Fotografo dokumentalisto Tado Kazakevičiaus nuo 2019-ųjų kuriamas fotografinis ciklas „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“ pirmą kartą viešai bus pristatytas Tauragėje. Atidarymas vyks jau senokai duris užvėrusios buvusios skaičiavimo mašinų elementų gamyklos gamybinėse patalpose, tauragiškių vadintose „Skaičiukais“. Tai – modernizacijos taip ir nepaliesta buvusi gamykla, kurioje vaizdu ir garsu suskambės T.Kazakevičiaus užfiksuoti industrijoje dirbančių žmonių portretai. Parodos pristatymo vakarą gyvai pasirodys eksperimentinės muzikos kompozitorius Pijus Džiugas Meižis, parodą papildys jo sukurta autorinė garso instaliacija. Ši paroda – paskutinis bei vienas svarbiausių Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamo festivalio KVADRATU renginių šiais metais.

Industrija – nykstanti būtis

FotomenininkasTadas Kazakevičius – fotografas, dokumentinės ir portretinės fotografijos profesionalas, sugrįžta į Tauragę. 2021 metais šis autorius Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje pristatė parodą „Tai, ko nebebus“. Didžiulio susidomėjimo pasaulyje sulaukusiuose darbuose atsispindėjo tapybiški nykstančio lietuviško kaimo vaizdai. Šiemet autorius Tauragėje pristatys dokumentinių fotografijų ciklą „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“, gimusį stebint mirštančių gamyklų kasdienio darbo estetiką.

Stebėdamas dabartį, menininkas pastebi tai, kas pamažu nyksta. O nyksta ne tik kaimas. Vieno projekto metu T.Kazakevičius pasinaudojo galimybe įamžinti ir „Lino“ fabriko erdves, kuomet pastebėjo, jog tai – dar viena nykstanti būtis. Taip gimė fotografijų serija „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“.

– Vienam leidiniui kūriau fotopasakojimą apie kasdienybę Lietuvoje ir vienas tokių momentų buvo tekstilės fabriko „Linas“ aplinkoje. Tąkart aiškiai supratau, kad reikės grįžti – ten tarsi filmavimo aikštelė, kurioje gali tapti operatoriumi. Tame vaizde labai daug archajiškumo. Sistemos sraigteliu esantis žmogus – labai archetipinis momentas, – pasakojo T.Kazakevičius.

Žmogus – sraigtelis

Menininkas ilgai nesvarstęs grįžo į gamyklą. Fiksavo įvairius tenykštės kasdienybės momentus įsibėgėjančios ketvirtosios pramonės revoliucijos, kuri lemia darbo vietų kompiuterizaciją ir personalo mažinimą, kontekste.

– Dėl technologijos įsitraukimo žmogus, kaip sraigtelis, po truputį išeina. Anksčiau fabriko žmogus buvo darbo pirmūnas, jo pastangos ir prakaitas lėmė mūsų visų ekonominį progresą. Šiandien mes nuo to žmogaus jau tarsi atsitraukėm, pasirinkome jo, to sraigtelio, neberodyti. Matome klerkus, valstybės tarnautojus, IT darbuotojus, bet industrijos žmogus tarsi išnyko. Supratau, kad tai savotiškai sąveikauja su mano kita tema – „Tai, ko nebebus“, – dėstė fotografas.

T.Kazakevičius atkreipė dėmesį, kad industrinėje aplinkoje esama ryškaus bendruomeniškumo – darbo vietos per daugelį metų tapo itin asmeniškomis. Net didžiulis menininko fiksuoto fabriko langas bendromis darbininkų jėgomis tapęs savotiška oranžerija, kurioje – iš namų sunešti augalai.

– Stebėjausi, kad mane ten įsileido. Juk fotografuoju ne tai, kaip mes modernėjame, o priešingai. Stovi gal 1950 m. gamintas presas ir prie jo dirba žmogus. Kelis dešimtmečius. Norisi prisiliesti prie tos praeities, prie jos supratimo. Noriu tarsi patekti į laiko mašiną ir grįžti į praeitį, – mintimis dalijosi T.Kazakevičius.

Fotografo įsitikinimu, tokios fotografijų serijos pabaigos neturi. Kol kas jis nėra numatęs, kada ciklas „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“ taps baigtinis.

– Kol bus ką fotografuoti – kol rasiu vietas, kol matysiu tikslą, tol nėra prasmės nutraukti. Kiek pats nuspręsiu tęsti, tiek ir bus. Taip ir pasakojamos istorijos, – atviravo fotomenininkas.

Pristatymas – apmirusiame fabrike

T. Kazakevičiaus ciklą „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“, kuriamą penktus metus, jau netrukus, rugsėjo 29 dieną, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pristatys Tauragėje, kuri šiemet neša Lietuvos kultūros sostinės vardą. Iki šiol niekur viešai nedemonstruotos fotografijos dideliu formatu bus eksponuojamos nebeveikiančioje, tauragiškiams gerai žinomoje skaičiavimo mašinų elementų gamykloje (SMEG), dažniau vietinių vadintoje „Skaičiukais“ (Gaurės g. 22, Tauragė). 18 val. vyksiančiame parodos atidaryme susirinkusiems prisistatys ir eksperimentinės muzikos kompozitorius Pijus Džiugas Meižis, kurio grojama muzika užpildys neveikiančios „Skaičiukų“ gamyklos erdves. Garso instaliacija, panaudojant garso inžinieriaus Lauryno Kamarausko įrašytus gamyklų garsus, sukurta specialiai šiai parodai.

Pasak Muziejaus direktorės Eglės Červinskaitės, ciklą pristatys 11 paties menininko atrinktų fotografijų paroda, pasakojanti industrijoje dirbančių žmonių istorijas, papildyta specialiai šiai parodai sukurta Pijaus Džiugo Meižio garso instaliacija. 

– Parodos vietą, kartu su menininku, parinkome neatsitiktinai. T. Kazakevičiaus matymu, „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“ turėjo suskambėti būtent nebeveikiančioje gamykloje. Autorius ieškojo kontrastingo aplinkos, kurioje atsikleistų fotografijų ciklo kuriama emocija ir žinutė apie pamažu nykstančią industrijos sielą būtų pasiųsta kuo paveikiau. Kadangi jau buvome užmezgę bendradarbiavimą su gamyklos savininku, UAB „Argimetas“ vadovu Arvydu Ivanausku, kuris ne pirmą kartą geranoriškai priima meną į netradicines erdves, chemija įvyko, – šypsojosi muziejaus vadovė.

Anot E. Červinskaitės, „Skaičiukuose“, tiesa, ne gamybinėse, o valgyklos patalpose, Muziejus jau pristatė vieną parodą – plenero „Fotografika“ dalyvių darbus 2021-aisiais. Šiemet nuspręsta imtis dar sudėtingesnės užduoties – įveiklinti gamybines patalpas. Įstaigos vadovės teigimu, paversti tokias erdves ekspozicinėmis reikalauja daug sumanumo bei sunkaus darbo.

– Prikelti apmirusią gamyklą viešam renginiui nėra taip paprasta. Nedidelė muziejaus komanda susiduria tiek su techniniais, tiek su meniniais iššūkiais.  Parodos parengimu rūpinasi muziejaus fotografas Mindaugas Černeckas ir Fotografijos galerijos kuratorius Juozas Petkevičius, kuris jau turi sukaupęs didelę patirtį eksponuojant meną netradicinėse erdvėse bei nestokoja beprotiškiausių idėjų. Festivalio KVADRATU, fotografijos plenerų parodos džiugina tauragiškius ir miesto svečius visoje Tauragėje jau trečius metus. Nuo miesto aikščių iki Banko rūmų, nebeveikiančių gamyklų – stengiamės nešti kultūrą arčiau žmonių ir pagyvinti miesto veidą, be galo didžiuojuosi savo komandos pastangomis ir įdirbiu, – teigė muziejaus direktorė.

Apie autorių ir festivalį

Tadas Kazakevičius – fotografas, dokumentinės ir portretinės fotografijos profesionalas, kurio fotografiniai ciklai „Tai, ko nebebus“ (2014–2018) ir Tarp Dviejų Krantų“ (2018–2020) buvo pripažinti prestižiniuose World Press Photo, Leica Oskar Barnack, LensCulture Exposure apdovanojimuose. T. Kazakevičius 2021 m. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje pristatė Lietuvoje garsią fotografijų parodą „Tai, ko nebebus“. Yra pelnęs pripažinimą ne viename prestižiniame tarptautiniame fotografijos konkurse ir garsėja kaip humanistinės fotografijos meistras, kuriantis jautrų ryšį su fotografijų herojais bei tapybiškai atskleidžiantis dvasines temas.

T. Kazakevičiaus paroda „Odė paskutiniam dirbančiam žmogui“ – vienas iš pagrindinių Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ jau penktus metus organizuojamo festivalio „Kvadratu“ akcentų, aktualizuojančių Tauragės, kaip industrinio miesto, tapatybės dėmenį. Po atidarymo ją lankyti bus galima dar dvi savaites, iki spalio 15 d., ketvirtadieniais ir penktadieniais 17–19 val., šeštadieniais – 12–15 val. parodos lankymas taip pat įtrauktas į ekskursijos po „Kvadratu“ parodas dviračiais spalio 7 dieną.

Šių metų festivalio šūkiu tapo Heraklito kiek perfrazuoti žodžiai – „Į tą pačią Jūrą neįbrisi du kartus“, atliepiantys Tauragės ne itin aiškiai apibrėžtą identitetą, kuris nuolat kinta, kaip upės vanduo. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Tauragės rajono savivaldybė ir LR kultūros ministerija. Parodos rėmėjai – UAB „Argimetas“, UAB „Cramo“, UAB „Marko dizainas“ ir AB „Klaipėdos energija“. Festivalis „Kvadratu“ yra „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ programos dalis.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ informacija

• 

• 

• 

• 

• 

•