Aleksandras Mieliulis-Algimantas, Neptūnas, Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos vadas gimė 1923 m. sausio 20 d. Šiemet sukanka 100 metų nuo jo gimimo.

Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923 m. vasario 1 d. pakrikštytas Jono ir Agutės (iki santuokos Vencelytės) Mieliulių sūnus vardu Aleksandras. (1.)

Vokiečių okupacijos metais jis įsijungė į Lietuvos laisvės armijos (LLA) gretas.

Buvo anglų kalbos mokytojas. Dirbo Tauragės aps. Žygaičių vls. Būdviečių, vėliau Purvėnų pradžios mokyklose, Žygaičių mokykloje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai 1945 m. A. Mieliulis subūrė pirmuosius partizanus Žygaičių apylinkėse. 1946 m. paskirtas partizanų Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.

Daug kur rezistencinėje literatūroje Aleksandras Mieliulis vadinamas Aleksu Miliuliu.

Prisimena Tauragės krašto partizanė Ona Lešinskaitė-Švedienė Akacija:

,,1946 m. žiemą pas mus pradėjo lankytis jau anksčiau Tyrelių miške įsikūręs partizanų būrys. Tų pačių metų vasarą pasiprašė mamos leidimo ūkyje įsirengti slėptuvę, kurią išsikasė daržo gale. Čia laikydavosi Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos vyrai: kuopos vadas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Petras Balčinas-Pušis, Mečys Dargužas-Aras, Simas Gavėnia-Sakalas. Vyrai turėjo slėptuvėje rašomąją mašinėlę ir radijo imtuvą, leido laikraštėlį „Laisvės varpas”, spausdino atsišaukimus, turėjo lietuvišką vėliavą, ginklus. Štabo vyrai visą laiką slėptuvėje nebūdavo, eidavo lankyti kitus būrius. Be to, turėjo atsarginę slėptuvę Tyrelių miške.“ (2.)

Aleksą Mieliulį-Algimantą, Neptūną savo straipsnyje Laisvės kovų archyvo 35 numeryje mini Irena Montvydaitė-Giedraitienė:

„Tai buvęs Žygaičių vls., Būdviečių mokyklos mokytojas. Vienas pirmųjų partizaninių organizacijų steigėjas Žygaičių vls. Partizanų vadovybės štabo narys – būrio, kuopos vadas. Leido pogrindinį laikraštį „Laisvės varpas”.

1945 m. Aukštupių k., Žygaičių vls., ūkininko Silvestro Bučinsko sodyboje, tvarte po avių gardais buvo įrengtas bunkeris. Įėjimas iš malkinės pusės, pamato apačioje. Įėjimo anga slepiama užkraunant malkas. Nors slėptuvėje gyvenimo sąlygos nepavydėtinos, tačiau spaustuvė slėptuvėje veikė iki 1947 m. rudens. Spausdinamo laikraštėlio „Laisvės varpas” apipavidalinimas – paveikslai ir pavadinimas – taškučiais. „Spauda, kurią skaitydavome beveik kiekvienas, buvo platinama ir tarp vietinių gyventojų”, – prisimena Jonas Ozgirdas.

1947 m. rudenį partizanai buvo išduoti, tačiau spėjo pasitraukti ir išsinešti spausdinimo įrangą. Tuo metu tose apylinkėse suėmė daug gyventojų. Iš Bučinskų šeimos suėmė penkis: tėvą, tris sūnus ir dukrą. Svarbiausia tai, kad Bučinskų sūnūs Alfonsas ir Bronius buvo „istribiteliai“ (stribai). Didžiausias smūgis atiteko jiems, kai enkavedistai sužinojo, jog tarp jų yra „banditų”. Net ir vėliau sovietai neleido Broniui grįžti į Lietuvą. Mirė Komijos respublikoje.“ (3.)

1948 m. liepos mėn. Aleksandras Mieliulis tapo Kęstučio apygardos Aukuro (nuo 1949 m. pradžios pavadinimas pakeistas į Butigeidžio) rinktinės vadu. Einant šias pareigas A. Mieliuliui pavyko Tauragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietų represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m. balandžio mėn. jis buvo paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Rytų Lietuvą išvykusio Henriko Danilevičiaus-Vidmanto. (4.)

Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų tęsiasi gūdūs eglių miškai. Jų kraštas ties Ridikiške ir besunykstančia Kaziške vadinamas Kaziškės kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje, 1949 m. įsikūrė Kęstučio apygardos štabas, kuriam vadovavo A. Mieliulis-­Algimantas, Neptūnas.

Tačiau ketvirtasis apygardos štabas nesugebėjo išvengti išdavystės.

„Birželio 7 d. buvo išprovokuota Kęstučio apygardos vadovybė. MGB agentas Šimkus (Zenonas Noreika) iškvietė štabo pareigūnus į susitikimą su MGB agentu Platonu – buvusiu Lietuvos kariuomenės kapitonu, neva galinčiu dirbti apygardos „štabe“. „Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo štabo bunkeriai. Po įnirtingų kautynių žuvo Kęstučio apygardos vadas A. Mieliulis, štabo nariai A. Norkus­-Starkus, Steponas Venckaitis…“, – knygoje „Žuvusių­jų prezidentas“ rašo Nijolė Gaškaitė­ Žemaitienė (Vilnius: LGGRTC, 2005, p. 210–211).

1949 m. birželio 8 d. kautynėse žuvusių Kęstučio apygardos vado A. Mieliulio­-Algimanto, Neptūno ir apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininko Stepono Venckaičio­-Bijūno, Girėno, taip pat birželio 9 d. nukauto apygardos štabo nario Alberto Norkaus­-Linksmučio, Starkaus išniekinti palaikai gulėjo Tauragėje, Šubertinės kieme. Manoma, kad ten jie buvo ir užkasti. (5.)

Kęstučio apygardos partizanė, A. Mieliulio žmona, Ona Mieliulienė-­Neptūnienė, Ramunė kilusi iš Žygaičių valsčiaus Urvinių k., suimta 1947 m. rugsėjo 19 d. Kalinta Šilutėje. 1948 m. gegužės 29 d. nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Temlage (Dubrovlage), Mordovija. Nuo 1955 m. buvo tremtyje Novosibirsko sr. ir Zimoje, Irkutsko sr. Paleista 1958 m. gegužės 28 d. Tačiau į Lietuvą negrįžo. Iki mirties 1993 m. sausio mėn. gyveno Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Stalupėnų (Nesterovo) rajone, ten ir palaidota. Šio straipsnio autorius 1990 m. vasarą su žygeivių grupe keliaudamas po Karaliaučiaus kraštą Stalupėnų (Nesterovo) r. Katinavos k. atsitiktinai sutiko Oną Mieliulienę. Visa žygeivių grupė apsilankė jos namuose. Ji mums išsakė savo svajonę sugrįžti gyventi į Tauragę. Jos noras perduotas Tauragėje išrinktai Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatei Zitai Šličytei. Tačiau butas, kaip į Lietuvą grįžtančiai tremtinei, O. Mieliulienei Tauragėje buvo skirtas tik apie 2000 metus.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Mieliuliui suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 19 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-­iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), kuris jam suteiktas po jo mirties.

Tekstą parengė Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Raimondas Matemaitis

Šaltiniai:

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020-07-30 archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-4435) P2 –
Laisvės kovų archyvas 35, 2003, p. 98.
Ten pat, p. 87, 88.
https://partizanai.org/rutos-trimonienes/6828-aleksandras-mieliulis-algimantas-neptunas-1923-01-20-1949-06-08
Ten pat