Fotografijos galerijoje nuo rugsėjo 4 d. pradėjo veikti alternatyvios fotografijos menininko Vaido Tamošiūno paroda „Saulėraščiai“. Spalio 2 d. 17 val. vyks susitikimas su fotografu.

„Kas įrašyta saulėraščiuose Nežinančiam technologinės pusės šios nuotraukos gali atrodyti kaip fotomanipuliacijos rezultatas, tačiau tokios nėra. Jose viską padaro pati saulė, pusę metų diena iš dienos kantriai riedėdama dangumi ir palikdama jame tik fotopopieriui matomą pėdsaką. Tuščiose skardinėse paliktas fotopopierius „pamato“ ir kitą žmogaus akiai neprieinamą saulės kelionės niuansą – kaip per tą šiltesnį pusmetį nenumaldomai kinta jos judėjimo trajektorija, kaip ilgiausią metų dieną pasiekusi aukščiausią savo lanko tašką ji kasdien pakyla virš horizonto šiek tiek žemiau. Tad galima sakyti, kad Vaido Tamošiūno „saulėraščiai“ yra laiko ir kaitos, tačiau kartu ir nekintamumo abstrakcija. „Nieko naujo nėra po saule“ – kitą vasarą saulė ir vėl keliaus savo takais, net jei nebebus mūsų ir mūsų namų. Dėl tokio plika akimi nepamatomo, koncentruoto ir ilgai brandinto laiko vaizdo šie migloti šviesos įspaudai tampa labai skvarbūs – žiūrėdami į juos nevalingai susimąstome, kiek tose abstrakčiose švytinčiose linijose tilpo mūsų asmeninių ir pasaulinių įvykių, ką radome ir praradome, kokiame taške savo apogėjaus atžvilgiu yra mūsų pačių gyvenimas.“

Jurijus Dobriakovas

V. Tamošiūnas g. 1973 m. Sedoje. 1991 m. Baigė Kauno J. Naujalio meno mokyklą. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur 1997 m. baigė violončelės specialybės magistratūrą. 1992–1993 m. dirbo Kauno muzikiniame teatre, o nuo 1995 m. griežia violončele Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Pirmąjį savo fotoaparatą gavo dovanų savo dešimtmečio proga, tačiau rimčiau fotografija susidomėjo maždaug 2015 m. Šiuo metu Vaidą daugiausiai domina analoginė fotografija, o ypač alternatyvinės jos technologijos – pinhole ir solarigrafija. Pinhole naudojamas su Camera obscura. Išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia „tamsus kambarys“ – šviesai nepralaidi dėžutė arba erdvė, kurioje formuojamas atvirkštinis vaizdas, patekęs pro skylutę. Vaizdas gali būti fiksuojamas ant šviesai jautrios medžiagos – fotopopieriaus arba fotojuostelės. Pinhole kamerose nenaudojami įprasti objektyvai. Juos atstoja maža skylutė, praleidžianti šviesą. Solarigrafija yra fotografijos rūšis, pagrįsta saulės kelio (kiekvienoje žemės vietoje skirtingu) stebėjimu danguje ir jo poveikiu kraštovaizdžiui, fiksuojama specialiu procesu, apjungiančiu pinhole fotografiją ir skaitmeninį apdorojimą.Apytiksliai 2000 m. sukurta solarigrafija naudoja fotografinį popierių be cheminio apdorojimo, pinhole kamerą ir skaitytuvą, kad būtų sukurti vaizdai, kurie užfiksuoja kasdienę saulės kelionę dangumi su labai ilgu ekspozicijos laiku, nuo kelių valandų iki kelerių metų.2017 m. dalyvavo grupinėse parodose Rumšiškėse ir Kijeve.

2017 m. dalyvavo alternatyvios fotografijos parodoje Kaune „Pinhole/ Camera
obscura #2“.
2021 m. pelnė diplomą pinhole festivalyje Brzege, Lenkijoje.
2023 m. surengė dvi solarigrafijos darbų parodas „Saulėraščiai” Vilniaus „Šofar” galerijoje ir Jiezno kultūros centre. Tais pačiais metais įvyko pinhole darbų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose” M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Daugiau informacijos info@tauragesmuziejus.lt arba 0 676 87 756