Balandžio 18 diena kalendoriuje pažymėta, kaip Tarptautinė paminklų apsaugos diena. Tauragės mieste, rajone paminklų išties yra nemažai. Važiuojant link Žygaičių, Būdvyčių kaime, stovi paminklas, tiksliau 7 metrų kryžius, pastatytas aštuoniems žuvusiems partizanams atminti. Kryžiaus statytojas – Jonas Ozgirdas. Tai vienas iš trijų jo statytų paminklinių kryžių, kurie išsidėstę 7-8 km. spinduliu. Jonas Ozgirdas – Tauragės gyventojas, Laisvės kovų dalyvis, savanoriškosios KASP narys, gimtosiose Žygaičių seniūnijos apylinkėse savo lėšomis ir rankomis pastatė 3 metalinius kryžius. Ant visų kryžių pritvirtintos lentelės su žuvusiųjų pavardėmis, gimimo bei žūties datomis. O žuvusieji – tai buvę J. Ozgirdo draugai, šio krašto žmonės, kurie paaukojo savo gyvybes „vardan tos Lietuvos“.
Šių metų sausio 1 dieną, gerbiamam Jonui sukako 90 metų. Išties, solidus skaičius, gražus jubiliejus. Gimęs tarpukariu, ir kone visą amžių nugyvenęs, Jonas mums šiandien yra kaip gyvas paminklas. Paminklas, kuris mena, byloja praeitį. Jei šiandien praeities prisiminimai kažkur ir pasiklysta, susipainioja Jono atmintyje, tai niekis, nes visa istorija įamžinta jo darbuose: eilėmis išleistoje knygoje „Dabrupiniai“, išlietose Vyčio ženkluose, jo darytose nuotraukose, pastatytuose kryžiuose, įrašytuose video…Daug kas pasakytų – „visų galų meistras“, taip, ne bereikalo bendradarbiaujant su partizanais gavo slapyvardį „Meistriukas“. Prie viso to, jam dar paklusdavo ir vargonų klavišai. Su Tauragės choru „Tremtinys“ sudalyvavo trijose Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Tad iš kur tiek talentų viename žmoguje?
Jonas užaugo gausioje, daugiavaikėje šeimoje, kuri turėjo nedidelę sodybą Dabrupinių kaime, Žygaičių valsčiuje. Kadangi sodyba buvo Tyrelių miško apsuptyje, tai tais sudėtingais pokario laikais, dažni Ozgirdų svečiai buvo ne tik tautiečiai partizanai, bet, kaip savo knygoje gerbiamas Jonas rašo:
„Mes matėm, lenkų, rusų, prancūzų, latvių, lietuvių,
Belgų, olandų, amerikiečių lakūnų gražių.
Kuo turėjom pamaitinom, parodėm kelią į nežinią.
Paslaptį reikėjo išlaikyti, nieko nematyt,
Tvirtai sukąsti liežuvį už dantų“.
Lakūnai išėjo, o nukritę lėktuvai liko. Kadangi po karo gyvenimas buvo sunkus, tai Jonas iš netoliese nukritusio lėktuvo aliuminio pradėjo lieti šaukštus, puodus, samčius…Iš to pačio aliuminio lydė ir Vyčio kryžiaus ženklus partizanams, kuriais jie žymėjo savo kepures. Ir džiugu, ir baisu buvo kartą patekus į saugumo rankas ir pamačius savo darytas kokardas saugumiečių kabinete. Bet viskas baigėsi laimingai. Šiandien gerbiamo Jono darytos kokardos eksponuojamos ne tik Tauragės Tremtinių ir rezistencijos muziejuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. O vartydami įvairius leidinius, albumus, susijusius su rezistencine veikla, pamatytume daugybę Jono ir Izidoriaus Ozgirdų darytų nuotraukų, kuriose įamžinti gražūs, jauni, ryžtingi partizanai. Brolių daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota žinoma Tauragės krašto partizanė Ona Lešinskytė (Akacija) puošia ir Tremties ir rezistencijos muziejaus vieną iš ekspozicijų.
„Pavasario kvapas, žiedai ir grožis
Žmogaus sielą pripildo džiaugsmų,
Žmogus jautiesi lyg aras skrajūnas
Ir norisi skristi virš debesų.“
Tai dar vienas eilėraštis iš gerbiamo Jono autobiografinės knygos.
Su paukščiais ir metai skrieja. Ir štai – 90 pavasaris atėjo. Gerbiamas Jonai, Jūs kaip tas tvirtas, vėtrų, audrų nepalaužiamas Lietuvos ąžuolas…iš kurio daromi paminkliniai kryžiai. Jūs savo kryžių jau sukūrėt savo darbais, meile gimtajam kraštui, Lietuvai.
Aušra Norvilienė
Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė
