1938 m. vasario 15 d. \u201eVakaruose\u201c i\u0161spausdintas ilgokas straipsnis pavadinimu \u201eTaurag\u0117 po 20 nepriklausomyb\u0117s met\u0173\u201c. Be dabarties pasiekim\u0173, ten apra\u0161yti ir sen\u0173j\u0173 tauragi\u0161ki\u0173 prisiminimai, k\u0105 dar\u0117 vokie\u010diai, u\u017e\u0117m\u0119 miest\u0105 Pirmojo pasaulinio karo metais. Noriu pateikti svarbesnius j\u0173 prisiminimus, kurie \u0161iais laikais istorikams nelabai \u017einomi. Kai 1915 m. kov\u0105 vokie\u010diai u\u017e\u0117m\u0117 Taurag\u0119, rusai pasitrauk\u0119 po kurio laiko m\u0117gino apsupdami Taurag\u0119 v\u0117l atsiimti. Besitraukdami \u012f Lauksargius vokie\u010diai nutar\u0117 Taurag\u0119 visi\u0161kai sunaikinti, kad rusai joje nebegal\u0117t\u0173 \u012fsitvirtinti ir trukdyti ver\u017etis gylyn. Did\u017eiajai daliai kariuomen\u0117s pasitraukus, lik\u0119 kariai padegin\u0117jo \u201eugnin\u0117mis bombomis\u201c kiekvien\u0105 nam\u0105. Prad\u0117jo nuo \u0161iaurin\u0117s dalies – dabartini\u0173 kari\u0173 kap\u0173 netoli turgaus ir \u0117jo \u012f pietus, kol padeg\u0117 visu namus. Taurag\u0117 deg\u0117 vis\u0105 savait\u0119. Paskutiniai kariai susprogdino ir plienin\u012f tilt\u0105 per J\u016br\u0105. U\u017egesus gaisrui, Vokietijos kariai v\u0117l u\u017e\u0117m\u0117 miest\u0105 ir t\u0119s\u0117 puolim\u0105 \u012f Rusijos gilum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Gyventoj\u0173 mieste-vaiduoklyje neliko. Pirmieji gr\u012f\u017eo, susikal\u0117 \u201eb\u016bdas\u201c palei Dariaus ir Gir\u0117no gatv\u0119 ir pardavin\u0117jo anodij\u0105, tabak\u0105, cigaretes (papirosus) bei kitus menkniekius, nes ger\u0173 preki\u0173 nebuvo. Vokie\u010diai \u0161iems gyventojams pastat\u0117 barakus \u0160ilal\u0117s gatv\u0117je. 1939 m. \u0161ie barakai nugriauti ir prad\u0117ti statyti du daugiabu\u010diai seneli\u0173 prieglaudai. Daugiabu\u010diai, atlaik\u0119 kar\u0105, ir dabar stovi adresu \u0160ilal\u0117s g. 70 bei 72. Tuokart nepadegti liko tik 5 pastatai: rus\u0173 cerkv\u0117 (dabar \u010dia Kult\u016bros r\u016bmai), muitin\u0117 (pilis), sena trobel\u0117 Stoties gatv\u0117je, m\u016brinis Janikavi\u010diaus namas Majorato (Laisv\u0117s) gatv\u0117je, kur deginimo metu buvo sune\u0161ti ligoniai ir senas mal\u016bnas u\u017e miesto. Pirm\u0105j\u012f kukl\u0173 namel\u012f pasistat\u0117 vaistininkas Fi\u0161as, \u012freng\u0119s pirm\u0105j\u0105 po karo vaistin\u0119. Autorius 1938 m. ra\u0161o, kad \u201e\u0161is namelis ir dabar tebestov Dariaus ir Gir\u0117no gatv\u0117je, i\u0161siki\u0161\u0119s i\u0161 vis\u0173 nam\u0173. Jo, tur b\u016bt, kaip istorinio namelio kol kas vis nenugriauna miesto savivaldyb\u0117. \u0160i\u0105 trobel\u0119 Fi\u0161as taip pat pastat\u0117 i\u0161 lentgali\u0173, tvor\u0173, nudegusi\u0173 r\u0105st\u0173 gal\u0173 ir kitoki\u0173 liekan\u0173. Tuo laiku, Fi\u0161o teigimu, Taurag\u0117je buvo tik apie 50 gyventoj\u0173, Tai buvo 1916 metais.\u201c<\/p>\n\n\n\n Modernioji Taurag\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0173 laik\u0173 kra\u0161totyrinink\u0173, istorik\u0173 darbuose \u012fprasta ra\u0161yti, kad mieste prie\u0161 Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 v\u0117l gyveno 10 000 \u017emoni\u0173. Netiesa, nes dienra\u0161tyje pateikta statistika, pagal kuri\u0105 1938 m. vasar\u012f gyveno 13 376 gyventojai. T\u0173 met\u0173 miesto savivaldyb\u0117s biud\u017eetas siek\u0117 411 370 Lit\u0173. Pa\u017eymima, kad miestas dabar u\u017eima 590 ha, i\u0161 kuri\u0173 43 ha \u2013 m\u016brin\u0117s zonos, o 543 ha \u2013 medin\u0117s. Bendras gatvi\u0173 ilgis yra 24 km, i\u0161 kuri\u0173 9 km \u2013 i\u0161gr\u012fst\u0173 ta\u0161ytais akmenimis. \u201eGatv\u0117s apsodintos medeliais, i\u0161vesti plat\u016bs cementiniai \u0161aligatviai, gatv\u0117s pla\u010dios ir tiesios. Savivaldyb\u0117 turi \u012fsigijusi ir savo gatvi\u0173 elektros ap\u0161vietimo tinkl\u0105. Atstatytos sugriautos katalik\u0173 ir evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios. Yra komercin\u0117 gimnazija [pilyje, \u010dia ir toliau aut. past.<\/em>], mokytoj\u0173 seminarija [dabar \u010dia stovi Meno mokyklos muzikos skyrius], kuri\u0105 jau baig\u0117, tarp kit\u0173, ir 41 klaip\u0117di\u0161kis, o dabar dar mokosi 65. Yra \u017eyd\u0173 vidurin\u0117 mokykla, mergai\u010di\u0173 ruo\u0161os mokykla [pilyje], \u017eiemos \u017eem\u0117s \u016bkio mokykla [dvare], prad\u017eios mokykl\u0173 30 komplekt\u0173, daug \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173, \u0160v. Vincento a Paulo vaik\u0173 dar\u017eelis, seneli\u0173 prieglauda, centr. valst. knygyno skyrius, 4 paminklai: 1) V. Kudirkos, 2) Vlado Putvinskio, 3) Taurag\u0117s konvencijos 1812 m. (Po\u017eer\u016bn\u0173 kaime), 4) gra\u017eus \u017euvusi\u0173j\u0173 per did\u012fj\u012f kar\u0105 vokie\u010di\u0173 ir rus\u0173 kari\u0173 paminklas, gerai \u012frengta nauja savivaldyb\u0117s ligonin\u0117, 4 vaistin\u0117s, 9 gydytojai, bene gra\u017eiausi Lietuvoje \u0161auli\u0173 namai su kinu, sale dramai ir operai, du kinai, 2 teniso aik\u0161t\u0117s [senajame stadione], gra\u017ei gele\u017einkelio stotis, naujas gele\u017einkelio tiltas (vietoj vokie\u010di\u0173 per kar\u0105 susprogdinto), autobus\u0173 stotis, Maisto bekon\u0173 fabrikas, 2 elektros stotys [vie\u0161bu\u010dio \u201eBanga\u201c bei Dariaus ir Gir\u0117no 28a vaistin\u0117s vietose], keletas mal\u016bn\u0173, lentpj\u016bvi\u0173 [Til\u017e\u0117s pl. 1 ir Laisv\u0117s g. 21], plytini\u0173 [dabar Ber\u017e\u0173 g. 2, \u0160vyturio g. 3 bei Kart\u0173 parkas], od\u0173 dirbtuvi\u0173 [apytiksliai Gintaro g. 4 bei Dariaus ir Gir\u0117no g. 57], kitoki\u0173 pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 ir daug prekybos \u012fstaig\u0173, i\u0161 kuri\u0173 pa\u017eym\u0117tinas bene seniausias Lietuvoje Laisv\u0117s kooperatyvas, kuris dabar turi dvi dideles krautuves ir du skyrius Batakiuose. <…> Be to, kaip apskrities mieste yra daug vald\u017eios bei savivaldyb\u0117s \u012fstaig\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n Geriausiai i\u0161planuotas miestas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Anot 1938 m. vasario 15 d. straipsnio autoriaus: \u201eUrbanistiniu at\u017evilgiu Taurag\u0117 yra skaitoma geriausiai i\u0161planuotu miestu Lietuvoje\u201c. Buvo pra\u0117j\u0119 tik kiek daugiau nei du metai, kai 1935 m. jai suteiktas pirmaeilio miesto statusas. Nuo to laiko buvo pravesta 1,5 km kanalizacijos tinkl\u0173, i\u0161gr\u012fsti keli kilometrai gatvi\u0173 ir turgaus aik\u0161t\u0117, pastatyta gra\u017ei 10 komplekt\u0173 (klasi\u0173) prad\u017eios mokykla (dabar \u201eVersm\u0117s\u201c gimnazija), higienos reikalavimus atitinkanti maisto prekybos hal\u0117 (dabar toje vietoje Sporto mokyklos sal\u0117, greta M. Ma\u017evydo progimnazijos), \u012frengtas \u201egeriausias visoje \u017eemai\u010di\u0173 apygardoje\u201c sporto stadionas (dabar senasis), \u012frengti jauk\u016bs pasivaik\u0161\u010diojimo takai J\u016bros sta\u010diais krantais (auk\u0161tutinis takelis nuo ba\u017eny\u010dios iki gimnazijos, dabar nuslink\u0119s): \u201e\u0160iais gra\u017eiais sutvarkytais ir nusausintais krantais, kur \u012frengtos aik\u0161tel\u0117s ir suoliukai, Taurag\u0117s gyventojai gali pasidid\u017eiuoti prie\u0161 kitus m\u016bs\u0173 miestus\u201c.<\/p>\n\n\n\n Tik 1938 m. prad\u017eioje Dariaus ir Gir\u0117no al\u0117ja prad\u0117ta gr\u012fsti ta\u0161ytais akmenimis \u2013 \u201etobuliausiu ir moderniausiu grindiniu dabartin\u0117se s\u0105lygose\u201c. Tuo pa\u010diu sutvarkyti jos \u0161aligatviai ir u\u017epilti gil\u016bs grioviai. Kai kurias pagrindines gatves, kaip Ba\u017eny\u010di\u0173, Stoties ir dalinai Vytauto planuota pergr\u012fsti i\u0161 naujo. \u201ePrezidento Smetonos vadinam\u0105 gra\u017eiausi\u0105 gyvenam\u0173 nam\u0173 gatv\u0119 ir dal\u012f K\u0119stu\u010dio gatv\u0117s [dabar jos centre Kalvano parkas, o likusios atkarpos vadinamos Spaustuv\u0117s bei M. Ma\u017evydo gatv\u0117mis] numatoma i\u0161gr\u012fsti akmenimis. \u0160iems darbams numatoma i\u0161leisti iki 60 000 lit\u0173\u201c. Darbai baigti rugpj\u016bt\u012f.<\/p>\n\n\n\n Kurorto \u012frengimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u017durnalistas paskelb\u0117 ir daugiau savivaldyb\u0117s ateities plan\u0173. Buvo numatytas J\u016bros krant\u0173 tvarkymas nuo Prezidento Smetonos iki Dariaus ir Gir\u0117no al\u0117jos \u2013 \u0161is kranto tvarkymas d\u0117l karo ir okupacij\u0173 buvo prad\u0117tas tik XX a. 8 de\u0161. prad\u017eioje. Taip pat planuota sutvarkyti maudykles, pastatyti nusirengimui ir u\u017ekandinei lentin\u012f i\u0161ardom\u0105 pastat\u0105. Autorius nenurodo, kur tas pastatas tur\u0117jo i\u0161dygti, bet labiausiai tik\u0117tina vieta \u2013 dabartiniame miesto plia\u017ee arba ka\u017ekur toliau u\u017e u\u017etvankos. Ai\u0161k\u0117ja, kad savivaldyb\u0117 tais laikais kasmet tur\u0117jo i\u0161 priva\u010di\u0173 asmen\u0173 i\u0161sinuomoti maudyklai viet\u0105. 1938 m. vasarai plia\u017eui i\u0161nuomota vieta gilioje vietoje, ka\u017ekur ties dabartine Ramov\u0117s g. Gyventojai skund\u0117si d\u0117l per didelio gylio ir visai \u0161alia esan\u010dios kareivini\u0173 \u0161audyklos. Nepaisant to, net ir ten \u017emon\u0117s nelabai rasdavo vietos, kadangi vieta buvo u\u017epildyta rastais, pirklio i\u0161 Rietavo plukdomais \u012f Ragain\u0119.<\/p>\n\n\n\n Egzoti\u0161kiau skamba planai Paj\u016br\u0117lio kaimui (Paj\u016bris prie Dauglaukio). \u0160is gan spar\u010diai virto miestie\u010di\u0173 m\u0117giama vasaros poilsio vieta, tad Paj\u016br\u0117liui planuota suteikti kurorto status\u0105, ten pastatyti nedidel\u0119 u\u017ekandin\u0119-svetain\u0119, o sklypus i\u0161skirstyti vil\u0173 statybai. Skelbta, kad polisio viet\u0173 tvarkymui artimiausiu metu bus i\u0161leista 20 000 Lt. Paj\u016br\u0117lis poilsiautoj\u0173 vertintas d\u0117l sauso pu\u0161yno, gero plia\u017eo. Daugelis taupydavo ir atostogas leisdavo \u010dia pat, nevykdami \u012f Palang\u0105 ir kitus tolimus kurortus. Vasario gale savivaldyb\u0117s taryba pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 ties Paj\u016briu \u012frengti kelt\u0105 poilsiautojams ir gyventojams.<\/p>\n\n\n\n Artimiausios ateities planai<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eNaujai i\u0161planuotose bendrose ganyklose, per kurias jau dabar i\u0161gr\u012fsta Vytauto gatv\u0117s t\u0105sa, bus i\u0161kasti grioviai ir padarytos net keli\u0173 kilometr\u0173 ilgio gatvi\u0173 sankasos\u201c. Prailginus K\u0119stu\u010dio (dabar M. Ma\u017evydo ir Spaustuv\u0117s) bei Vytauto gatves, j\u0173 tarpe prad\u0117ta \u012frengti nauja turgaus aik\u0161t\u0117. Tais pa\u010diais metais ji ir tur\u0117jo b\u016bti prad\u0117ta gr\u012fsti. I\u0161samiai per\u017ei\u016br\u0117jau turimus miesto planus, 1941 m. aerofotografij\u0105, ta\u010diau naujos turgaus aik\u0161t\u0117s niekur neaptikau. Matyt, \u201enauj\u0105ja\u201c laikyta ta pati aik\u0161t\u0117 prie\u0161ais liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 (dabar dar\u017eelis \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c). Min\u0117toje turgaus hal\u0117s kiemo pus\u0117je planuota \u012frengti pastoges dar\u017eovi\u0173 ir pieno produkt\u0173 prekybai. Be to, centrin\u0117je senosios Turgaus aik\u0161t\u0117s dalyje nugriautas nei\u0161vaizdus medinis prekybos namelis, matomas daugelyje sen\u0173j\u0173 nuotrauk\u0173. Bedarbiams skirti 45 000 Lt, kurie naudoti u\u017emok\u0117ti u\u017e vie\u0161uosius darbus. Nuo nauj\u0173j\u0173 1938-\u0173j\u0173 met\u0173 pakeistos miesto ribos ir prie miesto prijungtos kareivin\u0117s bei Visbut\u0173 kaimo gyventoj\u0173 \u017eem\u0117s. Miesto plotas padid\u0117jo iki 6 kv. km. Savivaldyb\u0117 nor\u0117jo i\u0161 \u017eyd\u0173 Ezro draugijos nupirkti skerdykl\u0105 bei pirt\u012f ir jas kapitali\u0161kai pertvarkyti.<\/p>\n\n\n\n \u012edomu, kad miestas vandentiekio vis dar netur\u0117jo. Nesiskubinta jo diegti, nes mieste vis dar buvo daug neu\u017estatyt\u0173 sklyp\u0173. Taigi, visi naudojo savus \u0161ulinius. D\u0117l to vasar\u0105, kai i\u0161d\u017ei\u016bvo \u0161uliniai, vanden\u012f \u017emon\u0117s gabeno i\u0161 upi\u0173 ir kit\u0173 geresni\u0173 \u0161altini\u0173. D\u0117l kar\u0161\u010dio laukuose kent\u0117jo dar\u017eov\u0117s. B\u016bt\u0173 stokos nejausta ir pateiktos kainos: 3 kambari\u0173 su virtuve geras butas kainavo 70 Lt, o su visais patogumais \u2013 100 Lt. Visgi, atrodo, tur\u0117tos galvoje nuomos kainos. Kaina imdavo kilti prasid\u0117jus mokslo metams, kai mokiniai ir studentai i\u0161 tolimesni\u0173 viet\u0173 nuomodavosi butus. Nors miestas tur\u0117jo ap\u0161vietimo tinkl\u0105, bet ne savo elektrin\u0119, tod\u0117l u\u017e elektr\u0105 mok\u0117jo \u201eMaisto\u201c gamyklai. Elektros b\u016bta ypa\u010d brangios: 1 kWh kainavo 1 Lt. Nepaisant to, naujai i\u0161gr\u012fstose gatv\u0117se tiestos elektros linijos, nes gyventojai nor\u0117jo patogum\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u012evykiai ir renginiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160iame skyrelyje pateiksiu \u012fdomesnius miesto gyvenimo \u012fvykius, kurie netiko prie auk\u0161\u010diau apra\u0161yt\u0173j\u0173, ta\u010diau vis tiek yra verti pamin\u0117jimo. 1938-\u0173j\u0173 met\u0173 saus\u012f ra\u0161yta, kad Taurag\u0117je bent kiek prisnigus, esant stipriems v\u0117jams u\u017epustomi keliai ir plentai, kai kur ir gele\u017einkelis. Traukiniai ir autobusai v\u0117luoja. T\u0105 m\u0117nes\u012f pirm\u0105kart Taurag\u0117s istorijoje surengta profesionalaus meno paroda. Mokytoj\u0173 seminarijoje eksponuota Vytauto Varankos tapybos paroda. Per dvi savaites trukusi\u0105 parod\u0105 apsilank\u0117 daug lankytoj\u0173, o dauguma paveiksl\u0173 parduota. Tais metais mieste atidaryta a\u0161tunta alkoholio parduotuv\u0117, o v\u0117liau planuota ir devintoji \u2013 restoranas prie naujosios turgaus aik\u0161t\u0117s. Dar veik\u0117 keturi alaus barai. Viename j\u0173, Polanginui priklausiusiame \u201ePalangos\u201c bare \u012freng\u0117 u\u017edar\u0105 teras\u0105 su \u0161oki\u0173 aik\u0161tele, ap\u017eeldino \u017ealumynais. Keit\u0117si ir g\u0117rimo kult\u016bra. Turgaus dienomis \u016bkininkai gerdav\u0119 degtin\u0119 (apie tai esu ra\u0161\u0119s straipsnyje \u201eNeblaivi caro Taurag\u0117\u201c), o dabar mieliau rinkosi al\u0173. Taip nutiko d\u0117l gyvenimo lygio kilimo, nes i\u0161 \u017eem\u0117s \u016bkio \u0161ie gerai vert\u0117si. Ypa\u010d tie, kurie pardavin\u0117jo \u0161ien\u0105.<\/p>\n\n\n\n Darbo r\u016bm\u0173 kult\u016bros klubas (veik\u0117 Stoties g. 12) pasikviet\u0117 gars\u0173 \u017eurnalist\u0105, publicist\u0105, keliautoj\u0105, fotograf\u0105 Vinc\u0105 U\u017edavin\u012f, kuris skait\u0117 paskait\u0105 tema \u201eMilijono lietuvi\u0173 naujoji t\u0117vyn\u0117 \u2013 Amerika?\u201c. Paskaita iliustruota \u201e\u0161viesos vaizdais\u201c \u2013 skaidr\u0117mis. Tais metais naujoje prad\u017eios mokykloje (\u201eVersm\u0117s\u201c gimnazija) suaugusiems buvo galima lankyti kalb\u0173 kursus: pranc\u016bz\u0173, angl\u0173, esperanto, vokie\u010di\u0173 ir kit\u0173. Kurs\u0173 ved\u0117ju paskirtas gimnazijos (pilyje) ved\u0117jas Apolinaras Opulskis.<\/p>\n\n\n\n Skaitant \u201eVakarus\u201c ai\u0161k\u0117ja, kad per kar\u0105 sugriautas liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios bok\u0161tas visgi buvo atstatomas 1937 m. ir kainavo 20 000 Lt, o ne 1938 m., kaip \u012fprasta manyti, kai buvo atliktas tik vidaus remontas (kainav\u0119s 10 000 Lt) bei pa\u0161ventinimas. Statydama bok\u0161t\u0105 parapija prisidar\u0117 skol\u0173, ta\u010diau i\u0161kirtusi klebonijoje senus med\u017eius bei juos pardavusi, skolas i\u0161 dalies padeng\u0117. Liuteronai \u012fsteig\u0117 vaik\u0173 dar\u017eel\u012f, kur\u012f lank\u0117 30 vaik\u0173. Vasar\u0105 \u012fsigyta nauj\u0173 \u017eaisl\u0173. Patalpos ank\u0161tos, tod\u0117l planuota dar\u017eel\u012f perkelti \u012f erdvesnes. Vaikais r\u016bpinosi dar\u017eelio ved\u0117ja V. \u0160varcait\u0117.<\/p>\n\n\n\n Minima, kad \u012f Taurag\u0119 vis u\u017esukdavo itin populiari teatro grup\u0117 \u201e\u017dyd\u0173 banda\u201c, \u012f kurios pasirodymus bilietai visada b\u016bdavo i\u0161perkami. Svarbiu \u012fvykiu met\u0173 sand\u016broje tapo i\u0161rausta Vytauto gatv\u0117s atkarpa nuo Dariaus ir Gir\u0117no al\u0117jos iki Turgaus aik\u0161t\u0117s, kai net \u017eiemos metu buvo tiesiami kanalizacijos vamzd\u017eiai. Sutvarkius j\u0105 \u017eurnalistas pasid\u017eiaug\u0117, kad vietose, kur buvo pelk\u0117s, dabar sausa ir gra\u017eu. Kanalizacij\u0105 ties\u0117 bedarbiai, kuriems mok\u0117ta i\u0161 vie\u0161\u0173j\u0173 darb\u0173 fondo. Savivaldyb\u0117s taryba pritar\u0117 Laisvamani\u0173 etin\u0117s kult\u016bros draugijos sumanymui \u012fsteigti Taurag\u0117je laisvamani\u0173 kapines. Kov\u0105 Taurag\u0117s dvare veikusioje \u017dem\u0117s \u016bkio mokykloje atidaryti kailiadirbyst\u0117s kursai. Baland\u012f prane\u0161ta, kad miesto plytin\u0117s pradeda darb\u0105, nes artimiausiu metu planuojama statyti kelis m\u016brinius namus. Nam\u0173 statyta gerokai daugiau, tod\u0117l plytin\u0117s dirbo iki v\u0117lyvo rudens.<\/p>\n\n\n\n Baland\u012f-gegu\u017e\u0119 Taurag\u0117s-Lauksargi\u0173 kelyje pasodinta 200 medeli\u0173. Deja, visi nukent\u0117jo nuo vandal\u0173. 88 nupjauti, o visi kiti nudro\u017ein\u0117ti ir nulupti… \u0160iame ruo\u017ee medeli\u0173 \u017ealojimas fiksuotas penkt\u0105 kart\u0105. Gegu\u017e\u0117s pirmomis dienomis Taurag\u0117je sve\u010diavosi cirkas \u201eKongo\u201c. 7 d. dalis cirko \u0160iauli\u0173 plentu va\u017eiavo \u012f Raseinius, ta\u010diau u\u017e 5 km nuo Taurag\u0117s l\u016b\u017eo sunkve\u017eimio a\u0161is. Greitis nebuvo didelis ir didel\u0117s nelaim\u0117s i\u0161vengta. Tad dalis cirko liko gyventi Taurag\u0117je, o dalis \u2013 prie kelio, kol per kelet\u0105 dien\u0173 buvo suremontuota l\u016b\u017eusi a\u0161is.<\/p>\n\n\n\n \u201eTaurag\u0117s miesto kapin\u0117s \u0161\u012f pavasar\u012f naujai ir gra\u017eiai pertvarkomos. Dauguma antkapi\u0173 buvo u\u017emir\u0161ti, apaug\u0119 \u017eol\u0117mis ir kt., o dabar visa ta netvarka pa\u0161alinta ir kapin\u0117s labai gra\u017eiai atrodo\u201c,\u2013 ra\u0161yta \u201eVakaruose\u201c. Prie\u0161ais kapines \u012frengtos kari\u0173 kapin\u0117s (taip i\u0161liko iki \u0161iol). Bir\u017eelio 6 d. Taurag\u0117s prad\u017eios mokykl\u0173 choro mokiniai, vadovaujami Kazimiero Paulausko, lank\u0117si Klaip\u0117dos radiofone (Jakuose), kur atliko dainas. Chor\u0105 lank\u0117 100 vaik\u0173. Rugpj\u016b\u010dio 17 d. sprendimu pakeistas Gimnazijos gatv\u0117s pavadinimas \u2013 nuo \u0161iol ji vadinsis J. T. Vai\u017eganto. Naujoje turgaus aik\u0161t\u0117je rugs\u0117jo 1 d. vyko raiteli\u0173 rungtyn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Yra keletas \u017einu\u010di\u0173 apie pa\u0161t\u0105. Ra\u0161oma, kad kasdien apie 11 val. lai\u0161kane\u0161iams i\u0161skirstoma korespondencija, ta\u010diau susirenka kr\u016bva \u017emoni\u0173, norin\u010di\u0173 lai\u0161kus gauti \u010dia ir dabar. V\u0117liau ra\u0161yta, kad pa\u0161tas gavo pirm\u0105j\u012f automobil\u012f lai\u0161kams ve\u017eioti, ta\u010diau netur\u0117jo \u201e\u0161oferio\u201c (vairuotojo). Tok\u012f rado tik 1939 m. kov\u0105.<\/p>\n\n\n\n 1939-ieji<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kaip min\u0117ta, tais metais dienra\u0161tis \u201eVakarai\u201c leistas iki kovo 22 d., kai netekome Klaip\u0117dos. I\u0161 \u0161io laiko vertesni\u0173 d\u0117mesio \u017einu\u010di\u0173 n\u0117ra tiek daug.<\/p>\n\n\n\n Verta pamin\u0117ti, kad 1939-\u0173j\u0173 saus\u012f gyventoj\u0173 mieste jau priskai\u010diuota apie 15 000. Plotas u\u017e\u0117m\u0117 7000 ha, gatvi\u0173 ilgis sudar\u0117 38 km. Gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 suskai\u010diuota jau 2000. Pernai pastatyti 49 gyvenamieji namai ir 48 \u2013 \u016bkio bei pramon\u0117s reikalams. Nauj\u0173 nam\u0173 daugiausia statyta tuometiniuose priemies\u010diuose (kurie \u0161iandien laikomi centru), o centre statyba sul\u0117t\u0117jusi. Namus stat\u0117si daugiausia \u201eMaisto\u201c ir kit\u0173 gamykl\u0173 darbuotojai. Planuotas tolesnis gatvi\u0173 grindimas, \u0161aligatvi\u0173, paupio tvarkymas, bet did\u017eiausia investicija \u2013 dar vienos naujos mokyklos statyba, kuri d\u0117l karo taip ir neprasid\u0117jo. Planuota, kad 1944 m. mieste jau tikrai gyvens 20 000 \u017emoni\u0173…<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Darius Kiniulis<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/tauragesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Vytauto-g.-4-des.-Taurage.jpg\")