, tarp j\u0173 Jurgio Bielinio jaunesnis brolis Andrius Bielinis. 1872 m. Julija Baldauskait\u0117 namie mieste pri\u010diupta su 1019 lietuvi\u0161k\u0173 leidini\u0173, ta\u010diau bendrinink\u0173 nei\u0161dav\u0117. Po spaudos draudimo panaikinimo gausiai \u017eyd\u0173, rus\u0173 ir vokie\u010di\u0173 apgyventame mieste prad\u0117jo reik\u0161tis ir vietos lietuviai. K\u016br\u0117si chorai, teatrai, mezg\u0117si glaud\u016bs ry\u0161iai su u\u017e sienos gyvenan\u010diais lietuviais Lauksargiuose, Til\u017e\u0117je. 1906 m. lapkri\u010dio 22 d. surengtas pirmas lietuvi\u0161kas vakaras, suvaidinta \u0160atrijos Raganos pjes\u0117 \u201eNepasisek\u0117 Marytei\u201c. Lietuvyb\u0119 \u017eadino kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas Juozapas Gudavi\u010dius, dirb\u0119s mieste 1912\u20131918 m. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios vikaras Fabijonas Kem\u0117\u0161is prisid\u0117jo prie lietuvi\u0161k\u0173 vakar\u0173 organizavimo, platino draud\u017eiam\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 spaud\u0105.<\/p>\n\n\n\n Miestas pagal plan\u0105 buvo baigtas u\u017estatyti\u00a01910\u00a0m., bet netrukus prasid\u0117jo\u00a0I pasaulinis karas.\u00a0\u012esiver\u017e\u0119 vokie\u010diai 1915 m. prad\u017eioje buvo i\u0161stumti rus\u0173 armijos, ta\u010diau prie\u0161 tai sudegino beveik visus namus, susprogdino ir plienin\u012f tilt\u0105. Miesto \u017eydai priverstinai arba savo noru buvo i\u0161keldinti \u012f Poltavos ir Jekaterinoslavo gubernijas. Kovo\u2013baland\u017eio m\u0117nesiais vokie\u010diai v\u0117l puol\u0117 ir i\u0161vijo rusus. 1915\u00a0m. Nepadegti liko tik 5 pastatai: cerkv\u0117, muitin\u0117 (pilis), sena trobel\u0117 Stoties gatv\u0117je, m\u016brinis Janikavi\u010diaus namas Majorato (Laisv\u0117s) gatv\u0117je, kur deginimo metu buvo sune\u0161ti ligoniai ir senas mal\u016bnas u\u017e miesto. Pilyje \u012fsteig\u0117 psichiatrijos ligonin\u0119, kurioje marinti \u017emon\u0117s. Turgaus aik\u0161t\u0117s ir keli\u0173 kit\u0173 gr\u012fst\u0173 gatvi\u0173 akmenys i\u0161ardyti ir panaudoti plento remontui. 1916 m. bir\u017eelio 20 d. u\u017ebaigtas tiesti platusis gele\u017einkelis i\u0161 Lauksargi\u0173 \u012f \u0160il\u0117nus prie Radvili\u0161kio, nul\u0117m\u0119s Taurag\u0117s kaip regiono centro tolesn\u012f i\u0161kilim\u0105, nukonkuruojant Raseinius ir Jurbark\u0105. Tai labiausiai sugriautas dabartin\u0117s Lietuvos miestas.<\/p>\n\n\n\n Pirmojoje Lietuvos Respublikoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1919 m. lapkri\u010dio 21 d. plk. ltn. Edvardo Adamkavi\u010diaus vadovaujami Lietuvos kariai nugal\u0117jo ir i\u0161var\u0117 i\u0161 miesto bermontininkus. Tolesn\u012f prie\u0161o i\u0161varym\u0105 sustabd\u0117 Antant\u0117s misijos atstovai, jiems leista taikiai pasitraukti \u012f Vokietij\u0105. \u012e visi\u0161kai sugriaut\u0105 miest\u0105 \u0117m\u0117 gr\u012f\u017eti buv\u0119 gyventojai, k\u0117l\u0117si nauji.<\/p>\n\n\n\n 1920 m. \u012fkuriama pirmoji lietuvi\u0161ka gimnazija. 1927 m. kilo trumpai truk\u0119s sukilimas prie\u0161 A. Smetonos vald\u017ei\u0105. Miestu oficialiai tapo 1924 m., antraeilio miesto teis\u0117s suteiktos 1932 m., o pirmaeilio 1935 m. Apskrities centras nuo 1919 m.<\/p>\n\n\n\n Pilyje \u012fsteigta apskrities ligonin\u0117 (1920). 1922\u20131926 m. veik\u0117 Taurag\u0117s dvare, 1926\u20131932 m. v\u0117l pilyje. Pa\u0161te \u012frengta telefon\u0173 stotis (1924). 1923 m. planas nurod\u0117 miestui pl\u0117stis de\u0161iniajame J\u016bros krante, o miestui priskirtas ir atokesnis Taurag\u0117s dvaras. 1931 m. Taurag\u0117je buvo 124 parduotuv\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 101 priklaus\u0117 \u017eydams. I\u0161 28 \u012fstaig\u0173, teikusi\u0173 kult\u016brines paslaugas, 14 buvo \u017eyd\u0173. V\u0117liau \u017eyd\u0173 pozicijos \u0117m\u0117 silpn\u0117ti.[13]<\/a> Tik 1932 m. u\u017e gele\u017einkelio suplanuotas pramon\u0117s rajonas. Nuo 1938 m. prie miesto prijungtos Septintojo p\u0117stinink\u0173 pulko kareivin\u0117s bei Visbut\u0173 kaimo gyventoj\u0173 \u017eem\u0117s. Turgaus aik\u0161t\u0117je (dabar stovi vaik\u0173 dar\u017eelis \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c) nugriautos medin\u0117s b\u016bdel\u0117s, vietoj j\u0173 pastatyta moderni prekybos hal\u0117 (dabar Sporto centro sal\u0117). Atstatyta per kar\u0105 labai nukent\u0117jusi K\u0119stu\u010dio gatv\u0117 (rus\u0173 vald\u017eioje vadinta Vaistin\u0117s; nei\u0161liko \u2013 dabar J. V. Kalvano parkas). Tarpukariu nebuvo padaryta akivaizd\u017ei\u0173 pakeitim\u0173 gatvi\u0173 strukt\u016broje, nes pirmiausia siekta miest\u0105 tiesiog atstatyti. Profesional\u016bs architektai projektavo i\u0161vaizd\u017eius visuomeninius pastatus ir atstatomus ba\u017eny\u010di\u0173 bok\u0161tus. Pastatyta gele\u017einkelio stotis (1927), apskrities ligonin\u0117 (1933), AB \u201eMaistas\u201c m\u0117sos perdirbimo gamykla (1932), \u0160auli\u0173 s\u0105jungos r\u016bmai (1933), Lietuvos banko r\u016bmai (1935), gaisrin\u0117 (1935; dabar Birut\u0117s Baltru\u0161aityt\u0117s vie\u0161oji biblioteka), Ligoni\u0173 kas\u0173 r\u016bmai (1939) bei daug i\u0161vaizd\u017ei\u0173 priva\u010di\u0173 nam\u0173, ypa\u010d reprezentacin\u0117je Vytauto gatv\u0117je. Vokie\u010di\u0173 (v\u0117liau Prezidento Smetonos) gatv\u0117je pastatyta metodist\u0173 ba\u017eny\u010dia (1925; dabar stovi laidojimo namai). Gatv\u0117s i\u0161gr\u012fstos ta\u0161ytais akmenimis, \u0161aligatviai \u2013 plytel\u0117mis, 1935 m. \u012fvesta dalin\u0117 kanalizacija, \u012frengtas gatvi\u0173 ap\u0161vietimas. Tinklas nuolat pl\u0117stas. Palei J\u016bros up\u0119 \u012frengta Meil\u0117s al\u0117ja. Atstatyti sugriauti katalik\u0173 (1933) ir evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 (1937) bok\u0161tai. \u012erengti teniso kortai (senasis stadionas), plieninis Vytauto tiltas per J\u016br\u0105 (1934) bei gele\u017einkelio tiltas, autobus\u0173 stotis (dabar Atgimimo aik\u0161t\u0117), dvi elektrin\u0117s (vie\u0161bu\u010dio \u201eBanga\u201c bei Dariaus ir Gir\u0117no g. 28a vaistin\u0117s vietose), keletas mal\u016bn\u0173, lentpj\u016bvi\u0173 (Til\u017e\u0117s pl. 1 ir Laisv\u0117s g. 21), plytini\u0173 (dabar Ber\u017e\u0173 g. 2, \u0160vyturio g. 3 bei Kart\u0173 parkas), od\u0173 dirbtuvi\u0173 (apytiksliai Gintaro g. 4), virvi\u0173 gamybos dirbtuv\u0117s (Dariaus ir Gir\u0117no g. 57), kitoki\u0173 pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 ir daug prekybos \u012fstaig\u0173, \u201eLaisv\u0117s\u201c kooperatyvas. 1938 m. pa\u0161tas jau tur\u0117jo automobil\u012f.[14]<\/a> 1937\u20131939 m. sukurti autobus\u0173 mar\u0161rutai \u012f Kelm\u0119, \u0160iaulius, Jurbark\u0105, Kaun\u0105.<\/p>\n\n\n\n Visbutuose nuo 1934 m. pab. dislokuotas Septintasis p\u0117stinink\u0173 \u017demai\u010di\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Butegeid\u017eio pulkas, Taurag\u0117s dvare nuo 1935 m. Tre\u010diasis drag\u016bn\u0173 Gele\u017einio Vilko pulkas.<\/p>\n\n\n\n \u0160vietimas.<\/strong> Pilyje veik\u0117 komercin\u0117 mokykla (nuo 1924; v\u0117liau \u2013 gimnazija), mokytoj\u0173 seminarija (nuo 1923; dabar stovi Meno mokyklos muzikos skyrius), kurioje mok\u0117si ir vir\u0161 40 lietuvinink\u0173 i\u0161 Klaip\u0117dos kra\u0161to, kurie ruo\u0161ti dirbti lietuvi\u0161kose kra\u0161to mokyklose. Veik\u0117 \u017eyd\u0173 pradin\u0117 \u201eTarbut\u201c mokykla (nuo 1923), \u017eyd\u0173 progimnazija, chederas, mergai\u010di\u0173 ruo\u0161os mokykla pilyje, \u017eiemos \u017eem\u0117s \u016bkio mokykla (dvare), katalik\u0173, liuteron\u0173, \u017eyd\u0173 vaik\u0173 dar\u017eeliai, Ma\u017eosios Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 labdaros, kult\u016bros ir \u0161vietimo draugija \u201eSandora\u201c (1928\u20131934 dvare), biblioteka (nuo 1931). Pastatyta prad\u017eios mokykla (1937, dabar \u201eVersm\u0117s\u201c gimnazija). Aktyvios buvo \u012fvairios organizacijos: \u0161auliai, Jaun\u0173j\u0173 \u016bkinink\u0173 ratelis, ateitininkai, angelai\u010diai, \u017eyd\u0173 amatinink\u0173, \u0161achmatinink\u0173, vokie\u010di\u0173 ir kt.<\/p>\n\n\n\n Antrasis pasaulinis karas ir soviet\u0173 okupacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Miestas skaud\u017eiai nukent\u0117jo 1940\u20131941 m. pirmosios soviet\u0173 ir 1941\u20131944 m. vokie\u010di\u0173 okupacijos metais. Jau 1940 m. liepos 12 d. sovietai are\u0161tavo apie 18 inteligentijos atstov\u0173. I\u0161 Taurag\u0117s ir apylinki\u0173 \u012f Vokietij\u0105 i\u0161vyko 1238 vokie\u010diais save laik\u0119 asmenys. 1941 m. bir\u017eel\u012f i\u0161 Taurag\u0117s ir apylinki\u0173 i\u0161tremta vir\u0161 500 labiausiai i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 mokytoj\u0173, kunig\u0173, verslinink\u0173, stambi\u0173 \u016bkinink\u0173. Naci\u0173 okupacijos metu i\u0161\u017eudomi beveik visi Taurag\u0117s apskrities \u017eydai, ne ma\u017eiau 4000.<\/p>\n\n\n\n Pakartotinai miestas sugriautas ir\u00a01944\u00a0m. spalio m\u0117nes\u012f v\u0117l ver\u017eiantis soviet\u0173 armijai. Sugriauta apie 35 % pastat\u0173, o centras beveik plynai. Pokario metais apylink\u0117se veik\u0117 K\u0119stu\u010dio apygardos, Butigeid\u017eio partizan\u0173 rinktin\u0117s partizanai. 1946 m. bir\u017eelio 13 d. i\u0161 NKVD b\u016bstin\u0117s pab\u0117go 23 kaliniai, kurie prisijung\u0117 prie partizan\u0173. 1951 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. senajame stadione susprogdinta soviet\u0173 demonstracijos trib\u016bna. 1951 m. sunaikintos \u017eyd\u0173 kapin\u0117s ir 1970 m. prad\u0117tos u\u017estatyti priva\u010diais namais. Iki 1953 m. i\u0161 Taurag\u0117s gele\u017einkelio stoties \u017emon\u0117s masi\u0161kai tremti \u012f Sibir\u0105. Sunaikintos liuteron\u0173 kapin\u0117s, kuri\u0173 vietoje pastatyta Keli\u0173 valdyba (dab. Keli\u0173 prie\u017ei\u016bra). Nugriaunama metodist\u0173 episkopalin\u0117 ba\u017eny\u010dia ir statomi laidojimo namai (1978).<\/p>\n\n\n\n Pokariu suremontuota tik nedidel\u0117 dalis i\u0161likusi\u0173 statini\u0173. Nebeatsik\u016br\u0117 \u017eyd\u0173 ir vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117s. Kiti griuv\u0117siai i\u0161valyti. 6\u20137 de\u0161imtmetyje vyko centro u\u017estatymas daugiabu\u010diais. Panaikinta turgaus aik\u0161t\u0117, pastatant vaik\u0173 dar\u017eel\u012f \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c (1971), perkirsta buvusi K\u0119stu\u010dio gatv\u0117, \u012frengiant park\u0105 (Jono Viktoro Kalvano), taip suardant sen\u0105j\u0105 miesto strukt\u016br\u0105. \u012esteigiamas Komunalinis \u016bkis (1945), Vaik\u0173 muzikos mokykla (1954), Statybos valdyba (1955), kino teatras \u201eJ\u016bra\u201c (1959), dabartin\u0117je vietoje \u012frengiama nauja autobus\u0173 stotis (1960), universalin\u0117 parduotuv\u0117 (1963). \u012ekurtas reprezentacinis dain\u0173 ir \u0161oki\u0173 ansamblis \u201eJ\u016bra\u201c (1956). Pastatomas pirmasis televizijos ir radijo bok\u0161tas (1965), persta\u010dius Lietuvos karinink\u0173 ramov\u0119 \u012frengiamas rajono tarybos pastatas (1965; dab. savivaldyb\u0117s administracija), pirmasis devynauk\u0161tis daugiabutis (1971), naujas ligonin\u0117s korpusas (1974), vie\u0161butis \u201eTaurag\u0117\u201c (1975), vandentiekio bok\u0161tas (1969), vandentiekio ir kanalizacijos valdyba (1970), poliklinika (1982; dab. Pirmin\u0117s pagalbos prie\u017ei\u016bros centras). Patvirtinamas Taurag\u0117s herbas (1969). Prie Kult\u016bros nam\u0173 pastatomas i\u0161saugotas Vinco Kudirkos biustas (1969), J\u016bros krantin\u0117je \u012frengiamas med\u017eio skulpt\u016br\u0173 ansamblis (1976) ir estrada (1977). Atidaromas Vytauto stadionas, o FK \u201eTauras\u201c tampa Lietuvos \u010dempionu (1987). 8\u20139 de\u0161. pastatyti \u017dalgiri\u0173, Taraili\u0173, Dainavos daugiabu\u010di\u0173 rajonai.<\/p>\n\n\n\n Pramon\u0117.<\/strong> Taurag\u0117 spar\u010diai augo ir tapo tikru pramon\u0117s miestu. I\u0161 nusavintos plytin\u0117s atkurta ir i\u0161pl\u0117sta Taurag\u0117s keramika (1956; v\u0117liau Statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 gamybinis susivienijimas), buvusi AB \u201eMaistas\u201c gamykla paversta m\u0117sos kombinatu ir rekonstruota 1955\u20131963, Vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 perdirbimo kombinatas (1959), Autotransporto \u012fmon\u0117 (1962), bald\u0173 fabrikas \u201eTauras\u201c (1962), Skai\u010diavimo ma\u0161in\u0173 element\u0173 gamykla (1963), s\u016bri\u0173 gamykla (1965; dab. \u201eVilvi\u201c padalinys), buities tarnybos pastatas (1971), pirmoji Lietuvoje autorizuota \u201e\u017diguli\u0173\u201c (LADA) techninio aptarnavimo stotis (1972), Statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 gamybinio susivienijimo sporto ir sveikatingumo kompleksas (1980; dab. \u201eBastilija\u201c). Nepaisant did\u017eiuli\u0173 produkcijos kieki\u0173, parduotuvi\u0173 lentynos mieste b\u016bdavo tu\u0161\u010dios, kadangi gaminiai ve\u017eti \u012f Soviet\u0173 s\u0105jung\u0105. Norint gauti geresn\u0119 prek\u0119 tekdavo stov\u0117ti ilgose eil\u0117se, papirkin\u0117ti pardav\u0117jus. Gedimino gatv\u0117je pastatoma maisto parduotuv\u0117 \u201ePu\u0161el\u0117\u201c (1976).<\/p>\n\n\n\n \u0160vietimas.<\/strong> Statomos mokyklos: 1-oji vidurin\u0117 (1965; Martyno Ma\u017evydo progimnazija), 4-oji vidurin\u0117 (1972; \u017dalgiri\u0173 gimnazija), 2-oji vidurin\u0117 (1974; \u201e\u0160altinio\u201c progimnazija), 5-oji vidurin\u0117 (1979; Jovar\u0173 progimnazija). \u012ekuriama Sporto mokykla (1959). Po pamat\u0173 \u012fgriuvimo kasant, 1978 m. nugriaunamas istorinis Mokytoj\u0173 seminarijos pastatas ir pastatoma Vaik\u0173 muzikos mokykla (1985). Vaik\u0173 dar\u017eeliai: \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c (1971), \u201eKreg\u017edut\u0117\u201c (1974; dab. \u201eKod\u0117l\u010dius\u201c), \u201ePu\u0161el\u0117\u201c (1975), \u201eSaulut\u0117\u201c (dab. Medicinin\u0117 ambulatorin\u0117 reabilitacija), \u201eRaudonkepurait\u0117\u201c (1974), \u201eEreliukas\u201c (1976), \u201e\u017dvai\u017edut\u0117\u201c (1977).<\/p>\n\n\n\n Pertvarka, atgimimas.<\/strong> Liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios ni\u0161ose pastatomos pirmosios Lietuvoje skulpt\u016bros Martynui Ma\u017evydui ir Martynui Liuteriui (1987), i\u0161 Kar\u0161uvos mi\u0161ko i\u0161ve\u017etos termobranduolin\u0117s raketos (1988), \u012fkuriama Lietuvos persitvarkymo s\u0105j\u016bd\u017eio grup\u0117 (1988 m. rugs\u0117jo 28 d.), lapkri\u010dio 16 d. ant Kult\u016bros r\u016bm\u0173 i\u0161keliama Lietuvos trispalv\u0117. Po 2-ojo Pasaulinio karo pirm\u0105kart i\u0161kilmingai pamin\u0117ta Vasario 16-oji, o gatvei gr\u0105\u017einamas senasis vardas (1989). Bir\u017eelio 14 d. pa\u0161ventintas paminklas Stalinizmo aukoms atminti. Pradeda veikti Taurag\u0117s televizija (1989).[15]<\/a><\/p>\n\n\n\n Antrojoje Lietuvos Respublikoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Paskelbus Nepriklausomyb\u0119, gamykloms reik\u0117jo spar\u010diai pakeisti gamybos procesus, ie\u0161koti nauj\u0173 rink\u0173. Dauguma anks\u010diau, ar v\u0117liau u\u017esidar\u0117. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, lik\u0119 be darbo, k\u016br\u0117 savo verslus. \u0160iandien miestas labiausiai vis dar gars\u0117ja gamyklomis, ta\u010diau ir naudot\u0173 automobili\u0173 turgumis (daugiausia i\u0161 Pranc\u016bzijos, veikia net 13) bei logistikos \u012fmon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 i\u0161rai\u0161kingesni\u0173 pastatyt\u0173 objekt\u0173 min\u0117tini: politechnikumo naujasis pastatas su bendrabu\u010diais (1990, dab. Profesinio rengimo centras), televizijos ir radijo retransliacijos bok\u0161tas (1991), 4-oji vidurin\u0117 mokykla (1993; \u201eAu\u0161ros\u201c progimnazija), Lietuvos taupomojo banko ir Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos r\u016bmai (1995), \u016akio bankas (1995; dab. odontologijos centras), vandens nugele\u017einimo stotis (1996). \u012esteigtas Taurag\u0117s kra\u0161to muziejus (1990), apskrities archyvas (1996), Tremties ir rezistencijos muziejus (1997), perstatyta, modernizuota ir \u012fsteigta \u201eVersm\u0117s\u201c gimnazija (2001), \u012fsteigtas Turizmo informacijos centras (2001), \u012fsteigtas Taur\u0173 nuotyki\u0173 parkas (2011), p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tiltas per J\u016br\u0105 (2014), \u012f miest\u0105 atvesta dujotiekio linija (2016), arena (2026) bei pastatyta daugyb\u0117 prekybos ir paslaug\u0173 teikimo centr\u0173, keletas nauj\u0173 gamykl\u0173 bei cech\u0173. Spar\u010diai ple\u010diasi nauji priva\u010di\u0173 nam\u0173 kvartalai. Nuo 2018 m. atnaujinta daugiabu\u010di\u0173 statyba.<\/p>\n\n\n\n Nuo 2004 m. itin paspart\u0117jo gatvi\u0173 asfaltavimas, kadangi sovietme\u010diu dauguma gatvi\u0173 paliktos su \u017evyro danga. Nutiesta \u017dalgiri\u0173 ir \u0160emeti\u0161ki\u0173 rajonus aplenkianti Naujoji gatv\u0117 \u2013 ma\u017easis aplinkkelis (2024) su viaduku (2025). Spar\u010diai tiesiami dvira\u010di\u0173 takai.<\/p>\n\n\n\n Pramon\u0117.<\/strong> Skai\u010diavimo ma\u0161in\u0173 lement\u0173 gamykla privatizuota ir tapo \u201eTelga\u201c (1994\u20132013), 70 % produkcijos eksportavo \u012f ES ir Azij\u0105. 2002 m. prasideda pirmoji ES finansuota programa \u201ePHARE 2000 ESS\u201c, i\u0161 kurios teikta pagalba verslams. Atnaujinti nuotek\u0173 valymo \u012frenginiai. \u012esteigtas privatus Taurag\u0117s industrinis parkas (2005). \u012esteigta TVK (Taurag\u0117s kabelin\u0117 televizija, 1995), Taurag\u0117s radijas (2011).<\/p>\n\n\n\n Paminklai:<\/strong> atstatytas Vladui P\u016btviui-Putvinskiui (1990; autorius Antanas Bagdonas), atstatytas Vincui Kudirkai (1990; autorius Antanas Bagdonas), \u201eTaika\u201c (1990; autoriai Leonas ir Gediminas \u017d\u016bkliai, architektas Eduardas Budreika), Lietuvos kariams (1990; autorius Antanas Bagdonas), \u017eyd\u0173 genocido aukoms Ant\u0161unijuose (1991; autorius Antanas Bagdonas), K\u0119stu\u010dio apygardos partizanams (2009; autorius Regimantas Midvikis), atstatytas Taurag\u0117s konvencijai (2012), Vyd\u016bnui (2018, autorius Regimantas Midvikis), Antanui Nara\u0161kevi\u010diui (2019, autorius K\u0119stutis Plyskaitis) did\u017eiausia Lietuvoje Saul\u0117s skulpt\u016bra (2019, autorius K\u0119stutis Plyskaitis) bei keletas ma\u017eesn\u0117s reik\u0161m\u0117s ma\u017eosios architekt\u016bros element\u0173.<\/p>\n\n\n\n Demografija: 1650 m. \u2013 200 gyventoj\u0173, 1823 \u2013 200, 1833 \u2013 630, 1872 \u2013 5818, 1897 \u2013 6655, 1901 \u2013 5800, 1914 \u2013 10000, 1923 \u2013 5470, 1931 \u2013 6122, 1935 \u2013 6527, 1938 \u2013 13376, 1939 \u2013 15\u00a0000, 1959 \u2013 12\u00a0041, 1962 \u2013 14000, 1970 \u2013 19575, 1976 \u2013 24900, 1979 \u2013 25966, 1989 \u2013 30119, 2001 \u2013 29124, 2011 \u2013 24389, 2021 \u2013 21203, 2025 \u2013 21521.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Paknys M., Taurag\u0117s \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ba\u017eny\u010dia \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas: istorija, kult\u016bra, meno paminklai, 2007, Vilnius, p. 269<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Kiniulis D., Taurag\u0117s senamiestis: istorija ir dabartiniai laikai<\/a><\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Kiniulis D., Taurag\u0117s dvare Radvilos, Sapiegos ir karalius Jonas Sobieskis<\/a><\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Ma\u017erimas E., Lioran\u010das J., Po lemties \u017eenklu, 2002, Taurag\u0117, p. 42<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Kiniulis D., Pr\u016bsi\u0161koji Taurag\u0117s dvaro istorija<\/a><\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Ma\u017erimas E., Lioran\u010das J., Po lemties \u017eenklu, 2002, Taurag\u0117, p. 7<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Ma\u017erimas E., Lioran\u010das J., Po lemties \u017eenklu, 2002, Taurag\u0117, p. 42<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Ma\u017erimas E., Lioran\u010das J., Po lemties \u017eenklu, 2002, Taurag\u0117, p. 42<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> Ma\u017erimas E., Taurag\u0117s urbanistin\u0117 raida \/ Taurag\u0117s kra\u0161tas: istorija, kult\u016bra, meno paminklai, 2007, Vilnius, p. 417<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> Jancevi\u010dius A., U\u017emir\u0161tasis Tauroggenas, 2021, Taurag\u0117<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> Kiniulis D., https:\/\/taurageszinios.lt\/naujiena\/pirmasis-lektuvas-taurageje-ir-brangiausias-atvirukas-8973<\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> Ma\u017erimas E., Lioran\u010das J., Po lemties \u017eenklu, 2002, Taurag\u0117, p. 47<\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> Ma\u017erimas E., Lioran\u010das J., Po lemties \u017eenklu, 2002, Taurag\u0117, p. 53<\/p>\n\n\n\n [14]<\/a> Kiniulis D., Taurag\u0117 1938 m. laikra\u0161tyje \u201eVakarai\u201c \/ Taurag\u0117s kurjeris, Nr. 58, 2025-08-05<\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> Kiniulis D., \u0160imtme\u010dio Taurag\u0117 1918\u20132018. 100 \u012fdomiausi\u0173 fakt\u0173, 2008, Taurag\u0117<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Pirmiausia paskelbta: Glausta Taurag\u0117s miesto istorija | Taurag\u0117s kurjeris<\/a> ir Glausta Taurag\u0117s miesto istorija II | Taurag\u0117s kurjeris<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Praeityje b\u016bta bandym\u0173 para\u0161yti trump\u0105, koncentruot\u0105 Taurag\u0117s istorij\u0105. Laikas b\u0117ga, atrandami ne\u017einoti istoriniai \u0161altiniai, o nauja istorija nuolat kuriama. Mano manymu, jau senokai tr\u016bksta m\u0117ginim\u0173 t\u0105 istorij\u0105 v\u0117l para\u0161yti. Teb\u016bnie \u0161is straipsnis lyg paruo\u0161tuk\u0117 besidomintiems skaitytojams, siekiantiems pa\u017einti miesto praeit\u012f, bet neturintiems laiko raustis skirtingose knygose ir straipsniuose. Pasteb\u0117site, kad \u010dia ma\u017eai asmenybi\u0173, bet tik […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11051,"comment_status":"closed","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[7,13],"tags":[32,295,137,297,31,67,172],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"2.8.9","language":"ru","enabled_languages":["lt","de","pl","lv","en","uk","ru"],"languages":{"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"en":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"ru":{"title":false,"content":false,"excerpt":false}}},"acf":[],"uagb_featured_image_src":{"full":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-scaled.jpg",1689,2560,false],"thumbnail":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-300x300.jpg",300,300,true],"medium":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-330x500.jpg",330,500,true],"medium_large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-768x1164.jpg",768,1164,true],"large":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-676x1024.jpg",676,1024,true],"1536x1536":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-1014x1536.jpg",1014,1536,true],"2048x2048":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-1352x2048.jpg",1352,2048,true],"thumbnail-normal":["https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-700x700.jpg",700,700,true]},"uagb_author_info":{"display_name":"Redaktorius","author_link":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/author\/redaktorius\/"},"uagb_comment_info":0,"uagb_excerpt":"Praeityje b\u016bta bandym\u0173 para\u0161yti trump\u0105, koncentruot\u0105 Taurag\u0117s istorij\u0105. Laikas b\u0117ga, atrandami ne\u017einoti istoriniai \u0161altiniai, o nauja istorija nuolat kuriama. Mano manymu, jau senokai tr\u016bksta m\u0117ginim\u0173 t\u0105 istorij\u0105 v\u0117l para\u0161yti. Teb\u016bnie \u0161is straipsnis lyg paruo\u0161tuk\u0117 besidomintiems skaitytojams, siekiantiems pa\u017einti miesto praeit\u012f, bet neturintiems laiko raustis skirtingose knygose ir straipsniuose. Pasteb\u0117site, kad \u010dia ma\u017eai asmenybi\u0173, bet tik…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11048"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11048"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11048\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11055,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11048\/revisions\/11055"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11051"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11048"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11048"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11048"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Rusu-igulos-cerkves-paradas-ir-Polangino-gerimu-gamykla-Taurage-1907-1-1024x656.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Taurages-muitine-tiltas-cerkve-1910.-Dainiaus-Juneviciaus-kolekcija-1-1024x645.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Tiltas-miestieciu-klubas-1904-1914-Taurage.-Vygantas-Barkauskas-676x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Taurages-gelezinkelio-stotis-XX-a.-4-des.-Foto-S.-Zolinas-1024x777.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Taurages-pilis-ligonine-1926-1931-Edgaro-Jankausko-1024x657.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Taurages-apskrities-ligonine-1931-Edgaro-Jankausko-1024x649.jpg\")
\n\n\n\n