Lietuvos partizanai, kovoję su sovietiniais okupantais vakarinėje dabartinio Tauragės rajono ir pietinėje Šilalės bei rytinėje Šilutės rajono dalyse daugiausiai priklausė Jūros būriui. Šis pavadinimas būriui buvo dažniausiai naudojamas. Sovietinės okupacijos pradžioje 1945–1947 metais šis būrys buvo vadinamas trečios kuopos antruoju būriu, vėliau buvo vadinamas „Bijūnų“ būriu pagal vado Stasio Sadausko slapyvardį, dar vėliau „Žalgirio“ būriu, pagal vado Vinco Stonio slapyvardį. Būrio istorija prasidėjusi 1945 metais, baigėsi 1954 metų pavasarį, paskutiniuoju partizanų mūšiu su okupantams tarnaujančiais kolaborantais stribais.
1954 metų kovo 29 dieną sovietinio saugumo patikėtinis pranešė, kad partizanai yra Pagėgių rajono Putokšlių kaime, Onos Marozienės sodyboje. Tą pačią dieną apie 21 valandą sodyba apsupama. Marozienės šeimos nariams leista iš namo išeiti. Iškviečiama daugiau čekistų. Suvažiuoja stribai iš Tauragė, Šilutės ir Pagėgių rajonų. Tankiai apsupus sodybą nutarta laukti ryto.
Kovo trisdešimtąją, apie 10 valandą, partizanus sunaikinti patikėta Pagėgių stribams. Paleidžiama pragariška ugnis, sproginėja pro langus mėtomos granatos. Žuvo Vincas Bučinskas, Stasys Jakštas-Karžygys ir Antanas Šimašius-Radvila. Jų kūnai išniekinti Pagėgiuose. Partizanų drabužiai buvo sudraskyti, manoma kad taip padarė patys partizanai, kad jų uniformų prieš kovos draugus nepanaudotų sovietiniai saugumiečiai.
Vincas Bučinskas, partizaninio slapyvardžio neturėjo, gimęs 1933 metais, partizanu tapo 1953. Stasys Jakštas-Karžygys, gimęs 1908 metais Stokaičiuose, dabar Žygaičių seniūnijai priklausantis kaimas, partizanas nuo 1950 metų. Antanas Šimašius-Radvila, paskutinis Jūros būrio vadas, gimęs 1926 metais Lapkasių kaime (dabar Žygaičių ir Vainuto seniūnijų paribys), partizanavo nuo 1949. Tremties ir rezistencijos muziejus paminėjo paskutinį Jūros būrio mūšį balandžio 12 dieną. Memoriale prie Tremties ir rezistencijos muziejaus šauliai, jaunieji šauliai ir tremtiniai uždegė žvakutes ir padėjo gėles. Vėliau visi vyko į Žygaičius, kur prie minėjimo dalyvių prisidėjo Žygaičių gimnazistų grupė su istorijos mokytoja. Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje laikytos Šv. Mišios už žuvusius partizanus. Po jų renginio dalyviai nuvyko prie Putokšlių kaime Jono Ozgirdo pastatyto kryžiaus, netoli kurio vyko paskutinis partizanų mūšis. Buvo uždegtos žvakės ir padėtos gėlės, pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės filialo pirmininkas Antanas Stankus ir viena iš žuvusiųjų artimųjų. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 307 Tauragės kuopos kariai žuvusių partizanų atminimą pagerbė šūvių salvėmis.
Informaciją parengė tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis
Mindaugo Černecko nuotraukos