Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai sužinos, kaip atsiranda rūbai, kokia buvo žieminė moters apranga, vietoj ko buvo nešiojamos didelės vilnonės skaros, kaip išradingai ir puošniai moterys megzdavo pirštines ir kojines, kaip vadinasi tradicinis žemaičių apavas. Taip pat sužinosite, kuo skiriasi išeiginiai ir darbo drabužiai, kokie buvo Tauragės krašto moterų prijuosčių raštai, kokios dominuojančios moterų aprangos spalvos, kaip moterys ryšėjo skareles ir kam buvo skirtos dėžutės „šiušelkikės“, sutvirtintos žąsies plunksnomis. Išgirsite ir apie vyrų darbo bei išeiginius rūbus.
Etnografijos ekspozicijoje pamatysite drabužių skalbimo bei lyginimo prietaisus, senovinius kočėlus, lyginimo įrenginį „manglius“, kultuvę ir skalbinių trintuves, įvairius lygintuvus, kurių vieną, skirtą sermėgoms lyginti, sunku net pakelti.
Praktinėje edukacijos dalyje pavaikščiosite apsiavę klumpes, paliesite linų grįžtę, prisimatuosite piemenėlio marškinius, o atminčiai gausite po sruogelę linų siūlų. Naudojant interaktyvų stalą, turėsite galimybę pagal pavyzdžius sudėlioti visų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinius rūbus.
Kaip užsisakyti? info@tauragesmuziejus.lt arba tel. 8 676 87756
Prašome informuoti iš anksto dėl edukacijos dalyvių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Skirta: 5–12 kl. mokiniams, suaugusiems, šeimoms
Grupė: Iki 20 asmenų
Kaina: 1,5 €/asm.
Trukmė: 60 min.
Adresas: Tauragės krašto muziejus „Santaka“,Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė
Edukacijos metu dalyviai sužinos: dėl kokios priežasties tarpukario moksleiviai nešvęsdavo rugsėjo 1-osios; kodėl vaikai dažniausiai baigdavo tik 4 klases; kaip mokytojai bausdavo nedrausmingus mokinius; kokios mokyklos veikė Tauragės pilyje; kodėl Tauragėje įkurta mokytojų seminarija. Po teorinės dalies seks praktinė užduotis. Moksleiviai, rašydami plunksnakočiu, spręs tarpukario laikų užduotis: panaudos botanikos, matematikos, lietuvių kalbos, istorijos bei geografijos […]
1843 m. Onorė de Balzakas yra buvęs Lietuvoje. Tų metų pavasarį jis atplaukė į Peterburgą pas grafienę E. Hanską, kurią ketino vesti.
„Molinė puodynė su rūgusiu pienu, Molinis usbonas su beržo sula, Molinis ąsotis su gorčiumi vyno Molinis bokalas su alaus puta Moliniame puode štai kugelis kepa Dar dvancius grietinės, ir ko ne puota? O kad viskas būtų pagal pruoce sena Sudaužom puodynę su babka kepta“ (Eilėraščio autorius vietinis krašto poetas) Molio dirbiniai žmonių gyvenime yra labai […]